Karstos diskusijos cia verda

As dar ne

, bet darbdaviui anksciau nei prades matytis pilvukas, sakyti neketinu nieko.
Siaip tai anksciau maniau, kad i darbdavi reikia atsizvelgti, man atrode baisiai nepatogu butu pastot, nepriklausomai nuo to, kiek metu atidirbai darbovieteje. Gal itakos turejo vadoviu moteru poziuris i kolegiu nestumus, mazus vaikus, svaidydavosi zaibais nesislepdamos. Bet....kai as daug energijos, pastangu, sveikatos atidaviau darbdaviui, veziau dideli kruvi ir visa skyriaus veikla ant savo kupros, spresdavau savo direktoriaus nekompetencija pridarytas klaidas, o darbdavys man pamojavo rankele net nepadekojes ir vien del to, kad kazkas is auksciau prastume savo giminaiti i ta pozicija, as supratau, kad man turejo buti giliai nusispjaut i darbdavio interesus, vaikas gal pas mane bus tik vienas, o darbdaviu gali buti daug. Jei nenores, kad grizciau, as ir nesiversiu, nes esu principinga moteris ir verciau jau duonos kriaukslele pagrausiu menesiuka kita, nei leisiuosi engiama del to, kad drisau gimdyti vaika.
Pasimokiau is savo patirties, kad darbdaviui dazniausiai esi tik melziama karvute, kuria progai pasitaikius pakeis kazkuo kitu, vos tik tam tikras menulis pasvies, tai kokio velnio man turi rupet ju interesai, jei jiems nerupi manieji.