Index, Labai sveikinu su judesiukais!!!

O kaip ir kadatu juos pajutai? As jau irgi laukiu, nors suprantu, kad ankstoka
sypsenele_24, sveika uzsukusi su puikiomis ziniomis!!!
Man tyre AFS kelis menesius pries pastojant, tais paciais metais. Bet dabar cia skaitau, kad jus visas tyre 2 kartus. O mane tik viena

Laukiu vizito i Santariskes, kur eiles kilometrines (!!!), tada bus matyt. Bet tikiu, kad uzteks tu tyrimu. Noriu kompensavimo!!!
Dreziuke, sveika prisijungusi!

Kaip smagu, kad mus jau toks grazus burys
Noriu prisiduoti ir pati, kad jauciuosi (tfu tfu tfu) gerai, nuotaika gera, tik i savaites pabaiga jau pradeda ir galvele mausti, ir pilveli spausti nuo nuovargio...Pastebejau, kad negaliu ilgai issedeti...Na, bet as nusiteikusi taip: planas datraukti iki kaledu, o jei pasijausiu silpniau, bala to darbo nemate, eisiu ilsetis anskciau.
Dar turiu toki dalykeli pasipasakoti. Arteja antrasis genetiniu tyrimu etapas. As gi pirmaji praleidau. Kankinuosi pilna dvejoniu. Reikalas tas, kad mano nuotaika - gera, jauciuosi - gerai, bet kai tik pagalvoju apie registravimasi (eiciau i Sorpo privaciai, nes niekas manes nesiuncia, daktaras mano, kad nereikia man), tai pradedu nervintis ir jauciu 'visuotine pareiga' eiti ir tirtis. Mano vyro pozicija - kategoriskai pries (jei jau daktaras nesiuncia...). Visos seimos nuomone - lygiai tokia pati. Ir pati jau nebenoriu ten eiti. Tai jauciuosi lyg kokia trenkta: daktaras ir visa aplinka sako ne, o as cia kaip kokia Maryte Melnikaite kovoju su visais ir viskuo aiskindama, kad reikia ir viskas. Blogiausia, kad si situacija man sukelia itampa. Ir pati jau 50 kartu nusprendziau neiti, kad nebekelti bangu seimoje, nebegrizti prie tu diskusiju, nes jos mane erzina, bet apsisukus vel galvoju, nu tai kaip cia dabar daryti...juk visos daresi, tai reikia ir man. Gal turite kokiu minciu?