Sveikos, jungiuosi ir as
gal kuriai nors pades, imetu paskaitymui (paemiau is kitos temos):
paskaitykit knygą "Moterys, kurios myli per stipriai"
čia keletas citatų iš šios knygos:
Greičiausiai myli per stipriai, jei:
- labai stipriai trokšti būti mylima,
- bijai būti palikta ir nereikalinga,
- manai, kad be jo neišgyvensi,
- darai viską, kad tik santykiai nenutrūktų,
- su artimausiais draugais daugiausia kalbi apie jį, jo rūpesčius, mintis, jausmus,
- pateisini jo blogą nuotaiką, pyktį, abejingumą, surasdama tam rimtą priežastį,
- skaitydama pamokomą knygą, pabrauki tas vietas, kurios, manai, padėtų jam,
- nepatinka daugelis jo esminių savybių, vertybių ir veiksmų, bet taikstaisi su tuo, tikėdamasi, kas jis pats panūs tau įtikti, jei tik būsi patraukli ir mylėsi,
- kenti nuolatinį emocinį skausmą ar jauti tuštumą,
- jautiesi atstumta ar neišklausyta,
- visur (net būdama namie) su savimi nešiojiesi mobilų telefoną, nes jis gali paskambinti,
- atsisakai smagaus savaitgalio su draugėmis vildamasi, kad jis paskambins ir kur nors tave pakvies, rezultate visam savaitgaliui lieki viena,
- manai, kad gali išgelbėti savo partnerį,
- manai, kad esi atsakinga už jūsų santykių kokybę,
- perki ir duodi jam skaityti knygas, kurios turėtų jam padėti, o jis į jas nekreipia dėmesio,
- darai viską, kad tik vyras nepratrūktų,
- nuo aplinkinių slepi jo trūkumus,
- senai jauti vyro dėmesio ir šilumos trūkumą, tačiau vis dar tikiesi, kad ateis ta laiminga diena,
- dar vis manai, kad tik jis yra tas vienintelis tau skirtas, nors jau pavargai laukti taip trokštamos meilės ir dėmesio,
- manai, kad meilę ir dėmesį reikia užsitarnauti, t.y. būti vertai,
- tiki stebuklinga besąlyginės meilės galia (iki savęs praradimo),
- bendraudama su vyru daugiau svajoji apie trokštamas situacijas, o ne džiaugiesi turimomis,
- esi priklausoma nuo vyro fiziškai, finansiškai ar emociškai,
- patiri nuolatinę psichologinę įtampą ar smurtą,
- sutikusi sunkumų turintį vyrą, net neprašoma sutinki jam pagelbėti, galvodama: kas, jei ne aš,
- tave paliko, o tu vis dar niekaip negeli jo pamiršti, vis svajoji, kad jis sugrįžtų,
- po skyrybų jau senai gyveni viena ir tavęs nedomina jokie vyrai,
- nesutinki padorių, patikimų, dorų vyrų, o vis užtaikai ant tokių pačių,
- tavo partneris turi priklausomybę (alkoholiui, norkotikams) ir nesiruošia su ja tvarkytis, o tu jį vistiek myli,
- kenti fizinį skausmą (esi mušama, išnaudojama seksualiai),
- krupščiai slepi net nuo artimų žmonių, kad su juo nesi laiminga,
- esi kilusi iš disfunkcinės šeimos, kurioje emociniai santykiai nebuvo tenkinami,
- pati esi mažai patyrusi tikro rūpesčio, todėl netiesiogiai bandai patenkinti šį poreikį, globodama vyrą, kuriam, atrodo, reikėtų pagalbos,
- norėjai, tik niekada negalėjai pakeisti savo tėvų (arba motinos ar tėvo) į tokius, kokių troškai šiltus, mylinčius, todėl dažniausiai atkreipi dėmesį į gerai pažįstamą emociškai neprieinamą vyrą, kurį savo meile bandai keisti,
- beveik niekas ne per sunku, neatima per daug laiko arba neperbrangu, jei tik tai padeda mylimam vyrui,
- pripratusi prie meilės trūkumo asmeniniuose ryšiuose, esi linkusi laukti, viltis ir bandyti dar stipriau įtikti,
- kiekvienuose santykiuose esi linkusi prisiimti daugiau nei 50% atsakomybės, kaltės ir priekaištų,
- menkini save, giliai širdyje netiki, kad esi verta laimės, greičiau manai, kad privalai užsitarnauti teisę džiaugtis gyvenimu,
- turi nenumaldomą poreikį kontroliuoti savo vyrą ir jūsų santykius, nes vaikystėje patyrei mažai saugumo. Pastangas kontroliuoti žmones ir situacijas maskuoji neva būdama gelbėtoja,
- santykiuose su vyrais daugiau galvoji apie svajonėse susikurtą, o ne realią situaciją.
- esi priklausoma nuo vyro emocinio skausmo,
- gali būti linkusi emociškai, o dažnai ir biochemiškai priprasti prie narkotikų, alkoholio, tam tikrų valgių, ypač saldumynų,
- kreipdama dėmesį į žmones, kurie turi problemų ir kuriems reikia pagalbos, arba įsitraukdama į chaotiškas, nesaugias, emociškai skausmingas situacijas, vengi prisiimti atsakomybę už save,
- esi linkusi į depresijos epizodus, kuriems bandai užbėgti už akių, jaudindamasi dėl nestabilių ryšių,
- tavęs netraukia vyrai, kurie yra geri, pastovūs, patikimi ir domisi tavimi, tau tokie geri vyrai atrodo nuobodūs.
...
Pagal Robin Norwood knygą Moterys, kurios myli per stipriai.
.
Jei mylėdamos kenčiame mylime per stipriai. Jei su artimiausiais draugais daugiausia kalbame apie jį, jo rūpesčius, mintis, jausmus, o beveik visus sakinius pradedame žodeliu Jis
, mylime per stipriai. (5 p.)
Mes, kurios mylime įkyriai, esame pilnos baimės baimės būti vienišos, baimės būti nemylimos ir neįvertintos, baimės, kad mus gali ignoruoti, palikti ir sužlugdyti. (6 p.)
Mylėti per daug nereiškia mylėti per daug vyrų, arba per dažnai įsimylėti, arba justi pernelyg gilią tikrą meilę kitam. Iš tiesų, mylėti per daug reiškia įkyriai prisirišti prie vyro ir tą prisirišimą vadinti meile, kai leidžiate tam prisirišimui kontroliuoti emocijas bei elgesį, kai net ir suprasdamos, kad jis neigiamai veikia sveikatą ir gerbūvį, nepajėgiate jo nutraukti. Tai reiškia, kad matuojate savo meilės gylį pagal savo kančios dydį. (12 p.)
Toliau pateikti apibūdinimai yra tipiški per stipriai mylinčioms moterims
1.Dažniausiai pasitaiko, kad jūs kilusi iš disfunkcinės šeimos, kurioje jūsų emociniai poreikiai nebuvo tenkinami.
2.Pati patyrusi mažai tikro rūpesčio, netiesiogiai bandote patenkinti šį poreikį, globodama vyrą, kuriam, atrodo, reikėtų pagalbos.
3.Jūs niekada negalėjote pakeisti savo tėvų (arba motinos ar tėvo) į tokius, kokių trokštate šiltus, mylinčius, todėl dažniausiai atkreipiate dėmesį į gerai pažįstamą emociškai neprieinamą vyrą, kurį savo meile bandote keisti.
4.Bijodama būti palikta, darote viską, kad santykiai nenutrūktų.
5.Beveik niekas ne per sunku, neatima per daug laiko arba neperbrangu, jei tik tai padeda mylimam vyrui.
6.Pripratusi prie meilės trūkumo asmeniniuose ryšiuose, esate linkusi laukti, viltis ir bandyti dar stipriau įtikti.
7.Kiekvienuose santykiuose esate linkusi prisiimti daugiau nei penkiasdešimt procentų atsakomybės, kaltės ir priekaištų.
8.Jūs save menkinate. Giliai širdyje netikite, kad esate verta laimės. Greičiau manote, kad privalote užsitarnauti teisę džiaugtis gyvenimu.
9.Turite nenumaldomą poreikį kontroliuoti savo vyrą ir jūsų santykius, nes vaikystėje patyrėte mažai saugumo. Pastangas kontroliuoti žmones ir situacijas maskuojate neva būdama gelbėtoja.
10.Santykiuose su vyrais daugiau galvojate apie svajonėse susikurtą, o ne realią situaciją.
11.Esate priklausoma nuo vyro emocinio skausmo.
12.Galite būti linkusi emociškai, o dažnai ir biochemiškai priprasti prie narkotikų, alkoholio, tam tikrų valgių, ypač saldumynų.
13.Kreipdama dėmesį į žmones, kurie turi problemų ir kuriems reikia pagalbos, arba įsitraukdama į chaotiškas, nesaugias, emociškai skausmingas situacijas, vengiate prisiimti atsakomybę už save.
14.Galite būti linkusi į depresijos epizodus, kuriems bandote užbėgti už akių, jaudindamasi dėl nestabilių ryšių.
15.Jūsų netraukia vyrai, kurie yra geri, pastovūs, patikimi ir domisi jumis. Jums tokie geri vyrai atrodo nuobodūs. (1415 p.)
Moterys, kurios myli per stipriai, nedaug tekreipia dėmesio į savo orumą meilės ryšiuose. Jos švaisto energiją, beviltiškai manipuliuodamos, siekdamos pakeisti kito asmens elgesį arba jausmus jų atžvilgiu. (16 p.)
Štai kokie bruožai yra moters, išgijusios nuo per didelės meilės ligos.
1.Ji visiškai priima save, net jeigu nori keisti kai kurias savo būdo savybes. Iš esmės myli ir gerbia save bei kruopščiai ugdo ir tikslingai plėtoja šį jausmą.
2.Ji priima kitus, kokie jie yra, nebandydama keisti jų, kad būtų tenkinami jos poreikiai.
3.Ji suvokia savo jausmus ir požiūrius visų gyvenimo sričių atžvilgiu, tarp jų ir seksualumo.
4.Ji myli save: rūpinasi savo asmenybe, išvaizda, ugdo nuostatas ir vertybes, lavina savo kūną, plečia pomėgius ir džiaugiasi savo laimėjimais. Vertina save, o ne ieško santykių, kurie teiktų savigarbos pojūtį.
5.Jos savigarba pakankamai aukšta, ji gali patirti malonumo būdama su kitais, ypač vyrais, kurie jai patinka tokie, kokie jie yra. Kad pasijustų vertinga, jai nereikia jaustis reikalinga.
6.Ji leidžia sau būti atvira ir pasitikėti tinkamais žmonėmis. Nebijo būti giliai asmeniškai pažinta, bet nesileidžia išnaudojama tų, kuriems nerūpi jos gerovė.
7.Ji klausia savęs: Ar man patinka šie santykiai? Ar jie man padeda augti ir būti tokia, kokia aš galiu būti?
8.Kai santykiai destruktyvūs, ji sugeba juos nutraukti, nepatirdama sekinančios depresijos. Ji turi ją palaikančių draugų ratą ir sveikų pomėgių tai padeda jai išgyventi krizes.
9.Labiausiai ji vertina savo romumą. Visos praeities kovos, dramos ir chaosas prarado savo žavesį. Ji saugo save, savo sveikatą ir gerovę.
10.Ji žino, kad sveiki santykiai gali užsimegzti tarp partnerių, turinčių panašias vertybes, pomėgius, tikslus, sugebančių intymiai bendrauti. Ji taip pat žino, kad yra verta geriausio, ką siūlo gyvenimas.
Yra kelios sveikimo nuo per didelės meilės ligos fazės. Pirmoji fazė prasideda tuomet, kai pradedame suprasti savo elgesį ir norime sustoti. Vėliau atsiranda noras gauti pagalbos pačioms, ir iš tikrųjų pirmą kartą bandome jos ieškoti. Po to prasideda sveikimo fazė, reikalaujanti mūsų įsipareigojimo sveikti ir pasiryžimo toliau laikytis sveikimo programos. Šiuo laikotarpiu mes pradedame keisti savo elgesį, mintis ir jausmus. Anksčiau atrodę normalūs įprasti dalykai, ima atrodyti nepatogūs ir nesveiki. Kita sveikimo fazė prasideda tada, kai pradedame rinktis tai, kas neskatina elgtis po senovei, bet įtvirtina naują mūsų gyvenimą ir sustiprina mūsų gerovę. Per visas sveikimo fazes lėtai ir nuolat auga meilė sau. Pirmiausia liaunamės nekęsti savęs, vėliau tampame tolerantiškesnės sau. Tuomet palaipsniui imame pripažinti gerąsias savo savybes, ugdosi savęs priėmimas. Galiausiai išsiskleidžia tikroji meilė sau. (228229 p.)
R. Norwood Moterys, kurios myli per stipriai. Kai trošktate ir viliatės, jog jis pasikeis. 1999
Mylėti per stipriai tai priklausomybė.
Kaip bebūtų gaila, mylėti per stipriai, - tai yra priklausomybė, priklausomybė, kurią, deja, mes pačios pastebime ir suvokiame paskutinės
o kartais net ir suvokusios, tai labai kruopščiai slepiame nuo aplinkinių akių. Tai visai natūralu juk tai priklausomybė, tokia pati bėda, kaip alkoholizmas, narkomanija, kleptomajina ir t.t., tik priklausimybės objektas ne konkretus daiktas ar veiksmas, o būsena noras būti mylimai. Dėl šio noro mes galime padaryti viską, pasiryžusios viskam, kas tik įmanoma ir neįmanoma, kas įveikiama ir net protu nesuvokiama.
meilė tampa per didele, jei partneris nesirūpina mumis, yra mums netinkantis, o mes vis dar negalime jo palikti. Iš tikrųjų, mes norime jo, mums reikia jo vis labiau. Suprantame, kaip mūsų noras mylėti, mūsų meilės ilgesys, pati meilė tampa priklausomybe.
Priklausomybė yra bauginantis žodis. Jis pažadina vaizduotę, ir bemat prisimename, kaip gyvenimus griauna narkomanai, smeigiantys sau į rankas heroino adatas. Mums šis žodis nepatinka, ir nenorime juo įvardyti savo santykių su vyrais. Tačiau, dauguma mūsų esame "vyrų narkomanės" ir, kaip kiekvienas kitas narkomanas, turime pripažinti savo problemos rimtumą, kad galėtume pradėti gydytis nuo jos.
Jei kada nors pastebėjote esanti įkyriai prisirišusi prie vyro, galėjote numanyti, kad to įkyrumo priežastis buvo ne meilė, o baimė. Mes, kurios mylime įkyriai, esame pilnos baimės - baimės būti vienišos, baimės būti nemylimos ir neįvertintos, baimės, kad mus gali ignoruoti, palikti arba sužlugdyti. Mes mylime su nepaprasta viltimi, kad vyras nesuteiks mums skausmo. Bet mūsų baimės vis stiprėja. Gyventi pradedame tarytum vien tam, kad mylėtume ir sulauktume atsako. Ši strategija nepadeda, todėl mes stengiamės, imame mylėti dar labiau ir mylime per stipriai. (12 psl.)
Čia mus labai dažnai suklaidina mūsų visuomenėje įsigalėjusi nuostata, kad meilėje reikia vien tik aukotis, kad meilėje reikia pamiršti save, netgi kaip vertybė rodoma į smurtaujančio alkoholiko žmoną ir sakoma: pažiūrėk jis ją kasdien lupa, o ji kenčia, myli jį ir net negalvoja skirtis, va čia tai meilė!. Tiesą pasakius, jokia čia meilė, tai grynų gryniausia priklausomybė. Iš kur ir kaip ji atsiranda labai gerai ir su pavyzdžiais galime pasiskaityti Robin Norwood knygoje Moterys, kurios myli per stipriai, todėl čia apie tai nerašysiu, noriu pabrėžti tik viena aukotis šeimoje reikia, netgi būtina, tačiau tai turi daryti abu partneriai. Priešingu atveju labai trapi tampa riba tarp to, kad šeimoje reikia aukotis ir to, kad vienas iš partneriu pats tampa kito auka.
Štai kaip apibūdinami geri santykiai: Geri santykiai remiasi abipuse pagarba ir santykinai proporcinga jėgos pusiausvyra. Čia ir jautrumas, ir rūpinimasis kitu žmogumi, jo jausmais ir poreikias, čia ir pripažinimas to, kas yra būdinga partneriui ir kas jį išskiria iš kitų žmonių. Žinoma, tarp šių idealių santykių yra erdvė argumentams, blogai nuotaikai, nuomonių skirtumui, net pykčiui. Tačiau mylintys partneriai randa efektyvių būdų priimtiskirtumus, jie nemano, kad tai yra mūšis, kurį trūksd plyš privalo vienas kuris laimėti.
Kitais žodžiais tariant, geri snatykiai, turėtų praturtinti tavo gyvenimą, bet ne apriboti, kai tu verčiama atsisakai tų dalykų, kurie buvo tavo sudėtinė charakterio dalis. Susisaistome su partneriais, kuriuose matome mums patrauklias savybes. O jei iš mūsų reikalaujama atsisakyti privalumų, kad taip būtų išsaugota taika, - tai jau rimta klaida.
Taigi, pradžių pradžia, norint pradėti sveikti tai pastebėti, kad mylime per stipriai ir pripažinti, kad tai - priklausomybė. Ir būtų daug geriau tai pripažinti šiek tiek per anksti, nei šiek tiek per vėlai.
Tačiau kodėl netgi jeigu dabar laisvai galime įvardinti problemą, vis dar nesugebame jos įveikti? Asmenybės pažeidimas, kuris yra mylėjimo per stipriai priežastis, neturi savyje pagydančios galios, jei negauname pagalbos, papildančios mūsų savarankiškas pastangas. Mums reikalinga pagalba, kad pakeistume tai, kas yra giliai įsišakniję charakteryje ir apie tai ši knyga. Norinčioms pasikeisti, knyga suteikia reikalingą informaciją. (10 psl.)
Pagal Robin Norwood knygą Moterys, kurios myli per stipriai.
