QUOTE(Skaitanti @ 2011 08 26, 17:39)
gal arogantiška būtų tada, jei neskaitytumėm pirmojo straipsnio.
Aha, K. S ir A. U. varžytuvės, kas mužikiškiau pasirodys
Kažin, gal jau yra atsakomasis koks straipsnelis?
Aha, K. S ir A. U. varžytuvės, kas mužikiškiau pasirodys
Kažin, gal jau yra atsakomasis koks straipsnelis?
QUOTE(Masako @ 2011 08 26, 21:12)
Aha, K. S ir A. U. varžytuvės, kas mužikiškiau pasirodys
Kažin, gal jau yra atsakomasis koks straipsnelis?
Kažin, gal jau yra atsakomasis koks straipsnelis?
YRA
QUOTE(prieplauka @ 2011 08 26, 21:17)
dekui, tuoj paziuresiu
as dabar sita skaitau
Kartais jis visai sauniai paraso.http://www.delfi.lt/...php?id=48601165
Papildyta:
Kokį neišpasakytą jautrumą reikia išsiugdyti, kad pavyktų įsižeisti per kokius keturis puslapius vien dėl to, kad tave pavadino kolege? Kalbu apie Kristinos Sabaliauskaitės atkirtį Andriui Užkalniui, drįsusiam turėti savo nuomonę apie Vilnių. Straipsnis svarbus pirmiausia tuo, kad apskritai teiktasi reaguoti į prastakilmį rašinį. Tai, be abejo, jau yra įvertinimas. Kilnieji paprastai nepastebi dalykų, kurie yra kažkaip žemiau jų pačių orumo (kaip čia nepastebėti, kad šių ponų turinį sudarantis orumas ir oras dalinasi vieną ir tą pačią šaknį?).
<...>
Na, argi ne laimė turėti du lietuvius rašytojus A. Užkalnį ir K.Sabaliauskaitę kurie pastarosios nuomone ne tik negali būti kolegomis (fui, kaip įžeidu), bet savo rašiniais kaip niekada akivaizdžiai parodo, kokios bedugnės gali skirti vienos tautos ir praktiškai tos pačios kartos žmones? O žinote, kodėl taip yra? Todėl, kad jei jums pasirodytų tik pasirodytų! - kad tai dvi skirtingos kultūros, gali tekti be niekieno pagalbos susivokti, jog suklydote, mat žodis kultūra čia taikytinas tik vienu atveju, kitu tai tik akiplėšiškas ir savo vietos nežinantis prasčiokiškumas. Šiuo požiūriu K.Sabaliauskaitė savo straipsniu pasiaukojamai padėjo visiems, kas to susivokimo siektų.
Daniel Glattauer "Leo ir Emi. Kai pučia šiaurys"
Lengvas, vasariškas, neįpareigojantis romanas apie kitokią draugystę. Tai kito žmogaus pažinimas per jo parašytus žodžius, per jausmus ir mintis, kurie virto raidėmis. Vieno vakaro knyga atsipalaidavimui.
Pati pradžia buvo labai banali ir nuobodi, bet ir patys laiškai buvo labai primityvus ir šabloniški. Palaipsniui laiškai tampa asmeniškesni, į juos daugiau įdedama savęs - savų jausmų, išgyvenimų, praeities prisiminimų, svajonių, ateities planų. Persiritus per vidurį, jau nujaučiau kuo čia viskas baigsis, o likus paskutiniam trečdaliui tvirtai žinojau, kad pabaiga gali būti tik viena. Galbūt tai kalba asmeninė patirtis, bet realiai juk ir pasirinkimas ne toks ir platus ir pilnas galimybių.
"Ką darysime toliau? Turime lygiai tris galimybes: tą patį, ką ligi šiol. Liautis. Susitikti."
Galima savotiškai pamilti (o tau atrodys, kad tie jausmai patys tikriausi kokie tik gali būti) žmogų per raides. O jei konkrečiau, tai pažįsti ne patį žmogų, o jo mintis, posakius, sakinius, išsireiškimus, pamąstymus. Ilgiesi, lauki ir svajoji, bet trūksta ne konkretaus vaizdinio tavo galvoje, o paprasčiausių laiškų. Nors objektas ir nerealus, egzistuojantis tik kibernetinėje erdvėje raidžių pavidalu, tačiau patiriamos emocijos ir išgyvenami jausmai yra patys tikriausi.
"...startuojame nuo finišo linijos, nuo kurios tėra kryptis atgal. Vairuojam didžiojo prablaivėjimo link. Negalim išgyventi to, apie ką rašom. Negaliu atstoti tų portretų, kuriuose vienas kitą nupiešėme. Nusivilsiu, jeigu Jūs neprilygsite Emi, kurią aš pažįstų. o Jūs neprilygsite jai! Nusiminsit ir Jūs, jei aš neprilygsiu tam Leo, kurį pažįstate. O aš ir neprilygsiu!"
Visa ši draugystė, susižavėjimas, jausmai, emocijos, ilgesys paprasčiausios vaizduotės kūrinys. Tereikia paspausti "shut down" ir viskas dings. Nebeliks nieko, nežinos niekas.
"Jus nerealus, viena mano fantazijos vaisius, neišmatuojamos jausmų laimės iliuzija, ne šio pasaulio svaigulys, meilės utopija, suręsta iš raidžių."
Paprastas, gražus romanas, be didelės išminties ir konkretaus siužeto, bet įtraukiantis ir malonus, geros nuotaikos užtaisas.
Lengvas, vasariškas, neįpareigojantis romanas apie kitokią draugystę. Tai kito žmogaus pažinimas per jo parašytus žodžius, per jausmus ir mintis, kurie virto raidėmis. Vieno vakaro knyga atsipalaidavimui.
Pati pradžia buvo labai banali ir nuobodi, bet ir patys laiškai buvo labai primityvus ir šabloniški. Palaipsniui laiškai tampa asmeniškesni, į juos daugiau įdedama savęs - savų jausmų, išgyvenimų, praeities prisiminimų, svajonių, ateities planų. Persiritus per vidurį, jau nujaučiau kuo čia viskas baigsis, o likus paskutiniam trečdaliui tvirtai žinojau, kad pabaiga gali būti tik viena. Galbūt tai kalba asmeninė patirtis, bet realiai juk ir pasirinkimas ne toks ir platus ir pilnas galimybių.
"Ką darysime toliau? Turime lygiai tris galimybes: tą patį, ką ligi šiol. Liautis. Susitikti."
Galima savotiškai pamilti (o tau atrodys, kad tie jausmai patys tikriausi kokie tik gali būti) žmogų per raides. O jei konkrečiau, tai pažįsti ne patį žmogų, o jo mintis, posakius, sakinius, išsireiškimus, pamąstymus. Ilgiesi, lauki ir svajoji, bet trūksta ne konkretaus vaizdinio tavo galvoje, o paprasčiausių laiškų. Nors objektas ir nerealus, egzistuojantis tik kibernetinėje erdvėje raidžių pavidalu, tačiau patiriamos emocijos ir išgyvenami jausmai yra patys tikriausi.
"...startuojame nuo finišo linijos, nuo kurios tėra kryptis atgal. Vairuojam didžiojo prablaivėjimo link. Negalim išgyventi to, apie ką rašom. Negaliu atstoti tų portretų, kuriuose vienas kitą nupiešėme. Nusivilsiu, jeigu Jūs neprilygsite Emi, kurią aš pažįstų. o Jūs neprilygsite jai! Nusiminsit ir Jūs, jei aš neprilygsiu tam Leo, kurį pažįstate. O aš ir neprilygsiu!"
Visa ši draugystė, susižavėjimas, jausmai, emocijos, ilgesys paprasčiausios vaizduotės kūrinys. Tereikia paspausti "shut down" ir viskas dings. Nebeliks nieko, nežinos niekas.
"Jus nerealus, viena mano fantazijos vaisius, neišmatuojamos jausmų laimės iliuzija, ne šio pasaulio svaigulys, meilės utopija, suręsta iš raidžių."
Paprastas, gražus romanas, be didelės išminties ir konkretaus siužeto, bet įtraukiantis ir malonus, geros nuotaikos užtaisas.
QUOTE(Sielos Sparnai @ 2011 08 26, 09:58)
Labas penktadienis 
Ne liūdna
Rudenėlis taip pat gražus ir labai spalvingas 
O skaitymas lyjant lietui man pats maloniausias Bet gal čia tik man taip... Anyway, temos pradžioj surašytos eilutės turėjo nuskambėti svajingai, jokiu būdu ne liūdnai. Bus dar tų vasarų
Ne liūdna
Rudenėlis taip pat gražus ir labai spalvingas O skaitymas lyjant lietui man pats maloniausias Bet gal čia tik man taip... Anyway, temos pradžioj surašytos eilutės turėjo nuskambėti svajingai, jokiu būdu ne liūdnai. Bus dar tų vasarų prıtarıu
man ruduo turbut pats grazıausıas metu laıkas. Ir be galo nuostabu lyjant lıetuı skaıtytı knyga Beje acıu uz nauja tema, labaı jaukı
QUOTE(Masako @ 2011 08 26, 14:15)
Perskaiciau pagaliau Sabaliauskaites straipsni. Atsiprasau, bet toookiu provincialumu man dvelkia tas skaldymas/ skirstymas: Kaunas - Vilnius - provincija. Boze boze, kas per susireiksminimas zmoniu, ir svarbiausia issilavinusiu, nedurnu, atrodytu... 
Lyg ta musu mazyte Lietuvele nebutu visur tas pats kaimas - mazesnis ar didesnis, kuri galima pervaziuoti per kelias valandas skersai isilgai
Nenoriu pyktis, jei kam kitaip atrodo, cia tik mano kukli nuomone, taigi galit nekreipti demesio
Lyg ta musu mazyte Lietuvele nebutu visur tas pats kaimas - mazesnis ar didesnis, kuri galima pervaziuoti per kelias valandas skersai isilgai
Nenoriu pyktis, jei kam kitaip atrodo, cia tik mano kukli nuomone, taigi galit nekreipti demesio
Man taı juoka kelıa tıe, kurıe taıp ısaukstına Vılnıu ar Kauna. Juk ıs tıesu Lıetuva taı dıdelıs kaımas, patı taı puıkıaı supratau, kaı ısvazıavau ı mıesta, kurıame zmonıu daugıau neı vısoje Lıetuvoje
tıesıog manau, kad tıe, kurıe taıp kalba, nemato tolıau savo nosıes 
Naujoj temoj regıstruojuos su Murakamı "Dansu Dansu Dansu" ır J. Harrıs "Dzentelmenaı ır zaıdejaı"
QUOTE(Ebru @ 2011 08 26, 22:39)
Man taı juoka kelıa tıe, kurıe taıp ısaukstına Vılnıu ar Kauna. Juk ıs tıesu Lıetuva taı dıdelıs kaımas, patı taı puıkıaı supratau, kaı ısvazıavau ı mıesta, kurıame zmonıu daugıau neı vısoje Lıetuvoje tıesıog manau, kad tıe, kurıe taıp kalba, nemato tolıau savo nosıes
tıesıog manau, kad tıe, kurıe taıp kalba, nemato tolıau savo nosıes aš apskritai kartais pagalvoju, kad žmonės laisvi migruoti, stabdo tik visokie dirbtini dalykai - valstybių sienos, etc. o tai yra taip laikina...
QUOTE(Ebru @ 2011 08 26, 23:39)
tıesıog manau, kad tıe, kurıe taıp kalba, nemato tolıau savo nosıes
QUOTE(Ebru @ 2011 08 26, 23:39)
Man taı juoka kelıa tıe, kurıe taıp ısaukstına Vılnıu ar Kauna. Juk ıs tıesu Lıetuva taı dıdelıs kaımas, patı taı puıkıaı supratau, kaı ısvazıavau ı mıesta, kurıame zmonıu daugıau neı vısoje Lıetuvoje tıesıog manau, kad tıe, kurıe taıp kalba, nemato tolıau savo nosıes
tıesıog manau, kad tıe, kurıe taıp kalba, nemato tolıau savo nosıes Man regis jau daugokai dėmesio paskyrėm šitam apsipešiojimui, kurių lietuviško interneto erdvėj nuolat pasitaiko (tik gal ne kasdien rašytojai susipeša
). Drįstu teigt kad ir Užkalnis, ir Sabaliauskaitė, ir trečiu peštynėse pasisiūlęs Š. Navickis geriau už mus visas kartu sudėjus nuvokia miesto / šalies / pasaulio mastą, sąlyginumą ir lietuviškos tapatybės ribotumą. Tik tos tapatybės lengvai nenuneigsi - gali pagyventi 15 metų Londone, bet vistiek paklaustas kas esi greičiausiai pirmais penkiais žodžiais išsiduotum kad lietuvis. O tada jau truputį svarbu pasidaro ir vilnietis ar kaunietis bei visi kiti dalykai, kurie visai sutirpsta jei juos svarstai iš pasaulio perspektyvų, bet yra aktualūs čia.
O šiaip tai laukiu kada Užkalnis parašys savo grožinės literatūros knygą. Man labai įdomu kokia ji bus
.
Skaitau toliau Tataigi. Man kazkodel si dalis labiau gailesti kelia negu Andzelos pelenai. Taip itikinamai Mccourt vaizduoja vieniso vaikino gyvenima svetimoje salyje (Amerikoje), paskui kariuomeneje; viesnage skurdziame vaikystes mieste Airijoje...Skaudu, liudna..Zaviuosi ir tuo sauniu vaikinuku, ir rasytojo sugebejimais. Gera knyga.
Einu dar paskaitysiu, pasidziaugsiu vienatve - rytoj seimyna grizta
Papildyta:
Rasma, ten kazkokia leidykla dovanoja knygas manais uz atsiliepimus perskaicius. Atsiprasau, jei netiksliai apibudinau situacija - nesidomejau smulkiau
Einu dar paskaitysiu, pasidziaugsiu vienatve - rytoj seimyna grizta
Papildyta:
Rasma, ten kazkokia leidykla dovanoja knygas manais uz atsiliepimus perskaicius. Atsiprasau, jei netiksliai apibudinau situacija - nesidomejau smulkiau
labas rytas
kazkaip siryt emiau skaitineti apie "nakties užklupti", aisku neradau originalaus sios knygos pavadinimo o rasytojos bloge radau dvi knygas, kadangi anglu kalbos nesimokiau, tai nesuprantu kuri knyga yra kuri ir gerai suprantu yra tesinys
gal kas skaite-zino ar domejosi? klausiu, nes tokiu atveju ketinu uzklausti leidejus a neketina isversti antros dalies, jei tokia yra 
kazkaip siryt emiau skaitineti apie "nakties užklupti", aisku neradau originalaus sios knygos pavadinimo
o rasytojos bloge radau dvi knygas, kadangi anglu kalbos nesimokiau, tai nesuprantu kuri knyga yra kuri ir gerai suprantu yra tesinys gal kas skaite-zino ar domejosi?
klausiu, nes tokiu atveju ketinu uzklausti leidejus a neketina isversti antros dalies, jei tokia yra
QUOTE(Skaitanti @ 2011 08 26, 19:32)
Knygas išsirinkti reikėjo 1-2 mėnesiams.
Beje, ką tik baigiau Svetimšalė. Meilės labirinte..
Žinoma, pasibaigė įdomiausioje vietoje, tai dabar reikės laukti, kol pasirodys antroji knygos dalis!
Laukite tęsinio, vadinasi...
Beje, ką tik baigiau Svetimšalė. Meilės labirinte..
Žinoma, pasibaigė įdomiausioje vietoje, tai dabar reikės laukti, kol pasirodys antroji knygos dalis!
Laukite tęsinio, vadinasi...
o aš nutariau grąžinti neskaičiusi. mama perskaitė, bet sakė, kad banaloka
šiaip draugė minėjo, kad jos ar ne 14 knygų bus
atseit yra septynios, bet lietuviai dar kiekvieną į dvi dalis dalija
