QUOTE(spigliuke @ 2011 09 30, 15:43)
Man reikia patarimų, kaip greičiau pakeisti šitą kvailą būseną, negaliu savęs apkęsti, kad negaliu jo pamiršti ir pykti. nežinau kaip sau padėt, tupiu savo kiaute, o dar namiskiai nervina, sako, kas cia atsitiko, ne pasaulio pabaiga. bet man taip siuo metu yra.
Ar tau tikrai padės patarimai,Spigliuke? ... Man atrodo, kad padės tik laikas. Kaip sakoma, duokite laikui laiko...Kai tavo pasaulis subyrėjęs į gabalus, kai kas rytą guliesi ir keliesi su tomis pačiomis mintimis, kai negali nei akimirkai, net miegodama atitrūkti nuo skausmo - ta būsena ir man pažįstama, tik man nepadėjo jokie patarimai....Nors daug kas juos dalino. Vieni sakė, išsibliauk ir pradėk naują gyvenimą, šypsokis, sportuok, užsiimk hobiu. Kiti siūlė tai priimti kaip pamoką, išsnalizuoti viską, kad nekartoti ateity klaidų, susitelkti į dabartį, nesigręžioti praeitin. Treti siūlė psichologą. Ketvirti - pamiršti save, nukreipiant dėmesį į vaikus ir artimųjų problemas.Daug tų patarimų....Ko tik nemėginau, ir pokalbius, ir knygas, ir psichologą....Bet kai skauda - ką bedarytum - niekaip nuo to nepabėgsi, neperšoksi....Turi diena dienon gyventi su tuo, ir tiesiog laukti, viltis, kad štai, dar viena diena praėjo, gal ryt bus geriau....Vistiek kažkada turi palengvėti....
Tiesiog, jei tai bent kiek paguos - tu ne viena, tai išgyvenanti. Kiekvienai skausmą sukėlė vis kita, subtili situacija, bet skausmas - toks pats. Ir tau, ir sau, ir kitoms linkiu tai ištverti, sulaukti dienos, kada....nebeužeisime į šį forumą, į šią temą, nes paprasčiausiai tai pamiršime.....