Tra lia, siandienos mano duokle vaikystes sentimentams - isigytos Avyziaus "Kaimas kryzkeleje", Miezelaicio "Misko pasaka", Paterson Smarkuole Gile Hopkins, Nestlinger "Šalin agurkų karalių. Pirmadienį viskas kitaip".
Sveikos. 
Edvard Radzinsky ,,Rasputinas: gyvenimas ir mirtis
Grigorijus Jefimovičius Rasputinas - paslaptinga XIX a. pab.- XX a. pr. gyvenusi asmenybė, ne tik gebėjusi gydyti Rusijos caro Nikolajaus II sūnų, bet ir dariusi didelę įtaką caro šeimai, dvarui, galop- visai carinei Rusijai. Būtent apie šį žmogų ir yra Edvard Radzinsky knyga.
Ar Rasputino paslaptis bus atskleista? Taip, bet tik iš dalies. Tikriausiai visą tiesą žinojo tik jis pats. Aš ir pati negalėjau suprasti, kaip žmogus gali būti toks Net nežinau, kaip tiksliai įvardinti- galbūt tiktų įvairiapusiškas? Beraštis, neturtingas, neišvaizdus, tačiau su itin išraiškingomis akimis, turintis paslaptingų galių (apie jas liudijo ne vienas) ištvirkėlis, atidengiantis vienokį veidą būdamas caro rūmuose, visai kitokį- už jų ribų. O kur dar carų prisirišimas prie šio mužiko! Iš pradžių galėjau tai pateisinti sergančiu sūnumi- tik Rasputinas pajėgė išlaikyti kiek galima sveikesnį vaiką. Bet vėliau tai nuėjo per daug toli- carienė Aleksandra buvo lyg koks įrankis, kuriam padedant, šis žmogus galėjo už virvučių lyg marionetę tampyti visą carų šeimą, net patį Nikolajų II. Orgijos, keliamos butuose, išgėrinėjimai, netgi carų išjuokimas už akių- tai buvo Rasputino kasdienybė. Bet taip pat jis gydė žmones, šelpė juos gerbėjų suneštais pinigais. Negalima nepaminėti ir pranašysčių iš jo lūpų, kurios išsipildydavo.
Apie Rasputiną buvau girdėjusi ne tiek ir daug, tad ši biografija buvo puiki pažintis su jo gyvenimu. Ir ne tik jo, bet ir Nikolajaus Antrojo bei jo šeimos. Viskas aprašoma gan vaizdingai, netrūksta dialogų (kas tikrai lengvina skaitymą), na ir pati istorija yra tikrai neeilinė bei įtraukianti. Skaičiau ir stebėjausi, kaip knygos autorius, remdamasis įvairiais dokumentais, atskleidžia painų ir daugybę klaustukų turintį paprasto rusų valstiečio, sulaukusio prieštaringų jo elgesio vertinimų, gyvenimą. Pateikiami tie patys įvykiai iš skirtingų žmonių lūpų, samprotaujama, kiek tuose pasakymuose tiesos, o kiek melo. Tikrai vertinga ir verta perskaityti knyga. Tai- pirmoji istorinė knyga (neskaitant istorijos vadovėlių
), kurią perskaičiau ir tikrai nenusivyliau.
Edvard Radzinsky ,,Rasputinas: gyvenimas ir mirtis
Grigorijus Jefimovičius Rasputinas - paslaptinga XIX a. pab.- XX a. pr. gyvenusi asmenybė, ne tik gebėjusi gydyti Rusijos caro Nikolajaus II sūnų, bet ir dariusi didelę įtaką caro šeimai, dvarui, galop- visai carinei Rusijai. Būtent apie šį žmogų ir yra Edvard Radzinsky knyga.
Ar Rasputino paslaptis bus atskleista? Taip, bet tik iš dalies. Tikriausiai visą tiesą žinojo tik jis pats. Aš ir pati negalėjau suprasti, kaip žmogus gali būti toks Net nežinau, kaip tiksliai įvardinti- galbūt tiktų įvairiapusiškas? Beraštis, neturtingas, neišvaizdus, tačiau su itin išraiškingomis akimis, turintis paslaptingų galių (apie jas liudijo ne vienas) ištvirkėlis, atidengiantis vienokį veidą būdamas caro rūmuose, visai kitokį- už jų ribų. O kur dar carų prisirišimas prie šio mužiko! Iš pradžių galėjau tai pateisinti sergančiu sūnumi- tik Rasputinas pajėgė išlaikyti kiek galima sveikesnį vaiką. Bet vėliau tai nuėjo per daug toli- carienė Aleksandra buvo lyg koks įrankis, kuriam padedant, šis žmogus galėjo už virvučių lyg marionetę tampyti visą carų šeimą, net patį Nikolajų II. Orgijos, keliamos butuose, išgėrinėjimai, netgi carų išjuokimas už akių- tai buvo Rasputino kasdienybė. Bet taip pat jis gydė žmones, šelpė juos gerbėjų suneštais pinigais. Negalima nepaminėti ir pranašysčių iš jo lūpų, kurios išsipildydavo.
Apie Rasputiną buvau girdėjusi ne tiek ir daug, tad ši biografija buvo puiki pažintis su jo gyvenimu. Ir ne tik jo, bet ir Nikolajaus Antrojo bei jo šeimos. Viskas aprašoma gan vaizdingai, netrūksta dialogų (kas tikrai lengvina skaitymą), na ir pati istorija yra tikrai neeilinė bei įtraukianti. Skaičiau ir stebėjausi, kaip knygos autorius, remdamasis įvairiais dokumentais, atskleidžia painų ir daugybę klaustukų turintį paprasto rusų valstiečio, sulaukusio prieštaringų jo elgesio vertinimų, gyvenimą. Pateikiami tie patys įvykiai iš skirtingų žmonių lūpų, samprotaujama, kiek tuose pasakymuose tiesos, o kiek melo. Tikrai vertinga ir verta perskaityti knyga. Tai- pirmoji istorinė knyga (neskaitant istorijos vadovėlių
), kurią perskaičiau ir tikrai nenusivyliau.
QUOTE(linamog @ 2011 08 30, 16:45)
Tra lia, siandienos mano duokle vaikystes sentimentams - isigytos Avyziaus "Kaimas kryzkeleje", Miezelaicio "Misko pasaka", Paterson Smarkuole Gile Hopkins, Nestlinger "Šalin agurkų karalių. Pirmadienį viskas kitaip".
Avyžiaus "Kaimas kryžkelėje" pas tėvus jau nuo senų senovės gražiai guli lentynoje, o aš per visą vaikystę-paauglystę taip jos ir neatsiverčiau
Gal dabar kada vertėtų pabandyti 
O Smarkuolė Gilė Hopkins klasiška knyga
Tokia šiluma apima ją prisiminus
QUOTE(linamog @ 2011 08 30, 14:45)
Tra lia, siandienos mano duokle vaikystes sentimentams - isigytos Avyziaus "Kaimas kryzkeleje", Miezelaicio "Misko pasaka", Paterson Smarkuole Gile Hopkins, Nestlinger "Šalin agurkų karalių. Pirmadienį viskas kitaip".
sita man nuo vaikystes istrigus, dar ir dabar kai kuriuos epizodus prisimenu
o Paterson Smarkuole Gile Hopkins noreciau paskaityt, reiks tik biliotekoj paieskot
QUOTE(kiršė @ 2011 08 30, 16:19)
Avyžiaus "Kaimas kryžkelėje" pas tėvus jau nuo senų senovės gražiai guli lentynoje, o aš per visą vaikystę-paauglystę taip jos ir neatsiverčiau Gal dabar kada vertėtų pabandyti
O Smarkuolė Gilė Hopkins klasiška knyga Tokia šiluma apima ją prisiminus
Gal dabar kada vertėtų pabandyti O Smarkuolė Gilė Hopkins klasiška knyga
Tokia šiluma apima ją prisiminus Man visos didziulius sentimentus kelia.
QUOTE(Stikliukas @ 2011 08 29, 19:45)
Prajuokinai mane.
QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 08 30, 13:54)
Salman Rushdie "Vidurnakčio vaikai"
Na labai jau viliojančiai aprašei. Pas mane šita knyga yra ateities planuose, tik neaišku, kada tai bus. Neskaitytą jo tik "Klouną Šalimarą" turiu, bet ir jo eilė niekaip neateina.
Aš pati kelias dienas sukau galvą, kaip geriau aprašyti neseniai baigtą Alessandro Baricco "Aistrų pilys". Bet supratau, kad nieko nebus, tiesiog nerandu tinkamų žodžių, kad galėčiau ką nors šia knyga sudominti. Tai tik pasakysiu, kad man labai patiko. Gal ne tiek pati istorija apie 19a. miestelį ir jo gyventojus, kiek jos pateikimas, rašymo stilius, paprasti ir tuo pačiu labai gražūs, savotiški sakiniai. Pati pradžia buvo gana migdanti, jau maniau, kad nieko gero iš knygos nebus, tačiau paskui pamažu, bet labai stipriai įtraukė ir sužavėjo ir buvo gaila, kai viskas baigėsi. Tikrai viena geriausių mano šiais metais skaitytų knygų, suteikusi didelį skaitymo malonumą.
QUOTE(katilina @ 2011 08 30, 20:33)
Aš pati kelias dienas sukau galvą, kaip geriau aprašyti neseniai baigtą Alessandro Baricco "Aistrų pilys". Bet supratau, kad nieko nebus, tiesiog nerandu tinkamų žodžių, kad galėčiau ką nors šia knyga sudominti. Tai tik pasakysiu, kad man labai patiko. Gal ne tiek pati istorija apie 19a. miestelį ir jo gyventojus, kiek jos pateikimas, rašymo stilius, paprasti ir tuo pačiu labai gražūs, savotiški sakiniai. Pati pradžia buvo gana migdanti, jau maniau, kad nieko gero iš knygos nebus, tačiau paskui pamažu, bet labai stipriai įtraukė ir sužavėjo ir buvo gaila, kai viskas baigėsi. Tikrai viena geriausių mano šiais metais skaitytų knygų, suteikusi didelį skaitymo malonumą.
man Aistru pilys irgi labai patiko. bet dar labaiu - Jura Vandenynas
Baricco mano meilės kliuvo mažai. Ir visa už "Novečentą" (na, dar mažiukas trupinėlis už "Šilką"). O šitos abi kurias minit tai mane visą laiką erzino. Skaitai ir jauti kad stengės gražiais sakiniais rašyt, bet papasakot tai nelabai turėjo ką.
Tuo tarpu Rushdie aš atlaidesnė, nors anas irgi visokių knygelių prirašęs. Žinoma, "Vidurnakčio vaikai" į "juodąją lentyną" nepapuola. Tokios jėgos, tokio užmojo knygų nėra daug. Bet visiškai sutinku su Fati, kad tai nėra lengvai skaitoma ir greitai perskaitoma knyga, ten visko tiek daug, kad kartais tenka stumtis per puslapius.
Tuo tarpu Rushdie aš atlaidesnė, nors anas irgi visokių knygelių prirašęs. Žinoma, "Vidurnakčio vaikai" į "juodąją lentyną" nepapuola. Tokios jėgos, tokio užmojo knygų nėra daug. Bet visiškai sutinku su Fati, kad tai nėra lengvai skaitoma ir greitai perskaitoma knyga, ten visko tiek daug, kad kartais tenka stumtis per puslapius.
QUOTE(LEEja @ 2011 08 30, 19:56)
Aš tai tik "Šilką" buvau skaičiusi, bet kadangi jis man nelabai patiko, ilgą laiką Baricco vengiau, nors dar turiu jo "City". Jeigu ir šita patiks taip pat kaip "Aistrų pilys", reiks rimtai juo susidomėti ir kitų knygų paieškoti.
QUOTE(caralaite @ 2011 08 30, 21:18)
Baricco mano meilės kliuvo mažai. Ir visa už "Novečentą" (na, dar mažiukas trupinėlis už "Šilką"). O šitos abi kurias minit tai mane visą laiką erzino. Skaitai ir jauti kad stengės gražiais sakiniais rašyt, bet papasakot tai nelabai turėjo ką.
as tai nesu Baricco fane, visai ne, bet galvoju, kad kai parasysiu geriau uz ji, tai tada galesiu apie ji pasakyt, kad jis neturi ka pasakyt
QUOTE(LEEja @ 2011 08 30, 20:22)
as tai nesu Baricco fane, visai ne, bet galvoju, kad kai parasysiu geriau uz ji, tai tada galesiu apie ji pasakyt, kad jis neturi ka pasakyt
Na, tokiom kategorijom vertinant tai net grafomanų kaip Jodi Picoult neišeitų pakritikuot
. Šitoj temoj dar nė viena nerašinėja kurios knygą svajočiau perskaityt
QUOTE(katilina @ 2011 08 30, 17:33)
Na labai jau viliojančiai aprašei. Pas mane šita knyga yra ateities planuose, tik neaišku, kada tai bus. Neskaitytą jo tik "Klouną Šalimarą" turiu, bet ir jo eilė niekaip neateina.
'Klouną Šalimarą" irgi žadu greičiausiu metu skaityti. Taip pat dar turiu jo tris neskaitytas knygas, tai sakiau vėl pailsėjusi imsiuosi.
QUOTE(caralaite @ 2011 08 30, 18:18)
Baricco mano meilės kliuvo mažai. Ir visa už "Novečentą" (na, dar mažiukas trupinėlis už "Šilką").
Abi tavo paminėtos man irgi patiko, bet vat kažkodėl prie kitų jo knygų nelabai traukia, nors dar namie turiu jo 'Emausą'.
