Sudužusios svajonės

Spigliuke, labai tave uzjauciu... zinau ta skausma, pati neseniai isgyvenau. Bet patikek, jis praeina. Manau, as jau perejau i kita issiskyrimo etapa - siuo metu pyktis maisosi su apatija. o kai skausmas draske sirdi bandziau visaip sau padet - verkiau, kai uzeidavo, iszyziau ausis visiems draugams, stengiausi vengti muzikos, filmu, vietu, kurios susije su prisiminimais, nes tuo metu viskas mane tik dirgindavo, o neduodavo nieko gero. nugrimzdavau vel ir vel i saves gailejima. vistiek ta skausma reik isjaust, niekur nuo jo nepabegsi. prisimenu, kaip norejau laika prasukt ir galvojau, kodel as turiu kentet, juk viskas tam zmogui atidaviau, visa save. bet pagalvok, ar jis to prase? negali myleti, o paskui prikaisioti, kitam, kad mylejai. juk viska jam atiduot buvo tavo sprendimas ir pasirinkimas.
tai, kaip tu isivaizduoji meile, santykius, seima yra labai grazu, ne kiekvienas siais laikasi taip moka mylet. nekaltink kito, kad jam galbut reikejo kitokiu dalyku, kad jis kitaip santykius isivaizdavo. tau tikrai pasiseks surast toki zmogu, kuris vertins ir nores tokiu paciu dalyku, kaip ir tu.
as irgi klausiau, kodel pasirinko ta kita. tiesa sakant nemaciau joje jokios konkurentes, o netgi savo kopija kazkuria prasme. bet jis ja pasirinko, rado joje tai, ko neturiu as. pasirinko pagal savo poreikius. ir kai pagalvoju geriau, as tikrai nenoriu but tokia, kaip ji, nenoriu jam duoti tai, ka duoda ji. kai tai suvokiu, as labai aiskiai ji paleidziu ir palinkiu sekmes. mano pronlema ta, kad paleistas jis nebenori niekur eit - pasirinkes ja, nori but ir su manim.
o tu esi nuostabi, jautri, moki atiduoti, moki myleti.. tikrai sutiksi toki, kuriam sie dalykai bus vertybe. bet nepyk ir nekaltink to, kuriam siu dalyku nereikejo.

Tai gal dusino jį tokia jūsų meilė? Nepagalvojot? Jūs E. Frommą paskaitykit. Jis kitaip meilę suvokia.

O as suzinojau, kad palyginus su naujaja drauge visai ne tokia ir bloga zmona jam buvau

anksčiau vėliau tai paaiškėja...

Luttute, tai pasitvirtino tavo speliojimai apie ta vyro "drauge"? Prisimenu tavo tema. Mano nuomone, jei jau gyvenat atskirai, kazkiek apsipratai viena, gal neverta pradeti is naujo? Tuo labiau, kad jis nenutrauke su ja, o tik apsipyko. Taip gali lakstyti pirmyn atgal ir tave skaudinti.

Pasitvirtino ne tas zodis! vasara pagyveno kartu 2 sav ir susipyko stipriai, dabar po 1,5 men jinai ji isvare, o jis nutare grizti, nes tipo protas apsisvite ir nori buti su manim ir sunum. Nzn ka man daryt... Ir noriu ir bijau... Ir viska staip keista, lyg ir nieko nebutu buve... BEt galva pilna priestaringu minciu ir jausmu...

O beda tame, kad psirodo normaliai neaopsipratau viena buti, stogas nebeciuoze, bet baisiai truko kazko...

aha, o paskui atsiras kita,ir vėl jis išbėgs, ar šito jums reikia?

Oj variantu daug... Ir kita ir ta pati... Visko juk gali buti. Ech... Va butent, kam man to reikia? Oj... nzn, bet as neatsilaikysiu tikrai.
Uztenka paziureti kaip sunus svaigsta del tecio, kaip jimes gera kartu... Ir labai gerai suvokiu, kad tos kelios val per savaite bneatstos buvomo kartu kasdien. Pas mus jau prasidejo tokie dalykai, kad vaziuojam masina, o vaikas rekia, kad jis nenori namo, nori buti cia, o prikalbinti eiti namo pavyksta, tik itikinus, kad tetis irgi eis kartu...
Kolkas vyras pas mus nakvoja. Vaikas rytais jo net i darba nenori isleist, isikimba i ranka ir sako "tele neik", reikia 15-20 min itikinet, kad tetis gris. O po to visa diena vaikas balbatuoja "tete toj glis", "lele noli tete".... Ka nori galiu atlaikyti tik ne tai. Negaliu atimineti ju vienas is kito... O kai ryte nubunda ir isgirsta bent koki garsa, kuris identifikuoja teti, lekia is lovos krykstaudamas! IR isvis tokio laimingo vaiko jau kuri laika nemaciau...

Luttuke, Nesinervinkit, ką kiti galvoja - darykit, kaip Jums geriau. Juk niekas neliepia iš karto į vieną lovą sukristi, jei dar nenorite ir dar juo netikite. Bet jei jus tenkina gyvenimas kartu - neklausykit niekieno pagraudenimų "Kam Jums to reikia", "O jei vėl išeis"... O jei nebeišeis? Jei gyvensit ilgai ir laimingai? Tai tik Jūsų apsisprendimas. Jei manote, kad galėsit viską pamiršti, tai ir gyvenkit. O jei su laiku suvoksite, kad iš tiesų nereikėjo vėl visko pradėti iš naujo - išsivaikščiosit su mažesne graužatimi širdyje ir su didesniu užtikrintumu, kad darote teisingai.

galbut..

Agnea, aciu. Situacija ir pas mane kaip pati paskaojai, kad vengiu muzijos, vietu ir panasiai..... Dar iki siol negaliu muzikos klauyti..
O del kaltinimu, tai as jo nekaltinu, daugiau save kaltinu, kad kazko buvo per daug ar per mazai is mano puses, kad pabego pas kita.
As saviskio net nelaikiau, paleidau is karto, tik emociskai pas save laikau...
As jam neprikaisiojau savo meiles ir atliktu darbu del jos, cia tik save klausiu visokiu dalyku, as tik viduje taip laukiau jo demesio, silumos, buvimo kartu.
Kaip sako mano psichologas, bijojau visa laika prarasti to, ko niekada ir neturejau, tai yra tiesa, pati ta pripazystu...
Luttuke, zinoma daryk kaip tau geriau atrodo. Bet jei vyras pasuko viena karta i sona, pasuks ir dar ne viena karta, ar nori patirti ta pati jausma, ar nori isgyventi ta pati kosmara? Zinoma, tai tavo teise rinktis. Bet dazniausiai tas dalykas pasitvirtina, deja.

mane tai kankina klausimas: kaip po to, kai tave išduoda, ryžtis naujiems santykiams? kiek laiko gydytis žaizdas, kad atsigauti? Vakar žiūrėjau filmą. Ten buvo toks momenta, kai išsiskyrusi moteris po daug laiko pamilsta kitą, ir tas ją vėl PALIEKA. Pamačiau ir pagalvojau: neištverčiau. Tai nejaugi teks pasmerkti save amžinai vienatvei?????