Knygos, knygos, knygos... *65 Namučiai...

*
** gal ir netikusias, nu bet kokias gražias Dabar bandau prisiminti, kas ten buvo aštresnio, nes man viskas ten kaip medum širdį tepė. Gal SR I jaunimo orgijos?
***
Mano paauglystės laikais nepadorumo viršūnė buvo "Erškėčių paukščiai", nors visi masiškai ją skaitė, dar "Žiedai tarp žiedų"

Papildyta:


Aš irgi šitą knygą skaičiau paauglystėje. Ta knyga buvo laaaabai kitokia, negu kitos, tuo metu leidžiamos. Bijau apsimeluoti, bet man atrodo, kad tik pasirodžius ji užsitraukė didelę cenzūros nemalonę.

Mane tai jau pradeda stebinti, kaip visoms praktiškai be išimties tas "Kaukiantis malūninkas" patinka Mano nuomone ji verta labai didelių pagyrų, tik va kurgi dingo tie skonio skirtumai Sau tyliai džiaugiuosi, kad šią knygą jau seniai perskaičiau, tai nelabai tebuvau kitų nuomonės įtakota (na vieną kitą gerą atsiliepimą apie ją buvau skaičiusi, bet tik tiek). Gal tik medalį skirčiau tam skaitytojui, kuris užnešė į forumą Arto Paasilinna virusą




Mano paauglystės, gal net ankstyvosios, laikais irgi tas pats buvo Tokia knyga kaip "Erškėčių paukščiai" kai kurių tėvų net buvo slepiama Bet hormonų valdomi paaugliai mintinai žinojo psl., kuriuos reikia perskaityti O visą romaną nuo pradžių iki galo perskaičiau jau kiek vėliau (nors irgi paauglystėje, tik vėlyvojoje). Gavelis, Ivanauskaitė jau buvo po to.
O "Žiedai tarp žiedų" ir tada, ir dabar man atrodė labai gražu, netgi stebėčiausi, jei kam atrodytų kitaip. Net dabar prisimenu tas meniškas fotografijas, aukštinančias žmogaus, moters grožį. Galbūt buvo smalsu, bet minčių , kad nepadoru tai ir anuomet nebuvo. Nuogas kūnas, pateiktas estetiškai, negali savaime būti nepadorus. Kaip ir gražiai, meniškai aprašytos meilės scenos (turbūt viena iš gražiausių man įstrigusių meilės scenų yra knygoje "Mažmožių dievas").

Man Silva Rerum kažkaip nė viena scena neužkliuvo. Gal kad į tas vietas pernelyg nekreipiau dėmesio Iš itin užkliuvusių knygų, kuriose intymių scenų pernelyg daug ir itin šlykščių ateina į galvą tik viena- Šimtas plaukų šepečio glamonių prieš miegą, bet ten ir rašoma, kad erotinis dienoraštis, tad tikėtis kažko kito nelabai ir galima. Gal apskritai net nebūčiau jos skaičiusi, bet tuo metu, kai ją skaičiau (maždaug keturiolikos, penkiolikos metų), ji buvo labai populiari tarp klasės mergaičių, tad norėjosi pamatyti, kas ten tokio.

O kaukiantis malūnininkas mane labai traukia, bet užkliūva, kad visos labai jį giria, tai bijau, kad galiu nudegti. Bet gal pasiimsiu, kai kada nors nueisiu į biblioteką. Pastaruoju metu nelabai beskaitau, tai ir apsilankymas vis nutolsta.

Apie tą šepetį ir aš skaičiau,bet dabar nieko neprisimenu kas ir kaip ten

O "Kaukiančio malūnininko" irgi ilgokai baidžiaus,nes kelis kartus esu apsirikus su labai giriamom,bet surizikavau.Daviau mamai paskaityti,tai sakė,nenešk man tokių liūdnų knygų,aš daugely vietų juokiaus,o jai visai nebuvo juokinga Taip,jos metuose viskas kitaip atrodo...

Sukau galvą,kokią gi pošlykštę knygą esu skaičius,bet nelabai ir prisimenu.Gal ,sakyčiau,tam pačiam "Valyme" buvo keletas scenų O šiaip erotinių dalykų netrūksta Haroldo Robinso knygose,bet man netrukdo,net patinka

Sveikos
senokai cia bebuvau, truputi nera laiko skaitymui per mokslus
tai vat tik tokiu metu randu laiko paskaityt knyga arba forume paskaitinet
skaitau dabar S. Beckett "Mirties chemija". Trecdali jau perskaiciau ir labai labai idomu Nakti skaiciau, tai is tiesu net baisoka buvo, dar kai keisti garsai uz lago, net nejauku paliko

Laba,

jauciu, vsio, reiks man parsinest ta Kaukianti malunininka, kai eisiu bibliotekon

perskaiciau 50 psl. Pajurio muzikos - kol kas nelabai pagaunu, kas ir kaip, bet nera visai neidomu

Į namus šiandien grįžau su krūva knygų,ilgam turėsiu skaitymo
Patricia Duncker " Džeimsas Miranda Baris"
Martin Suter „Lila,Lila“
Colleen McCullough "Timas" ir "Per daug žmogžudysčių"

Griebsiu detektyvą dabar

Kalbant apie vulgarias knygas - man kai kurios „Traukinių žymėjimo“ scenos pasirodė itin šlykščios, ypač viena įsiminė. Nors autorius, be abejo, ir nesiekė, kad ji būtų estetiška...
Šiaip man iš viso nepatinka sekso scenos ir lytinių organų minėjimai knygoj. Net Bukowskio „Moterys“ buvo kažkaip nejauku skaityti autobuse, kai šalia sėdėjo kitas keleivis ir vis žvilgtelėdavo į puslapius apie šakumus. Nesu aš davatka, bet man tokie dalykai dažniausiai ir filmuose nelabai patinka, kodėl į kiekvieną filmą dabar būtina bent po vieną užpakalį įkišti? Suprantu „nuogumą su mintim“, bet kai akivaizdu, kad nuogybes deda tik tam, kad daugiau vyriškos auditorijos pritraukt, tai mane kiek piktina.

Sveikos iš ryto.
Perskaičiau N. Evans Šuolis į ugnį Na pasakysiu tik tiek, kad patiko, gal ne viskas, ypač apie karus ir lavonų fotografavimą, pati esu tai dariusi, tačiau ten nieko gražaus nėra, jaudinančio taip pat, meniško juolabiau, dėl to tas vietas skaičiau skubiai ir greitai, o šiaip visai patiko.

Visoms geros dienos

*

** Va va, as irgi sakau: yra miaaaanas, ir yra pornografija

"Traukinių žymėjimas" toli gražu neprilygsta "Amerikos psichopatui". Tikriausiai viena iš šlykščiausių mano skaitytų knygų.

Labuka, ar gavot jau naują AL knygų sąrašą
tiek daug visokių įdomybių reikia apsimąstyti, ką imti

O dabar keletas žodelių apie vakar pabaigtą

Autorius, populiarus grožinių/ kelioninių tekstų kūrėjas nutaria palikti Angliją, kuri, pasak jo, jau nusibodo savo dirbtinumu, statiškumu ir monotoniškumu ir iškeliauja į egzotiškąjį Maroką, kuriame paskutines dienas leido jo senelis. Tiesa, išvyksta ne vienas, o su visu užgyventu turtu: žmona, vos pradėjusia vaikščioti dukryte ir vos 3 savaičių sūneliu. Sakyčiau- jo moteris, žmona, verta medalio vyras ne tiek vertas, nes gyventi Maroke jam buvo išsipildžiusi svajonė, o jo žmonai- sunki būtinybė prisitaikyti, tarsi žuviai išmestai į krantą. Tačiau knygą, galima sakyti, demonstruoja tvirtos santuokos pavyzdį- šeima viską įveikė ir galų gale pasiekė pilnatvę.
Bet apie viską iš pradžių. Taigi autorius su šeima atsiduria Maroke, Kasablankoje. Ak, visi tikriausiai žiūrėjote tą įkvepiantį filmą, kuris, lyg ir turėtų būti nufilmuotas šiame mieste. Tačiau ir pats autorius, Tahiras, suabejoja, ar nebus jis susuktas kur nors Holivudo užkampyje su velniškai geromis dekoracijomis. Kasablanka nebepanaši į tą Kasablanką...o gal tiesiog vietoj iliuzijų pasimatė tikrovė?
Kas yra buvęs šalyse, kraštuose, kurių kultūrinius gyvenimus su mūsų kultūra skiria praraja, tikrai yra pajutęs mažesni ar didesnį kultūrinį šoką tai patvirtinu ir iš savo patirties. Pamažu atsigauni, o jei esi tik pakeleivis toje šalyje tai taip ir išvažiuoji nesupratęs, kas čia nutiko ...bet išvažiuoji ir nebesuki sau galvos... O ką daryt, jeigu nutari apsigyventi toje šalyje ir kurį laiką reikia gyventi aplinkoje, kuri įkaitusi ir atrodo, kad viskas aplinkui spragsi... Marokas, rašo autorius,įdomi šalis, kurioje karaliauja džinai na, mums vakariečiams iškart sukelia šypsnį šis žodis ir prisimename Aladiną ir lempą, ar butelį su džinu, tačiau kai namuose visur vadovauja džinai, tampa nebejuokinga. Paslaptinga šalis, savita kultūra, savitas gyvenimas, kurį gali perprasti tik tada, kai pats pradėsi mąstyti kaip marokietis.
Knygoje siužeto tarsi ir nėra- autorius pasakoja apie savo vargus ir džiaugsmus, patirtus apsigyvenus Dhar Khalifa- Kalifo rūmuose. Knyga labai tinka paprastam atsipalaidavimui- paimi, skaitai ir mėgaujiesi. Tačiau turint omeny, kad Marokas tikrai egzotiška šalis, apipinta įvairiais mitais, autoriui trūko aštrumo, trūko tų pačių prieskonių, kurių jis uostė Marakešo turguje: tokių, kurie duoda smūgį, abstulbsti, žengi atgal, bet ir vėl grįžti....
Manau, knyga tinkama atostogoms paplūdimyje, ypač poilsiaujant kur nors netoliese ..... įspūdžio sustiprinimui, taip s`kant
nors keista....būna perskaitai knygą apie kokią šalį ir taip į ją užsinori...štai po Amirreazvani Gėlių kraujo taip užsinorėjau į Iraną nors juk visko ten buvo- gero ir blogo....o štai po šios knygos į Maroką norėčiau, bet entuziazmo nėra manyčiau, čia visgi rašytojo žodis ar plunksna geras posakis- ,,rašytojo plunksna", nors nė seniausiai gi nė vienas plunksna neberašo visgi rašytojas nebuvo įtaigus arba kaip kiti sako- neįtikino ir viskas