Žinoma, kad galima pasirinkti

Pagal nuotaiką, orą ar muilo receptą.
Visų pirma, paminėsiu pliusus ir minusus.
Gelio fazė:
+ Greičiau sustingsta, greičiau sukietėja, lengviau išimti iš formos, geriau pjaustosi.
+ Greičiau praeina saponifikacija, taigi greičiau nustoja "kąsti".
+ Nebepamenu, kur skaičiau, bet kažkas atlikinėjo bandymus ir nustatė, kad gelio fazę praėjęs muilas ilgiau negenda.
- Dėl aukštos temperatūros kai kurie kvapai ir eteriniai aliejai nugaruoja, dingsta viršutinės natos, pasikeičia kvapas ir pan.
- Muilas lieka tamsesnis, ne toks kreminis, lengvai permatomas (čia būtent apie išvaizdą).
Muilas, nepraėjęs gelio fazės:
+ Išlieka labiau kreminis, nepermatomas, švelnesnių spalvų.
+ Geriau išlaiko aromatinius ir eterinius aliejus.
- Daug ilgiau stingsta ir kanda. Kartais gali tekti muilą formoje laikyti iki savaitės, kad gražiai išsiimtų ir susipjaustytų.
- Reikia nemažai vietos šaldiklyje, jeigu ne žiema.
- Gali tekti pora savaičių ilgiau padžiovinti (įprastus receptus).
- Kai kurie muilai, kurie nepraėjo gelio fazės, gali pasidengti storu "ash" sluoksniu. Čia jau nuo recepto priklauso.
Pagrinde viskas turbūt. Gelio fazė priklauso nuo daugelio dalykų, jos galima išvengti, bet:
* Muilą reikia maišyti prie žemų temperatūrų - kiek žemų, vėlgi, priklauso nuo recepto.
* Formą geriausia prieš supilstant muilą palaikyti šaldiklyje.
* Kuo daugiau vandens recepte, tuo lengviau įsisukti gelio fazei. Taigi, tam, kad išvengti gelio fazės, reikia sumažinti vandens kiekį. Kiek sumažinti, vėl, priklauso nuo recepto, o svarbiausia - nuo muilo virėjo patirties. Naujokams tikrai nepatariu mažinti vandens kiekio receptuose, bet čia jau atskira tema.
* Supilstytą į formą muilą reikia tuoj pat kišti į šaldytuvą ar šaldiklį, čia jau kaip kam patinka. Palaikyti ten apie parą, ištraukti ir leisti atšilti, tada supjaustyti.
* Medus, pienas, alus, bet kokie cukrūs labai įkaitina muilą, tad su jais išvengti gelio fazės yra labai sunku.
Gal nieko nepamiršau