Endometriozė II

jei yra galimybės tikrai reik keisti savo gyvensena..nes vaistai nebus viso gyvenimo palydovai. beje maneop.gydytojas nuteikė, kad mane ši liga lydės iki menopauzės..bet džiaugiuso, akd atradau kitaip mąstantį žmogų, kuris teigia, akd endo, tai tik tuberkuliozė, ir jin yra gydoma. tiesa labai svarbu emocijos

tikiu kad svarbu. paskutinius 2 metus vien stresas buvo...

Labu visoms
Įnešiu trupučiuką vilties
Endometriozę man nustatė po metų su trupučiu nepastojimo laparaskopijos būdu 2008 m. Stadija buvo III, išvešėjusi ji buvo visoje pilvo ertmėje (nepamenu tiksliai visų medicininių terminų jau). Po operacijos man buvo paskirtas 3 mėn. Dipherelino kursas arba nepertraukiamas kontraceptikų vartojimas. Aš pati viduje priėmiau sprendimą pasirinkti trečią variantą - nevartoti nieko vien dėl pasekmių.
Išties tas sprendimas buvo mano pirmas žingsnis į priekį, aš tarsi kitomis akimis pažiūrėjau į savo gyvenimą ir išmokau padėkoti iš visos širdies savo 'ligai'. Nors iki operacijos nuolat pasikartojantys vizitai į priimamąjį, gulėjimas ligoninėje (nes plyšdavo cistos, prasidėdavo vidinis kraujavimas ir tekdavo pagulėti kurį laiką, kol pilvas nurimdavo), vis nelauktos mmm, vaikelio ilgėjimasis buvo labai išvarginęs, darbas buvo kupinas streso, atsakomybės, darbų gausos, sėdėjimo darbe iki išnaktų.. Žodžiu, Meilės sau stoka buvo akivaizdi, tik aš jos nenorėjau matyti, mintyse irgi save tik grioviau, o ne stačiau.. Taigi, po operacijos praėjus trims mėnesiams mes pastojome natūraliai, nėštumas buvo sunkus tuo, kad nuolat kartojosi priešlaikiniai gimdymai, vaikučiui plaučiukai subrandinti buvo 27 savaitėje, bet aš sau tąkart Antakalnio ligoninėje pasakiau sau (belaukdama to termino, kada subręs plaučiukai, kad vaikeliui bent kokia tikimybė būtų išgyventi), kad gimdyti ar ne priklauso tik nuo manęs pačios, atsiprašiau vaikelio už viską ir prašiau neišeiti.. Gimda nurimo, pirmąjį sūnų pagimdžiau 39 savaitėje, nors gydytojai mano vyrui tąkart Antakalnyje pasakė, kad vilties išsaugoti sūnų nebėra..
Antrąjį vaikelį planavome keturis mėnesius. Tad dabar prie širdies glaudžiu du brangiausius turtus ir dėkoju už kiekvieną dieną. Mąstymas pakitęs, mintys skaidresnės, Meilė vyrui švelnesnė, Meilė visa kam aplinkui duodanti. Klumpu, keliuosi, mokausi gyventi ir išlikti GYVA..
Nepasiduokite blogoms mintims, mylėkite save atvira širdimi, išmokite paleisti pyktį, priimti save visokią, mylėti save visokią..ir atleiskite sau ir kitiems.. už viską

nuostabu....
kad taip visom mum!

vis girdziu- reikai paskeisti gyvenima. bet nesuprantu kaip ji pakeisti?
pakeisti darba, kad taip nestresuociau?pakeisti gyvenamaja vieta, kad visada butu silta? sveikai maitintis? ar kaip ir sakote-pakeisti mastyma ir myleti save?....myliu save. bet......visa ta r utina niekur nedings, kaip dirbai- taip ir dirbsi, riekai tu pinigu, ner cia ka ir sakyt...

pries savaite suleidau pirma doze. anuot gydytojos - tai butina po operacijos. ziuresim

O Jūs paklauskite savęs, kai girdite iš kitų, kad reikia pakeisti gyvenimą, ar Jums pačiai to tikrai reikia? Jeigu atsakymas bus iš širdies teigiamas, atrasite ir priemonių, padėsiančių žengti į priekį, ir stiprybės nepalūžti.. Man asmeniškai pirmas ryškesnis ženklas, kad ne taip gyvenu, buvo nepastojimas, nors ir to dar buvo mažoka imtis veiksmų, po to žinia apie pažengusią endometriozę buvo mano pirmas didėlesnis žingsnis į priekį, tada atitinkama literatūra atėjo, kuri leido pažvelgti į kiekvieną kūno negalavimą kitu kampu, o ne vien tik tradiciniu vakarų medicinos požiūriu, pradėjau lankyti paskaitas, iš kurių nors ir ne viską, bet tai, ko reikėjo man, pasiėmiau. Mokiausi mylėti save iš naujo, nes turėjau sau ir kitiems oij kiek vidinių pretenzijų.. Darbo aš nepakeičiau, bet labai norėčiau po dekretinių jį pakeisti, o kaip susidėlios viskas, bus matyti
Dėl tų pinigėlių - taip, jų labai reikia, bet, mano nuomone, žmogus, dirbantis mylimą darbą, dirbantis tai, ką turi dirbti 'iš pašaukimo', visada bus sveikesnis už tą, kuris į darbą eina su nemeile, 'prievartos' vedinas..
Visa kas prasideda nuo minties, tad patarimas būtų švarinti, skaidrinti jas. Meilė sau, kaip ir visa kam turbūt, prasideda nuo mažmožių, ir atleidimas, pykčio paleidimas yra pirminiai laipteliai, kuriuos turėtum pažinti.. Nesakau, kad reikia užsidėjus kaukę vengti tam tikrų emocijų, bet galime į jas kitomis akimis pažvelgti..

Dėl Jūsų pirmosios dozės - susleidot tam, kad sveikumėt, vadinasi, taip ir bus nekaltinkit jokiu būdu savęs bet koks sprendimas Jūsų gyvenime yra būtinas atitinkamu momentu, kad kažkur nuvestų

Sveikos. Turejau ir as laparaskopija, endo buvo 2-3 laipsnio. Vaikuciu daugiau neplanuojam, tad pastojimo klausimas man neaktualus, bet nenoreciau, kad ji pasikartotu vien del to, kad nereiketu operuotis vel ir vel.

Apie gyvenimo buda. Turiu puikia seima, dirbu mylima darba. Myliu ir lepinu save, tikrai pailsiu ir nepersidirbu. Tai is kur man ta ENDOMETRIOZE???

aciu uz teisingus zodzius

tiesa sakot- paleisti pykti. as kai suzinojau(na ir dar dabar) taip pykau, ant visu, ant daktaru, kad nu negi is mano 100tu simptomu, niekas nesugebejo izvelgti tos ligos... o dabar visi labai mandrus, tai sako aisku , cia viena is endo simptomu.. o ejau as pas juos nuo 14 metu.. bijau tada viskas ir prasidejo..vystesi vystesi 15 metu ir islindo visam grazume....

as jauciu kad ne taip gyvenu. kad me taip kaip noriu. einu i nemylima darba, kur manes irgi nemyli. tad tas ejimas kancia kasdiena... o dirbti mylima darba sakyciau dabar yra prabanga...( nors gal nesu atradus tokio, dirbu pagal specialybe).....
noreciau viska keist, is pagrindu... bet noretusi kaip sakot kad kazkas uzvestu, pamokytu, palaikytu......

O kokie Jūsų santykiai su mama? Ar turite jai kokių vidinių nuoskaudų, pykčio? Toks, koks santykis yra su jūsų motina, toks ir atspindys į jus pačią ir apskritai į visą moterystę. Todėl svarbiausia pirma išsianalizuoti santykį su mama, na bent jau aš nuo to pradėjau tada santykio su tėčiu ir apskritai su vyriškąja gimine vidinė analizė sekė. Dar giliau brendant bandžiau išsigryninti visus savo stresus, kurie sąlygojo mano moteriškas bėdas. Vienas pagrindių visos žmonijos stresų yra baimė, kad manęs nemyli, aš pati viduje buvau oij kaip nustebusi, kai atradau jį, nes tikrai buvau įsitikinusi, kad jau jo tai tikrai neturiu, nes jaučiuosi mylima nuo mažumės, o plačiau atsimerkusi pamačiau, kad tai buvo pamatas, ant kurio susėdo visa gausybė kitų stresiukų



O gal esate moteriškai smalsi, na pvz., savo vyruko atžvilgiu? nes endometriozė būtent ir simbolizuoja moteriškąjį smalsumą būna, kad motina, " besmalsaudama" vyro kišenėse išmoko nenorom to savo dukterį.. Na tuomet reikėtų tiesiog paleisti moteriškąjį smalsumą čia pamąstymui Jums

Tad jeigu Jums viskas iš tiesų yra gerai šeimoje, su tėvais, darbe ir visur kitur, nesinešiojate viduje pykčio, atleidžiate visiems už viską, priimate save ir visus kitus be jokių pagražinimų, noro kitą pakeisti, skleidżiate Meilę aplink save be jokio reikalavimo, kad Jus mylėtų, globotų ar kažką Jums darytų ar pagelbėtų, Jūsų mintys yra kuriančios, skaidrios, šviesios...tuomet tikrai nežinia iš kur ta Jūsų endometriozė gal gydytojai suklydo diagnozuodami?

cia viena is teoriju?
santykiai su mama puikus.
su teciu hm....nuoskaudu buvo/yra, bet nelabai artimi esam, mazai bendraujam. kai susitinkam- nesutariam.todel ir nebendraujam...

Ne, čia jokiu būdu nėra viena iš teorijų, aš pradėjau nuo savo santykio su tėvais nagrinėtis visas savo bėdeles gyvenime (nes tėvas plius motina yra Jūsų pačių suma) be jokių kaltinimų (priešingai už viską atleisdama jiems ir priimdama juos su meile, iš naujo pažindama), bandydama atrasti tuos saitus, kurie mane pririšo prie tam tikrų pasikartojančių įvykių mano gyvenime bei kūno negalavimų. O po to jau ėjau toliau, bandydama atrasti kitokias vidines priežastis, kodėl tas mano kūnas serga ir ką jis nori man tuo pasakyti.. Gal kad kažką pakeisčiau? tai ir pradėjau keisti, keičiu iki šiol, matyt, ir senučiuke būdama vis dar bandysiu gilyn bristi

po menesiniu praejo 2-3 sav. ir pradėjo teplioti rudai, taip jau kelios dienos. Tai irgi gali buti vienas is sios ligos pozymiu?

gali. bet daugelis gydytoju numuoja i tai ranka.
Papildyta:



supratau. aciu uz isipasakojima