Labas
Mano istorija tokia... akinius nešioju senai ir mane jie varė ir proto, dirbau tokį darbą, kur akiniai trukdė ir aplamai, nelabai maloniai su jais jausdavausi kai pasidažydavau akis, ar eidavau į balių ( nes be akinių nekaip jaučiuos, svaigsta galva ir pan., jau akys pripratusios ) taigi, užsimaniau lęšių mirtinai. Ir ką... einu užsisakyti, pasitikrinu akis, gydytojas pataria jų nesisakyti, nes akys jautrios ir greičiausiai (100 %) man jie netiks ir būsiu pinigus išmetusi į balą, o aš vis sakiau, ne, viskas bus gerai, nes akiniai atsibodo ir kelia daug nepatogumų. Gerai. Praėjo dvi savaitės, pasiėmiau lęšius, parlekiu namo, skaitau info lankstinuką, stengiuosi viską suprast kaip ir ką daryti (nors sekėsi sunkiai

). Galų gale pasiekiau finišą ir jau deduosi pirmą lęšį, nelabai pavyksta, per jėgą įgrūdu vidun, graužia baisiai nesveikai, raižo, sakau dzin, taip turi būti, kišu kitą ir pavyksta, vualia! Ir tai nežada nieko gero, nes neskaitant to graužimo dar aš beveik nematau nieko, viskas liejasi, nes man juos reikia pasukti specialiu kampu (kažkas susiję su cilindrais), tada pasukinėju, beveik viską matau ir vaikštau visą dieną be akinių, prisimerkusi, ašarodama, bet SVARBIAUSIA! su lęšiais

Neiškenčiu iki vakaro, lekiu namo juos išsiimti, ir kol išsiimu kenčiu dar labiau, plius tas perštėjimas ir dar toks bjaurus jausmas, kai trauki laukan lęšį, atrodo kad jis su akim lupas

Fu

Ir išsiėmusi juos padėjau į dėžutę, kurios nebeatidariau niekada.. Negana išleistų pinigų, dar gavau akių uždegimą!!
Aš už lęšius, gražu, patogu, madinga, bet sau asmeniškai jų niekada nepirksiu..