Iš savo kiemo patirties: Prieš beveik desėtką metų, sodindami šilauoges viena ausim buvo girdėję apie joms reikalingas durpes, bet negi čia pulsi vadovautis, kas ką pasakė

(jaučiu panašiai galvoja ir tie kaimynai už tvoros). Paskūpėjom ir apsiribojom geru kibirioku durpių, kiekvienai molyje iškapotai duobei. Uogų laukėm kelis metus, kol galų gale pamatėm, kad krūmeliai eina tik mažyn, o lapai tapo raudoni jau vasaros pradžioj. Jau net mano vyrui tapo aišku, kad reikia kažko imtis, tad be didelių burbėjimų, vieną pavasarį paplatino esamas duobes iki rekomenduojamo dydžio (vis dar atsimenu savo nuostabą

, kai botanikos sode pamačiau, kokio dydžio tranšėjos reikia) užvertė durpe ir patręšusia pušies žieve. Rezultatą pamatėm jau tais pačiais metais - metriniai ūgliai ir pirmos uogos paragavimui. Kitąmet jau valgėm.
Nei akimirkai nesigailėjau, kad vadovavausi tomis rekomendacijomis. Kur kas labiau gaila vėjais paleistų kelių metų, bergždžiai laukiant derliaus.
Nesakau, kad viskas dabar idealiai, bet pokyčiai akivaizdūs, net nėra ką lyginti. Šiap jau esu nusistačiusi prieš besaikį durpių vartojimą, bet čia toks atvejis, kai kitaip neišeina. Prieš augalo prigimtį nepakovosi. Gerai, jei kažkam pasiseka ir paprastame darže (dirvos laidumas orui, rūgštingumas ir pan.), bet iš mano kaimynų ir pažįstamų praktikos, tokių laimingų išimčių nežinau.
Mane daug labiau piktina šilauogių pardavėjai, kurie, neaišku kokių tikslų vedami (greičiausiai bijodami išgąsdinti būsimomis pasodinimo investicijomis), eilinį nepasidomėjusį pirkėją sugeba paleisti su pusmaišiuku durpių krūmeliui, sakydami, kad užteks

QUOTE(Gaudvilė @ 2013 05 13, 21:00)
Vyro vakar klausiau, kodėl jis didelius svorius kilnodamas nesugeba tiek pritrombuot. Liepė perduoti linkėjimus, kurie neturi kuo daugiau užsiimt
Niekaip nesuvedu ką ir kur čia reikia sutrombuoti

? 1mX1mX0,6m=0,6m3=600l

čia dar gerai reikia galvą pasukti iš kur gauti spyglių, žievių ir smėlio likusiam tūriui užpildyti.