QUOTE(cukraus_vata @ 2012 03 14, 17:22)
yra...
yra...
[quote=Pelyte@,2012 01 29, 23:32]
Sveikos, jungiuosi ir as
gal kuriai nors pades, imetu paskaitymui (paemiau is kitos temos):
paskaitykit knygą "Moterys, kurios myli per stipriai"
Beveik viską galėjau pritaikyti sau. Skirtumas tik tas, kad aš neišsiskyrus, o "sėkmingai" ištekėjus
Sveikos, jungiuosi ir as
gal kuriai nors pades, imetu paskaitymui (paemiau is kitos temos):paskaitykit knygą "Moterys, kurios myli per stipriai"
Beveik viską galėjau pritaikyti sau. Skirtumas tik tas, kad aš neišsiskyrus, o "sėkmingai" ištekėjus
[quote=Mary.L,2012 03 15, 19:14]
[quote=Pelyte@,2012 01 29, 23:32]
Sveikos, jungiuosi ir as gal kuriai nors pades, imetu paskaitymui (paemiau is kitos temos):
paskaitykit knygą "Moterys, kurios myli per stipriai"
Beveik viską galėjau pritaikyti sau. Skirtumas tik tas, kad aš neišsiskyrus, o "sėkmingai" ištekėjus
[/quote]
o kokia ttavo laimingos santuokos istorij?
[quote=Pelyte@,2012 01 29, 23:32]
Sveikos, jungiuosi ir as
gal kuriai nors pades, imetu paskaitymui (paemiau is kitos temos):paskaitykit knygą "Moterys, kurios myli per stipriai"
Beveik viską galėjau pritaikyti sau. Skirtumas tik tas, kad aš neišsiskyrus, o "sėkmingai" ištekėjus
[/quote]
o kokia ttavo laimingos santuokos istorij?
QUOTE(migleine @ 2012 03 15, 18:56)
Pradėjom gyventi kartu vienas kito nepažinodami, bet taip mylėjom vienas kitą, kad tai buvo nesvarbu. Nuo pat pradžių labai bardavomės, nesutardavom beveik jokiais klausimai, bet įsikaliau sau į galvą, kad išsiskirti lengviausia, tad kabinausi į jį visais nagais. Pernai pradžioj metų pasipiršo, aišku sutikau, skraidžiau padebesiais. Planavau viską, turėjo būti tobula, nes nenorėjau standartinių vestuvių, tad apsistojau ties kuklumo ir paprastumu. Likus trims dienoms iki vestuvių mūsų akyse užgeso vyro dėdė, vestuves atšaukėm. Perkėlėm į rudenį, bet anyta dėjo visas pastangas, kad tik nesusituoktume. Vėl atšaukėm, bet kažko neišsiaiškinom su "zakso" darbuotojomis, tad jie mus sutuokė be mūsų, trūko tik parašų. Taip ir susirišom netyčia, be jokios šventės, su pačiais "gražiausiais" linkėjimais nuo anytos. Kurį laiką buvo nuostabu, po to sužinojau, kad pastojau, o kai prasidėjo pirmųjų mėnesių isterijos priepuoliai, likau viena. Gyvnom kartu, bet atskirai. Esu vieniša ištekėjus jauna moteris. Va jums ir meilės istorija
tai esat kartu, gyvenat kartu, bet tarsi du atskiri žmones? ar gerai supratau? aš irgi skaičiau tą knygą, na irgi daug galėjau sau pritaikyt... bet kažkap kontrečių patarimų ką daryt , tai ir neradau... 
pamenu, dar su ex, kai buvo, tai prieš vieną atvažiavimą elgiaus kažkaip šalčiau, gyvenau daugiau savo gyvenimą ir jam nevisa rasdavau laiko... (buvau ką tik skaičius kodėl vyrai myli kales 
) tai po to kai nuvažiavau iš rankų paleist negalėjo... o paskui vėl kažkaip atsileidau, vėl pradėjau elgtis, kad jis vienintelis žemėj ir po kvailo susibarimo dėl to facebooko, vėl likau viena
pamenu, dar su ex, kai buvo, tai prieš vieną atvažiavimą elgiaus kažkaip šalčiau, gyvenau daugiau savo gyvenimą ir jam nevisa rasdavau laiko... (buvau ką tik skaičius kodėl vyrai myli kales ) tai po to kai nuvažiavau iš rankų paleist negalėjo... o paskui vėl kažkaip atsileidau, vėl pradėjau elgtis, kad jis vienintelis žemėj ir po kvailo susibarimo dėl to facebooko, vėl likau viena
QUOTE(Mary.L @ 2012 03 15, 20:04)
Pradėjom gyventi kartu vienas kito nepažinodami, bet taip mylėjom vienas kitą, kad tai buvo nesvarbu. Nuo pat pradžių labai bardavomės, nesutardavom beveik jokiais klausimai, bet įsikaliau sau į galvą, kad išsiskirti lengviausia, tad kabinausi į jį visais nagais. Pernai pradžioj metų pasipiršo, aišku sutikau, skraidžiau padebesiais. Planavau viską, turėjo būti tobula, nes nenorėjau standartinių vestuvių, tad apsistojau ties kuklumo ir paprastumu. Likus trims dienoms iki vestuvių mūsų akyse užgeso vyro dėdė, vestuves atšaukėm. Perkėlėm į rudenį, bet anyta dėjo visas pastangas, kad tik nesusituoktume. Vėl atšaukėm, bet kažko neišsiaiškinom su "zakso" darbuotojomis, tad jie mus sutuokė be mūsų, trūko tik parašų. Taip ir susirišom netyčia, be jokios šventės, su pačiais "gražiausiais" linkėjimais nuo anytos. Kurį laiką buvo nuostabu, po to sužinojau, kad pastojau, o kai prasidėjo pirmųjų mėnesių isterijos priepuoliai, likau viena. Gyvnom kartu, bet atskirai. Esu vieniša ištekėjus jauna moteris. Va jums ir meilės istorija
Gimus vaikeliui gali daug kas pasikeisti is vyro puses, kantrybes Jums
QUOTE(cukraus_vata @ 2012 03 16, 00:22)
tai esat kartu, gyvenat kartu, bet tarsi du atskiri žmones? ar gerai supratau? aš irgi skaičiau tą knygą, na irgi daug galėjau sau pritaikyt... bet kažkap kontrečių patarimų ką daryt , tai ir neradau... pamenu, dar su ex, kai buvo, tai prieš vieną atvažiavimą elgiaus kažkaip šalčiau, gyvenau daugiau savo gyvenimą ir jam nevisa rasdavau laiko... (buvau ką tik skaičius kodėl vyrai myli kales ) tai po to kai nuvažiavau iš rankų paleist negalėjo... o paskui vėl kažkaip atsileidau, vėl pradėjau elgtis, kad jis vienintelis žemėj ir po kvailo susibarimo dėl to facebooko, vėl likau viena
pamenu, dar su ex, kai buvo, tai prieš vieną atvažiavimą elgiaus kažkaip šalčiau, gyvenau daugiau savo gyvenimą ir jam nevisa rasdavau laiko... (buvau ką tik skaičius kodėl vyrai myli kales ) tai po to kai nuvažiavau iš rankų paleist negalėjo... o paskui vėl kažkaip atsileidau, vėl pradėjau elgtis, kad jis vienintelis žemėj ir po kvailo susibarimo dėl to facebooko, vėl likau viena Man žiauriausia tai, kad jis niekada neprisiima atsakomybės. Įskaudina, įžeidžia, palieka mane viena, atseit bus geriau taip, aš prabliaunu pasikūkčiodama porą valandų kol užmiegu nuo įsiskaudusios galvos. o jis grįžęs kaip niekur nieko. Jeigu jo neprisileidžiu dar drįsta įsižeisti, ko aš čia išsidirbinėju, taigi nieko neatsitiko. Kaskart pamačius tą jo piktą veidą pasmaugti norisi. Neištvėriau vieną kart ir persiutus ir užkimus nuo rėkimo paleidau vadžias. Vožiau per snukį, palengvėjo. Baigėsi tuo, kad ėjau atsiprašyti, nes jis nesikalbėjo su manim dvi dienas. Nekenčiu jo už tai, bet be jo net miegoti negaliu. Nesugebu net apsimesti, kad labai pykstu :verkiu Gerai mama kažkada sakė, kad gera širdelė, plika subinelė...
QUOTE(Mary.L @ 2012 03 16, 13:18)
Man žiauriausia tai, kad jis niekada neprisiima atsakomybės. Įskaudina, įžeidžia, palieka mane viena, atseit bus geriau taip, aš prabliaunu pasikūkčiodama porą valandų kol užmiegu nuo įsiskaudusios galvos. o jis grįžęs kaip niekur nieko. Jeigu jo neprisileidžiu dar drįsta įsižeisti, ko aš čia išsidirbinėju, taigi nieko neatsitiko. Kaskart pamačius tą jo piktą veidą pasmaugti norisi. Neištvėriau vieną kart ir persiutus ir užkimus nuo rėkimo paleidau vadžias. Vožiau per snukį, palengvėjo. Baigėsi tuo, kad ėjau atsiprašyti, nes jis nesikalbėjo su manim dvi dienas. Nekenčiu jo už tai, bet be jo net miegoti negaliu. Nesugebu net apsimesti, kad labai pykstu :verkiu Gerai mama kažkada sakė, kad gera širdelė, plika subinelė...
Uzuojauta del tokios situacijos...
Vienintele iseitis kalbetis ir kalbetis dar karta. Siulau paskaityti 'Vyrai kile is Marso, Moterys is Veneros). As gal tik puse perskaiciau, bet padejo suprasti kodel MB kartais skaudina mane, palieka viena dar, o paskui vaidina kad nieko neatsitiko (kaip ir tau). Taip yra todel, kad vyrai galvoja, kad problemas geriausia issipresti paciam, savo galvoje. Todel palikdami mus vienas jie galvoja kad daro mums paslauga. O mums tuo metu norisi pasikalbeti, issiaiskinti, buti paguostoms. Paskui jie ateina jau issisprende viska ir nesupranta kodel mes dar liudnos. Teko net keleta kartu kalbetis su MB kol jis suprato pagaliau, kad as viena negaliu islysti is liudesio ir mane tik dar labiau liudina tai kad jis mane palieka. Linkiu kad ir tau pasisektu pasikalbeti ir issiaiskinti ko abu norit ir kas abu liudina.
Didziausios sekmes ir sveikinu laukiant mazylio!
QUOTE(l'emurė @ 2012 03 16, 17:56)
Laikykis
jei norėsi pasikalbėti, gali į privatą man rašyt. Išgyvenu tą patį
QUOTE(TexSy @ 2012 03 16, 16:51)
Uzuojauta del tokios situacijos...
Vienintele iseitis kalbetis ir kalbetis dar karta. Siulau paskaityti 'Vyrai kile is Marso, Moterys is Veneros). As gal tik puse perskaiciau, bet padejo suprasti kodel MB kartais skaudina mane, palieka viena dar, o paskui vaidina kad nieko neatsitiko (kaip ir tau). Taip yra todel, kad vyrai galvoja, kad problemas geriausia issipresti paciam, savo galvoje. Todel palikdami mus vienas jie galvoja kad daro mums paslauga. O mums tuo metu norisi pasikalbeti, issiaiskinti, buti paguostoms. Paskui jie ateina jau issisprende viska ir nesupranta kodel mes dar liudnos. Teko net keleta kartu kalbetis su MB kol jis suprato pagaliau, kad as viena negaliu islysti is liudesio ir mane tik dar labiau liudina tai kad jis mane palieka. Linkiu kad ir tau pasisektu pasikalbeti ir issiaiskinti ko abu norit ir kas abu liudina.
Didziausios sekmes ir sveikinu laukiant mazylio!
Vienintele iseitis kalbetis ir kalbetis dar karta. Siulau paskaityti 'Vyrai kile is Marso, Moterys is Veneros). As gal tik puse perskaiciau, bet padejo suprasti kodel MB kartais skaudina mane, palieka viena dar, o paskui vaidina kad nieko neatsitiko (kaip ir tau). Taip yra todel, kad vyrai galvoja, kad problemas geriausia issipresti paciam, savo galvoje. Todel palikdami mus vienas jie galvoja kad daro mums paslauga. O mums tuo metu norisi pasikalbeti, issiaiskinti, buti paguostoms. Paskui jie ateina jau issisprende viska ir nesupranta kodel mes dar liudnos. Teko net keleta kartu kalbetis su MB kol jis suprato pagaliau, kad as viena negaliu islysti is liudesio ir mane tik dar labiau liudina tai kad jis mane palieka. Linkiu kad ir tau pasisektu pasikalbeti ir issiaiskinti ko abu norit ir kas abu liudina.
Didziausios sekmes ir sveikinu laukiant mazylio!
Skaičiau tą knygą bent tris kartus. Visais įmanomais būdais siūliau ir jam. Skaičiau garsiai, po to pats pradėjo, perskaitė porą skyrių ir numetė. Jis įsivaizduoja, kad jam to nereikia. Šiandien jau iškentėjau tris valandas verkimo ir valandą bandymo pasikalbėti. Bandžaiu ir gražiai, ir per savus principus lipdama tylėjau, kol jis kalbėjo, bet vos tik praveriu burną, jis mane nutildo savo kaltinimais ir išsisukinėjimais, kad jis čia nė prie ko, o aš kvaiša, kad tiek verkiu, sau gadinuosi sveikatą ir mažyliui kenkiu tuo pačiu. Kaip susikalbėti su tokiu? Jis bailys. Nesugeba nė klausytis priekaištų ar kritikos. Būna, žinoma, kad perlenkiu ir aš, bet moku atsiprašyti, kad ir kaip nemalonu būtų. Prarėkiau balsą ir užverkiau akis. Pakarti negalima paleisti, vadinasi. Taip stengiuosi mažiuką saugoti, bet sunku, kai šitaip terorizuoja...
