Patiko
"Bare jaučiausi taip, lyg būčiau Niujorko universiteto valgykloje, kai Kolumbijos universiteto studentai bando vienas kitą perrėkti diskutuodami apie tai, kad gyvenimas yra tuščias, kad viskas absurdiška ir kad vienintelis dalykas, kurį, žmogau, dar gali padaryti, tai tik grakščiai sutikti likimo smūgius. Kai buliaus ragas į tave artėja ir sminga tau į klubą, va tada tai suvoki, kad atėjo tiesos valanda. Skaityk Hemingvėjų, žmogau, skaityk Žaną Polį Sartrą, žmogau. Jie žino, kas tai yra.
Jei man nereikėtų dirbti bankuose, prieplaukose ir sandėliuose, tuomet ir aš turėčiau laiko būti normalus studentas ir aimanuoti apie tuštumą. Kaip norėčiau, kad mano tėvai būtų gyvenę padorų gyvenimą ir išleidę mane į mokslus, tuomet ir aš galėčiau sėdėti baruose ir valgyklose ir visiems aiškinti, kaip man patinka Kamiu dėl to, kad kasdien skatina galvoti apie savižudybę, ir Hemingvėjus, nes rizikavo būti buliaus padurtas į šoną. Žinau, jei tik turėčiau laiko ir pinigų, tai nevilties srityje aplenkčiau visus Niujorko studentus, nors savo mamai apie tai negalėčiau nė prasitarti, nes ji sakytų: jergutėliau, dėl Dievo meilės, argi neturi sveikatos, batų ir puikios ševeliūros, ko tau dar trūksta?"
(Frank Mccourt
Tataigis)