QUOTE(TexSy @ 2012 03 16, 16:51)
Uzuojauta del tokios situacijos...
Vienintele iseitis kalbetis ir kalbetis dar karta. Siulau paskaityti 'Vyrai kile is Marso, Moterys is Veneros). As gal tik puse perskaiciau, bet padejo suprasti kodel MB kartais skaudina mane, palieka viena dar, o paskui vaidina kad nieko neatsitiko (kaip ir tau). Taip yra todel, kad vyrai galvoja, kad problemas geriausia issipresti paciam, savo galvoje. Todel palikdami mus vienas jie galvoja kad daro mums paslauga. O mums tuo metu norisi pasikalbeti, issiaiskinti, buti paguostoms. Paskui jie ateina jau issisprende viska ir nesupranta kodel mes dar liudnos. Teko net keleta kartu kalbetis su MB kol jis suprato pagaliau, kad as viena negaliu islysti is liudesio ir mane tik dar labiau liudina tai kad jis mane palieka. Linkiu kad ir tau pasisektu pasikalbeti ir issiaiskinti ko abu norit ir kas abu liudina.
Didziausios sekmes ir sveikinu laukiant mazylio!
Skaičiau tą knygą bent tris kartus. Visais įmanomais būdais siūliau ir jam. Skaičiau garsiai, po to pats pradėjo, perskaitė porą skyrių ir numetė. Jis įsivaizduoja, kad jam to nereikia. Šiandien jau iškentėjau tris valandas verkimo ir valandą bandymo pasikalbėti. Bandžaiu ir gražiai, ir per savus principus lipdama tylėjau, kol jis kalbėjo, bet vos tik praveriu burną, jis mane nutildo savo kaltinimais ir išsisukinėjimais, kad jis čia nė prie ko, o aš kvaiša, kad tiek verkiu, sau gadinuosi sveikatą ir mažyliui kenkiu tuo pačiu. Kaip susikalbėti su tokiu? Jis bailys. Nesugeba nė klausytis priekaištų ar kritikos. Būna, žinoma, kad perlenkiu ir aš, bet moku atsiprašyti, kad ir kaip nemalonu būtų. Prarėkiau balsą ir užverkiau akis. Pakarti negalima paleisti, vadinasi. Taip stengiuosi mažiuką saugoti, bet sunku, kai šitaip terorizuoja...