Sudužusios svajonės

Siaubas ką tau reikėjo išgyventi

Sveika! Ir tau geru Nauju Metu!
Prisimenu tavo istorija. Patiko, kad buvai stipri tuo laikotarpiu. Ir labai liudejau, kai rasei apie santykius po vaiko gymymo. Bet, tai viskas praeity. Nuosirdziai dziaugiuosi uz tave!

Jeigu jau išėjot, tai ir nebegrįžkit į tą patį liūną, kam to Jums reikia?

atrodo jau apsisprendziu viska baigti, susigyvenu su ta mintim, o jis priraso sms kaip mane myli, kaip pasikeite, kad pades priziuret mergaite, pades tvarkytis viska...kad galim eit pas seimos psichologus, kad zodziu padarys bet ka, kad tik grysciau....ir taip rasydamas vel sujaukia mintis ir pasimetu nznau ka daryt....bet pagalvoju kad zmogus taip pasikeisti negali, o jeigu ir gali, tai kazin ar ilgam? o po to pagalvoju, o gal tai isimtis, gal pasikeite, gal susivoke ka prarado...ir vis tu daug gal gal gal....

Nori, kad taip būtų, nori, kad būtumėte mylimos, nori, nori, nori...
Ne, nepasikeis, deja. Viltis tave kamuoja, tad gal geriau nukreipk viltį į kitokį laukimą: kad sutiksi tą, kuris žinos ką turi, mokės vertinti ir nereikės įvertinti tik praradus
Galiu paliudyti vieną faktą: žinau moterį, kurią vyras su kirviu vaikėsi aplink namą (tai mažiausiai ką galima pasakyti). Ji bėgo nuo jo berods penkis kartus, vis grįždavo. Rezultatas: pati buvo išspirta, be šanso sugrįžti. Atsidūrė duobėje. Tuomet į pasakymus, kad ateis metas, kai gėlės tavo kambaryje nevys - ją, suprantama tik erzino. Ir ką? nepraėjo nė keli metai - ir gėlės pražydo. Aišku, dabar jos nežydi kasdien, bet pražysta dažniau nei per kalendorines šventes. Jiedu auginasi ir bendrą lelių. Tam leliui jau 12 metų Ir ji pati jau seniai, seniai... kaip žydinti gėlė
Yra tų gražių istorijų. Yra

Ernes'Tukas, visi žinom, kad patarimus "iš šono" dalinti lengviausia, tiesiog norėčiau tik pasidalinti savo patirtimi ir keliais sakiniai, manau suprasit ir pritaikysit savo situacijoje:
1. " - Brangioji - padarysiu viską, kad sugrįžtum.
- O ką padarei,kad neišeičiau?...."

2. Žmonės nesikeičia, tiesiog viltis niekada nemiršta paskutinė - kad ją galutinai pribaigtų reikia daugiau laiko. Kol viltis gyva, visada bus klausimas: O GAL?...

3. Tiesiog reikia tokiais momentais pagalvoti: ar geriau dabar kaip yra, ar tada buvo geriau? (Būtų buvę geriau - nebūtų niekas niekur ėjęs> )

4. Ir vis dėl to, jeigu taip norisi nuraminti sąžinę, kad "aš padariau viską" - galima suteikti žmogui šansą, tegul įrodo kiek jis pasikeitė, tegul eina pas šeimos psichologus, psihiatrus, atiduoda visas skolas, tegul pradeda rūpintis mergaite, tegul viską tvarko, tegul padaro taip kaip žada, nes pažadai ir sms - tai dar neįrodymas. Mano ex vyras buvo prižadėjęs suremontuoti virtuvę "Kalėdoms". Jis tris metus ją remontavo su pasakymu: "Taip, aš prižadėjau Kalėdoms, tik nesakiau kurioms". Gali tekti visą likusį gyvenimą laukti pažadų išpildymo.

5. Ar tikrai verta žarstyti atšalusius pelenus beiškant nors mažos žarijos? Atrodo, kad Jūsų vyras padarė viską, kad nebeliktų jokių šiltų jausmų jam. Jam Jūsų reikia - čia, šiandien ir dabar... o Jums jo? Būkit sąžininga pati sau: net jeigu ir pasiaukosit - tai vardan ko? Ir ar tikrai tai bus įvertinta? Trypčiojimas vietoje ir grežiojimasis atgal dar nei vieno nepadarė laimingu.

Čia tik mano subjektyvi nuomonė.
Nuo savęs noriu palinkėti visoms didelės stiprybės. Tiesiog reikia tikėti savimi, o visa kita tikrai išsisprendžia laikas.

na jam jau pries tai keli sansai duoti buvo....bet vis susimaudavo...vis gyniau ji nuo savo tevu, nors tevai mate koks jis yra...ir mama sakydavo: "su veju neisgyvensi"....bet nekreipdavau demesio i tai....tik dbr suprantu, kad tevai teisybe sake, bande mane ispeti, o as buvau uzsidejusi rozinius akinius ir nieko aplink nemaciau....

kartais pagalvoju galejau iskart skirtis, kaip tik isejau is buto...bet delsiau ir laukiau KAZKO..o dbr sunku ir nznau kodel bet bijau viska uzbaigti, gal bijau tu skyrybu....

man sirdi suspaudzia kai pagalvoju, kad mergaite augs be tecio...kad ja vis pasiims ir metysim tai pas mane tai pas ji...

Jūsų mergytė augs be (čia išvardinkite visus jos tėvo bruožus be rožinių akinių)...
Ne, vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta Kodėl jūs manote, kad jūsų vyrui staiga prabus tėvystės instinktas, jei iki šiol nesirūpino namų jaukumu?
O kam skubėti dabar tvarkytis dokumentus? Gal geriau žaizdas išsilaižyti... apsipraskite pati su savimi, su savo sprendimais... o skausmą vis tiek teks iškęsti, tik klausimas dėl ko: ar dėl tolimesnio gniuždymo (jei sugrįšite) ar dėl tolimesnio atsitiesimo (jūsų tėvai protingi žmonės, remkitės į juos...

na jis dbr pasiima mergaite kartais, keliom dienom....tik nzne ar del to, kad jis nori, ar del to, kad jo tevai pasiilge buna jau...duoda ir lt ir sauskelniu numerka, nors is pradziu tai reikejo prasyt, kad bent kiek duotu, nes pati tik gaunu 97lt, o to neuztenka menesiui ir aisku tevai padeda...

tai va tas ir keista man nes dbr kaip pradejo rupintis mergaite, galvoju gal rimtai pasikeite...arba tik vaidina kad pasikeite ir griebiasi bet kokio siaudo, kad susitaikyt...

ir baisu jeigu sutiksiu duoti dar viena sansa, kad tas jo pasikeitimas bus tik laikinas, ir po to vel viskas prasides is naujo....

Oi Ernestuk, oi nepasimauk ant šito kabliuko, tokie žaidimai motinos jausmais -senas triukas, visi vyrai, jei ko siekia, naudoja šita fintą, o su meile vaikui tai neturi nieko bendra. Nori, gali patikrinti jo tėviškus jausmus ir be susitaikymo: ogi pranešk jam, kad taikiu susitarimu, jis tau duoda tiek ir tiek litų per mėnesį, jis tiek ir tiek (pvz du savaigalius per mėnesį) praleis su mergaite, lyg tarp kito, užsimink, kad ir tau reikia laisvadienių, nes tu esi jauna ir turi tvarkytis savo gyvenimą o apie suėjimą jums vėl į vieną šeimą, nė kalbos negali būti Va išdėk jam tai į akis, arba raštu ir tada pamatysi, kas ko vertas. Ilgai neišvers ir išsiduos. Tik tokiam fintui atlikti ir pati turi pasiruošti. Reakcija gali būti labai nemaloni, bet bent jau žinosi kas yra kas.
Sėkmės ir ypač stiprybės ir ištvermės tau linkiu

Mes per dažnai neklausom ką mums sako nuojauta ir po to labai brangiai už tai mokam: širdies skausmu, bemiegėm naktim, pakrikusiais nervais, sutrypta saviverte, ašarotom akim ir t.t.
Juolab - jeigu šansų jau buvo ir ne vienas.
Bet, kuriuo atveju - taip pat linkiu sėkmės, o gal labiau šiuo metu Jums reikia rasti stiprybės savyje ir priimti negrįžtamą sprendimą.
Žinau kaip sunku, pati ilgai klaidžiojau abejonių labirintais, kol susivokiau, kad geriau vieną kartą "skaudi pabaiga, nei skausmas be galo".

ne i tema, bet jusu prierasas... gal dar laizotes zaizdas, bet verciau keiskit nuostatas net prieso atzvilgiu. neapykanta kenkia TIK JUMS.
JAM -tai ne motais.