Persileidimai ir nesivystantys nėštumai III

as jums pritariu, mes tik galime pasidalinti sava patirtimi,kas mums padejo isnesioti vaikeli, koki gydyma skyre gydytojas ir t.t. - geriausia butu susirasti tikrai gera specialista ir su juo tartis, nes kiekvienos moters nelaime galejo ivykti del visai skirtingu priezasciu;
ypac neleistina dozuoti ir skirti vaistu savavaliskai ar remiantis SM nariu pasisakymais; ne tas atvejis;
o depresijai neleiskite uzpulti - turite pasistengti buti stipri, ieskoti priezasciu, jei ju yra, nelaimes atveju stiprinti organizma, atsigauti psichologiskai ir pasiruosti kitam, sekmingam nestumui kiekviena moteris po panasiu nelaimiu neriasi is kailio, iesko informacijos, kas ir kodel taip ivyko, baiminasi visko, depresuoja, verkia (prisimenu save is to laikotarpio), bet veliau sekmingai pastoja, susilaukia vaikiuko ir t.t.;

....ir kagi....2011.12.02 i si pasauly atejo mazas berniukas....

Didziausi sveikinimai Pagaliau jis atejo
As irgi laukiuosi mazo berniuko Negaliu patiketi jau puse ipusejome
Sekmes visoms ir nepraraskit vilties

ne visom cia dare A.
ir gerai, manau. Naturalesnis budas, maziau zalos ir pasekmiu.
Linkiu greiciau atsigauti


kaip puiku!! linkeciau, kad tokiu gretos tik gausetu !



suprantu visa nerima. Jei tyrimai geri ( o tai pirmas nestumas) neskubekit, atsipalaiduokit , sustiprekit , palaukit kelis men ir viskas bus gerai !
Mano pacios situacija panasi, tik esu vyresne ir nestumas mano buvo gana didelis. tyrimai- geri. pas genetikus dabar tikrai nesikreipsiu. Kai pastosiu antra karta- tada su vyru nueisim. Dabar tenoriu be baimiu prisikviesti leliuka



Foli po 1000 mg ? i diena ? gerai supratau ?

ku ku gal kam pavyko pastoti?

Suzinojau ats is genetiku - viskas OK...tik kazkodel nedziugina tai....

taip

Folinės rūgšties gali skirti ir 1500, ir 5000

Labas vakarelis!

Uzsukau pasilabinti, pasveikinti visas su praejusiom ir ateinanciom sventem!
Kiek daugiau nei pries metus pati buvau aktyvi sios temos dalyve, nes buvau patyrusi netekti (beje, nuotrauka ideta temos pradzioje - is mano asmeninio albumo ). Tada po 12 savaiciu nestumo patyriau persileidima. Reikejo kazkur issipasakoti, tiesiog isgyventi ta skausma.
Kadangi jau turejau 2 mergaites, is vienos puses vis dar buvo daug vilties kad pavyks susilaukti dar vieno leliuko. Kita vertus, tas atsitikimas labai smarkiai kirto per mano pasitikejima savimi. Pradejau galvoti visokius negerus dalykus. Visgi tada buvau 39+ ir kazkur giliai kirbejo itarimas, kad metai daro savo ir jau gali nebepavykti.
Mazdaug po 3men. nuo netekties po truputi grizo viltis, tada ''persikrausciau'' pas planiukes ir ememes darbo. Jokiu tyrimu nesidariau, nes 1. Tikejau kad tai galejo buti 'gamtos klaida', 2. Gyvenu Airijoje ir cia visi neplaniniai tyrimai yra labai brangus. Tiesiog palikom viska likimo valiai - bus kaip bus. Aisku, OT pagadinau nemazai
Praejus beveik 1 metams nuo netekties viena diena vel isvydau II Dziaugsmas maisesi su baime. Labai bijojau kad scenarijus nepasikartotu. Daktarus ''pastaciau ant ausu''. Mano seimos daktaras is karto israse biuleteni, nedirbau iki 16-os savaites. O kiek dziaugsmo buvo, kai 9-a savaite nuejus i ultragarsa pamatem savo maziuko sirdele plakant stipriai ir tai, kad jo dydis atitiko savaites beveik tobulai.
Iki pat 20-os savaites negalejau atsiplaiduoti, tik po to pradejau tikraja to zodzio prasme megautis nestumu.
Lygiai pries savaitele, einant nestumo 39-ai savaitei pajutau, kad musu maziukas beldziasi i pasauli. Pagimdziau grazuteli 3.565kg ir 52 cm berniuka
Tai tokia mano liudnos istorijos laiminga pabaiga. Uznesu ir jums visursiuka ir vilties. Ypac toms mergaitems, kurioms tai atsitiko tik pirma karta - is savo patirties sakau: tai dar nieko nereiskia! Viskas jums gerai ir jus tikrai supuosite savo leliukus.
Sekmes jums visoms!

sveikos vis dar laukiancios stebuklo

guliu lovoje ir galvoju kokia as laiminga, noriu tuo dziaugsmu pasidalinti su jumis
mano istorijoje du persileidimai, viena abrazija, praverktos dvi vasaros, sunkiom akimirkom ir saves kaltinimas...bet dabar suprantu, kaip gamta nori taip turi ir buti...nors tada tokie gydytoju aiskinimai vare i nevilti... po pirmo persileidimo praejo 9 menesiai kai vel pastojau (pastoti pavykdavo po vienos nakties )..antruoju nestumo pasidziagiau iki 11 savaites...jauciausi puikiai, dariausi visus tyrimus kuriuos siule gine, nepaisant to, kad mano leliukas nuo 9 savaites visai nustojo vystytis, bet svarbu mokejau uz tyrimus ir tuo buvau patenkinta... antrasis persileidimas baigesi abrazija, nes vaisiukas pats nesivale...aisku galejau save guosti, kad man tuo metu buvo vos 23metai ir as nepaisant didelio sirdies skausmo dar turiu daug galimybiu pastoti ir isnesioti leliuka,,,bet gazdino mintis, nes mano gyvenimo vyrui tuo metu buvo jau 33metai ir jis beprotiskai norejo vaiku, o du metai suniui ant uodegos,...jam manau skaudejo labiau, bet retai paliesdavom ta tema...

praejus metams po abrazijos atsokom vestuves...vestuves nebuvo is reikalo tik tam tikra prasme, nes zinojom, kad vistiek bandysim, o naujas seimos zmogus turi gimti seimoje...ir ka..atsokom, per medaus menesi vel nebesisaugojom...o geriausias paradoksas, kad nestuma gyne skaicuja nuo vestuviu datos kaip zinoma nuo pask.menesiniu man jos kaip tik per vestuves paskutini karta ir prasidejo

siuo metu pilvelyje juda beveik 6 menesiu leliukas...ir kaip galima neigti, kad gamta viska sustato i savo vietas, tik labai gaila, kad ne visiems vienodai...

sis nestumas buvo beprotiskai sunkus, toksikoze iki 4 menesio dziaugiausi kiekviena miela diena...kartais net kelis kartus...blogos mintis uzeidavo jei kokia diena bepadraugaudavau su wc..mintyse sukosi vel neigiamos mintis...zinoma dabar taip pat yra galimybe, kad viskas gali nutrukti,,tik siek tiek mazesne...


noriu visoms palinketi kantrybes ir sekmes laukinant savo leliuku..

Labas rytas Sveikinu sulaukus Naujų Metų ir linkiu, kad šiais metais mums visoms pavyktų susilaukti stebuklėlių





O po tokių gražių istorijų viltis tik stiprėja

as irgi dziaugiuosi tokiomis istorijomis- Kad tik ju daugetu!!!

nauji metai nesa didele vilti. Visom vilties ir stiprybes! sveikatos!!

Laukiausi trečio savo vaikiuko. Turėjo būti nėštumas apie 6 sav ir 5 d. Šiandien pradėjo teplioti. Po pusvalandžio kai pasirodė išskyros gydytoja pasakė kad man nesivystantis. Pūslelė yra, ji netaisyklinga. Jos skersmuo tik 5.7 mm... kai tokiu metu vaikeliukas turėtų būti apie 1 cm. Kad ir kaip bebūtų, liūdesys milžiniškas, nor spati suprantu, kad gamta padaro taip kaip reikia.

Suprantu, kaip skaudu yra išgirsti žodį ,,nesivystantis" ir prarasti vaikutį, kai su juo sieta tiek daug naujų vilčių, bet laikas žaizdas gydo ir skausmas šiek tiek atlėgsta, tad stiprybės ir linkiu suplanuoti stiprų vaikutį