Abortas - 3

Viskas čia į temą...tu kalbi apie tą patį tik iš kitos pusės...Aš irgi sakau, kad gyvenimo kokybė yra svarbi...ir kad beabejo normali šeima turėtų suplanuoti savo palikuonius...tam, kad galėtų jiems suteikti kokybišką gyvenimą...BET yra vienas BET...Kaip ir pati rašai, kad skaičiaus mažinimui nesirinktum aborto...kame ir yra esmė...Jei pvz. turėtum jau du vaikus ir jiems būtum užtikrinus kokybišką gyvenimą ir vėl (neplanuotai) pastotum...nesidarytum aborto tik dėl to, kad trečiam vaikui atsiradus kitų dviejų gyvenimo kokybė nukentų...Taip???
Kai aš sakiau "atiduoti save" turėjau galvoje daugiau dvasinė pusę...pvz. kai kam kokybiškas gyvenimas yra kai vaikus augina auklės, o tėvai važinėja po visą pasaulį, kitiems kokybiškas - kai užtenka pinigų maistui...rūbams ir dar lieka visos šeimos pramogoms, kitiems kokybė - kad turi stogą virš galvos ir t.t....Tos kokybės supratimas kiekvienam skirtingas...Todėl negalim teigti kad šeima auginanti 5 vaikus gyvena nekokybišką gyvenimą, kaip ir šeima kuri gyvena nuosavam name, turi tris mašinas ir vieną vaiką - kokybišką...

Nu mano manynu nera taip jau sunku planuoti, t.y nepastoti...Zinoma as nieko nezinau kol nebuvau pastojusi nei karto Gal net negaliu
pastoti... Bet jeigu rimtai pagalvojus, tai gyvenu su vyru 7 metai ir tableciu negeriu, viska protingai stengiuosi daryti ir gaunasi...
Kokia seima svajoja apie 5 vaikus? Turbut mazai tokiu,kurios sau tai leidzia... Auginanciu 5 vaikus,zinoma daug yra,bet ar jiems visiems uztenka demesio?? Nebent mama gali sau leisti nedirbti ir visa laika skiria vaikam... Gyvenau puse metu vienoje seimoje svedijoj, ten moteris su vyru augina 3 mazus berniukus ir ji nesupranta kaip musu salyje vaikus is darzelio pasiima apie 18 val... jie sako juk vaikai auga su svetimais! o ka kalbeti apie 5 ... ai nezinau as... labai stipriai galvoju apie vaika...

Beabejo nėra sunku...bet yra tokių atvejų kai taip atsitinka...ir nemažai...

Apuokas, tu vėl ne į ten žiūri...klausi kokia mama svajoja apie penkis vaikus...??? Gal ir mažai tokių svajojančių...Tiesiog jos gimdo, nesidaro aborto..t.y. nesirenka aborto vaikų skaičiui sumažint...Bet tai nereiškia, kad jų gyvenimas nekokybiškas...Mano šeimininkė (darželio kuriame dirbau savininkė) turi septynis vaikus Ir nerealu žiūrėt kaip jie visi vienas kitą myli ir kaip vienas kitam padeda...ir kaip padeda tėvams...Kitas pvz draugė iš 9 vaikų šeimos...Nu irgi nerealu....jai neseniai brolis padovanojo mašiną...Ji gyveno du metus Kanadoje pas sesę...
Abi šeimos nebuvo turtingos...gyveno iš to ką turėjo...ir vaikai nesijaučia kažkokie nelaimingi ar nuskriausti....Esmė...kaip tėvai išauklėja tuos vaikus...kokius pamatus jie gauna iš jų...Ar tai kad materialinės vertybės - yra gyvenimo tikslas, ar tai kad gyvenime yra svarbesnių dalykų....

As irgi visiskai sutinku su Zen
Man svarbu ne tik "paleisti" vaika i pasauli, bet svarbu ir duoti jam visa, ka galesiu. As noriu galet savo vaikui nupirkt ir skanesni saldaini, ir dviratuka, ir, galbut, zaisla, kuri visi mano vaiko klasiokai tures, o jis ne. Noriu galet nupirkt kompiuteri, isleist vasara i stovykla. Gal leisti i koki bureli (juk ir jie nera nemokami). Gal lankyti kokius kursus, pvz. anglu ar vokieciu. O gal vaikas nores mokytis groti pianinu, tai nupirkti ir ji. Nenoriu, kad mano vaikas baiges mokykla turetu vaziuot kur pas "Helmutus" dirbt, kad studijom uzsidirbtu. AS noriu galeti isleisti ji studijuoti. Noriu galeti duoti ir tai, ka tures kiti vaikai, kad maniskis pries juos nesijaustu prastesnis (kad nebutu "Mykolas turi kompiuteri, o as vienas ne"). Noriu suteikti jam pilanaverte ir nerupestinga vaikyste. Is kur tokios mintys? Is savo pacios vaikystes. Mes nebuvom skurdziai, bet pinigu visad truko. Nuo pat mazens ismokau nieko neprasyti, nieko nenoreti, nes "mes neturim tam pinigu". O nesiojami brolio rubai... kiek as patyciu patyriau vilkedama lauke brolio striuke ar avedama jo isaugtus batus. Gal iki 15 metu neturejau dviracio (brolis turejo, bet man nedave). Visos mano drauges vasara vazinedavo dviraciais, o kas likdavo man... sededavau viena kieme ir ziuredavau, kaip jos apie nama suka ratus... Studijos... Baigus mokykla pradejau dirbti ir neakivaizdziai studijuoti (uz savo pinigus). Nebuvo lengva, bet igijau diploma. Ne, as nenoriu to savo vaikui. Nenoriu, kad jis jaustusi prastesnis uz kitus.
Dabar as neturiu vaiko. Liudna, bet manau, kad gal ateis tam laikas (turim dabar su tuo problemu). Bet galvojam tik apie viena vaika. Nes daugiau mes negalim isauginti. Jei paskui pastosiu dar karta, tikai nezinau, ka nuspresiu. Ir manau, kad niekas neturi teises smerkti tu, kurios nusprendzia darytis aborta. Sprendimas - tai turi buti kiekvienos moters teise. Geriau tegul vaikas i seima ateina laukiamas ir mylimas, nei toks, apie kuri mama/tevai, galvos, kad per ji paaukojo savo karjera, kad jis jiems gyvenima "sugadino", kad jo gimimas tik rupesciu pridare.

Kai jau turi 9 vaikus, tai zinai,kad ju ne uz ka neatsisakytum... Bet kai neturi tai nieko ir neatsisakai... as nesakau,kad materialines vertybes svarbiau, bet ar svarbu tureti 5 vaikus? jei esme tik isaukleti, tai gal rimtai kas metai po vaika? moters sveikatai tai irgi nelabai naudinga... Gal tos moterys kitokios, gal kitaip jaucia nei as... Gal as kazkokia ne tokia As noriu dvieju vaiku, bet turbut turesiu tik viena bet cia kiekvienas su savo norais, nuomone ir priciudais... gincytis be galo galima svarbiausia,kad maziau uz abortus butu, na uz tokius ,,lengva ranka,, Sekmes visoms

Čia ne tame klausimas svarbu ar ne...O tame - ar turėti 5, ar turėti 2 ir 3jų būti atsikračius?????

Beabejo, kad esmė auklėjime....o kame dar? Paleist į paruoštą gyvenimą ir vaiko neauklėt...leist jam pačiam suprasti...kad materialumas tai VISKAS??? Nemokyti kaip visą tai gerbti???Kaip ir iš kur viskas ateina???

Be to man tai juokingai skamba..."noriu užtikrinti gerą materialinį gyvenimą savo vaikui"...Juokinga dalis tame yra ta...kad vieną gražią dieną viskas gali pavirsti 0 (gaisras,žemės drebėjimas vagystė, bankrotas ir pan.) ....Kaip tada? Kai vaikas pripratęs prie visko, o to nebėra??? Ne veltui sakoma, kad į kapus turtų nenusineši...

Aš jau ne vieną syki sakiau, kad nors mūsų materialinė padėtis šiuo metu gera...aš vistiek savo sūnų mokau kaip taupyti ir aiškinu, kad pinigai ant medžių neauga, kad juos uždirbti reikia...ir net kai yra galimybė nenuperku jam žaislo, o pasakau "šiandien pinigėlių tam nėra" Ne todėl kad man gaila...o tam, kad jis suprastų...kad kartais pinigų gali ir nebūti...
Mane gyvenimas to išmokė...kovot ir nepasiduot...tą noriu perduoti ir savo vaikui...Ne turtuose laimė...o geruose santykiuose ir stipriam ryšy tarp tėvų ir vaikų...
Papildyta:

Aš gyvenau panašų gyvenimą...gal net dar prastesnį...bet kodėl aš taip negalvoju????? Beabejo aš noriu savo vaikui duoti visą geriausią...bet aš tame matau ribas...t.y. man norisi kad jis suprastų kad "to visko" gali ir nebūti...Man norisi kad jis pamatytų abi medalio puses...Man norisi kad jis pats kažko pasiektų...Aš nematau savo kaip mamos pareigos pateikti viską vaikui "ant padėkliuko"...

Nereikia manyti,kad visoms kitoms tik pinigai galvoj... labai gerai viska suprantam... Getter, tu kazkaip labai jau stipriai rezi galiu pasakyti... Zinoma,kad viskas gali sudegti, jeigu ,,viskas yra pinigai ir grazus baldai,, o kur vaiku mokslas, sveikata, atostgos ne ant asfalto, pianino pamokeles,kaip kazkas minejo... ir t.t. Ir nebutinai as kalbu apie Karibu salas, gal as svajoju vaika i kaima pas mociute nuvezti ir negaliu nes neturiu kuo... juk visko ir visaip buna... Gerai sakai,kad nelygiai mes suprantame ta ,,kokybiska gyvenima,,

Ai, tas kokybės supratymas labai nuo auklėjimo priklauso...

Pažįstu dvi panašias šeimas. Abi šeimos labai religingos, abi gyvena ne per geriausiai (nebadauja, bet viskam reikia "atidėt, sutaupyt..."), abejose po 3 vaikus. Vienoje vaikai-žveriukai: už torto gabalą vienas kitą užmužt pasiruošė Kitoje, vieną pavaišini saldainiu (nors ir Bombonke) klausia: "galima aš namo pasiimsiu, broliui? Jis jauniasnis, labiau nori..." Taigi ne nuo pinigų kiekio priklauso, bet nuo tėvų.

Ir tas pats dviraitis ar striūkė labai jau keblus klausimas. Kodėl vienam vaikui reikia mobiliako už 500lt, o kitas yra laimingas su 10lt gimtadieniui? Kodėl iš vieno šaiposi už pernai metų batus, o nuo kito dvokia dėl neplautų, aiškiai kelių kartų devėtų rūbų ir nieko- draugai, jokių problėmų.

Mes irgi gyvenom ne per geriausiai, buvo ir labai sunkių metų. Apie tai sužinojau būdama kokių 25. Nieko neprašydavau, visad maniau: "kai reikės mama nupirks". Koks skirtumas žaislai ar rūbai. Dėl to ir negirdėjau to "nėra pinigų". Taigi svarbus ŠEIMOS požiūris, o ne realus pinigų kiekis.

P.S. savo sesers į atostogas ar net visą vaikystę praleista Kanarose neiškeisčiau

Na o kaip del moraliniu vaiko poreikiu? Tecio meiles, mamos svelnumo, ramiu namu? Jei tetis dingsta horizonte dar vaikui negimus, o mama depresijoje, zvelgia i gyvenima nerimo pilnomis akimis ir reguliariai pagalvoja, kad jei ne tas vaikas, jos gyvenimas galetu buti visai kitoks?

del aboto... neturim teises nei smerkt nei teisint tiesiog tinka tas posakis"lazda turi du galus" man teko ta patirt

Jooo...bet galim pateikt informaciją koks tas antras galas....

ir aš nesupratau apie du galus.
Gimdai arba apsisaugai, o kokie dar?