Įkraunama...
Įkraunama...

Žingsnis į priekį link įvaikinimo III

QUOTE(Kava&arbata @ 2011 11 11, 09:18)
Tai as nespaudziu, pasakau viena karta i metus taip tarpkitko  ax.gif

tai gal jis ir nesupranta, kad čia jūsų rimtas ketinimas ir noras, o ne šiaip, debesėlio praplaukimas?
Atsakyti
QUOTE(Karusia @ 2011 11 11, 10:23)
tai gal jis ir nesupranta, kad čia jūsų rimtas ketinimas ir noras, o ne šiaip, debesėlio praplaukimas?

pries daug metu mes kalbejom apie tai rimtai, o dabar as kasmet vis gristu atsargiai prie sios temos ax.gif Bet kolkas jo nuomone nepasikeite. Jis labai myli vaikus, praleidzia beveik visa savo laika su berniukasi, gal del to jam atrodo, kad ne savo vaikeli butu sunku priimti. Zinoma, as irgi turiu baimiu, bet jos nesusijusios su tuo, kad galeciau nemyleti, tos baimes daugiau yra kaip man sektusi.
Del to as palauksiu, gal pasikeis su laiku kasnors. O Jus visos saunuoles, stiprybes 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Kava&arbata: 11 lapkričio 2011 - 09:47
na, as dabar taip pazvelgiu atgal ir galvoju, kad man buvo trys tokie etapai: pirmasis, iki priimi sprendima del vaiko atejimo, viskas atrodo taip jautru, grazu...antrasis, kai lankai kursus, viskas islieka taip pat jautru, grazu, bet truputuka susiduri su ta teorine negrazia realybe, kuri vis tiek neatbaido, treciasis, kai vaikai jau namuose ir viskas yra visiskai kitaip nei kad isivaizdavai pirmame ar antrame etape. Cia gal man dar tas adaptacinis periodas savo daro (apie ji kazkaip nelabai uzsimenama, bet vertetu), mazelio 2 metai su nesibaigianciais oziais ir mergiotes nesibaigiancios dudos, jeigu kas nors buna kitaip nei ji nori. Bet esmiu esme yra ta, kad ne minutei net nebuvo aplankiusi mintis "kam man viso to reikejo", o tai, turbut, svarbiausia. Tikiu, kad reikia tik kantrybes ir laiko.
Atsakyti
Apie adaptacija lt beveika nekalba tuo tarpu kaip pas rusus pagrindine tema, savo laiku www.7ya.ru labai padejo. Ten labai smulkei aprasoma problema ir labai daug atsakymu. Man tas puslapis superinis.
Tik kol ismokau juo naudotis ne viena diena prie kompo prarymojau. labai jau suktai viskas ten padaryta.
Atsakyti
QUOTE(šeimos kaklas @ 2011 11 11, 22:17)
na, as dabar taip pazvelgiu atgal ir galvoju, kad man buvo trys tokie etapai: pirmasis, iki priimi sprendima del vaiko atejimo, viskas atrodo taip jautru, grazu...antrasis, kai lankai kursus, viskas islieka taip pat jautru, grazu, bet truputuka susiduri su ta teorine negrazia realybe, kuri vis tiek neatbaido, treciasis, kai vaikai jau namuose ir viskas yra visiskai kitaip nei kad isivaizdavai pirmame ar antrame etape. Cia gal man dar tas adaptacinis periodas savo daro (apie ji kazkaip nelabai uzsimenama, bet vertetu), mazelio 2 metai su nesibaigianciais oziais ir mergiotes nesibaigiancios dudos, jeigu kas nors buna kitaip nei ji nori. Bet esmiu esme yra ta, kad ne minutei net nebuvo aplankiusi mintis "kam man viso to reikejo", o tai, turbut, svarbiausia. Tikiu, kad reikia tik kantrybes ir laiko.

Net neturiu ką pridurt drinks_cheers.gif
Niekuo ten kursuose mes netikėjom.Na,kad šitokios destrukcijos ir t t...O kai pasiėmėm Pupą,dažnai pasvarstydavom,kam mus šitaip gąsdino?Nesvarbu,kad namie gyveno ta pati tikroji raudanti,be saiko valganti,ožius rodanti panytė Destrukcija...
Bet ji juk mūsų,tai ką gali turėt bendro su tais siaubiakais iš kursų? blink.gif
O kursus vedė dvi nuostabios moterys-labai suprantamai,jautriai wub.gif
bet ten kalbėjo aplamai,o ne apie MANO vaiką schmoll.gif
Atsakyti
QUOTE(slavlanta @ 2011 11 11, 08:52)
As tik atsakiau i ta  minti, kad vyras bijo, kad nemyles kaip savu ivaikinta vaika.


gali būti, kad ir nemylės. Visaip būna. Juk ir savus, būna, ne vienodai myli.

man tiesiog keistai atrodo, kai sakoma - oj, atsiras vaikas ir meilė atsiras. Ar ne per daug įsitempiama ties ta būtinybe mylėt vienodai? Ar tai įvaikinime yra svarbiausias dalykas?

Atsakyti
QUOTE(Siracusa @ 2011 11 12, 00:07)
gali būti, kad ir nemylės. Visaip būna. Juk ir savus, būna, ne vienodai myli.

man tiesiog keistai atrodo, kai sakoma - oj, atsiras vaikas ir meilė atsiras. Ar ne per daug įsitempiama ties ta būtinybe mylėt vienodai? Ar tai įvaikinime yra svarbiausias dalykas?

"nebus kam vandens paduot"...
man tai čia iš serijos :davė dantis,duos ir duonos...o jei duonos(baltos,su sviestu ir ikra) nedavė-Jis kaltas...
Neįmanoma mylėti vienodai.Net identiškų dvynių.Bet tai nebūtinai reiškia,kad kažkurį myli mažiau.Tiesiog motinos meilė kaip lakmusas-katram tuo metu sunkiau,tas ir apgaubiamas didesniu dėmesiu.
Būtent tai mane ir knisa bendravime su soc'e-visur pro padidinimo stiklą ieškoma skirtumų tarp vaikų...
Atsakyti
QUOTE(Germinė @ 2011 11 12, 01:22)
Tiesiog motinos meilė kaip lakmusas-katram tuo metu sunkiau,tas ir apgaubiamas didesniu dėmesiu.

arba tas apgaubiamas, kuris moka labiau naudotis...


Siracusa - nežinau ar ties būtinybe ivenodai mylėti ar ties būtinbe apskritai - vaiką mylėti ir priimti tokiu, koks jis yra? ir tai kartais būna sudėtinga...
Atsakyti
Informacija tiems, kas svarsto apie vaikų globą ar įvaikinimą.

Jei Jus aplanko mintys apie vaikų globą arba įvaikinimą, jei svarstote galimybę auginti savo tėvus praradusį vaiką, kviečiame kreiptis į VšĮ Vaiko ir tėvų centrą „Aš ir mes“, Kaune. Paskambinę tel. 8684 37160, galėsite sužinoti kaip tampama įtėviais arba globėjais, taip pat apie įvaikinusioms bei globojančioms šeimoms teikiamas pagalbos paslaugas.
DĖMESIO! 2011 metų gruodžio mėnesį pradedami mokymai būsimiems įtėviams ir globėjams, į juos galite registruotis paskambinę nurodytu telefonu.
Atsakyti
QUOTE(slavlanta @ 2011 11 10, 18:08)
Nuveskite vyra i kudikiu namus, buna atviru duru dienos. Suprantama jis bijo, nes nieko nezino. Mano vyras netgi, prisipazino , kai vaziavome jau su vaiku susipazinti dar kazko bijojo. O pamate, ir abejoniu is karto neliko.


Drisciau pakritikuoti toki patarima.. Gali būti visaip..
Kai as pirma karta apsilankiau.. Jausmas buvo - tik gailestis ir jokio noro paimti nors viena ant rankų ar pakalbinti vyresnį. SM moteros ten nesiojo, kalbino ir siaip labai aktyviai reiskesi, o as stovejau nuosaly, ziurejau ir tiek. O kadangi buvau jau po kursų, dar su baime galvojau ar nebus taip su tuo pasiūlytu.. Bet nea.. nebuvo.. schmoll.gif Ta iš karto norejau paprašyti supakuoti bigsmile.gif
Patarimas iš patirties.. tik širdeles klausyti ir kai jau nebegali neimti - viskas susidėlioja savaime. ax.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kkrysty: 17 lapkričio 2011 - 10:09
Su draugu planuojame bendra ateiti, vaiku neturime ir yra tikimybe, kad savu ir nebus... Prasnekome apie ivaikinima ir nustebino jo poziuris. Jam atrodo, kad didziausia problema ir trauma vaikui, kai jis paauges suzino, jog buvo ivaikintas. Noretu jis to isvengti, todel pasake, kad sutiktu ivaikinti tokio amzias, kuris jau is karto suprastu, kad mes ne jo biologiniai tevai. Aisku, man noretusi kuo mezesnio. Neturiu patirties su vaikais, tai gal galite pakomentuoti, nuo kokio amziaus jau vaikuciai suvoktu kitoki savo atejima i seima? 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Supersmile @ 2011 11 22, 23:33)
Su draugu planuojame bendra ateiti, vaiku neturime ir yra tikimybe, kad savu ir nebus... Prasnekome apie ivaikinima ir nustebino jo poziuris. Jam atrodo, kad didziausia problema ir trauma vaikui, kai jis paauges suzino, jog buvo ivaikintas. Noretu jis to isvengti, todel pasake, kad sutiktu ivaikinti tokio amzias, kuris jau is karto suprastu, kad mes ne jo biologiniai tevai. Aisku, man noretusi kuo mezesnio. Neturiu patirties su vaikais, tai gal galite pakomentuoti, nuo kokio amziaus jau vaikuciai suvoktu kitoki savo atejima i seima?  4u.gif


Supersmile, smagu, kad mastote butent toki vaiko atejima i Jusu seima kelia. Jusu draugas teisus- jei paauges vaikas suzinos, kad jis ivaikintas, tai vaika tikrai traumuos. Todel visi psichologai pataria vaiko kilmes neslepti, o kai tik vaikas pradeda dometis kas vyksta aplinkui (nuo kokiu 3-4 metu) po truputi atskleidineti ja pagal vaiko amziu jam suprantama kalba. Tikrai tos literaturos siuo klausimu nemazai yra ir internete ir netgi lietuviu kalba. O kokia literatura ivaikinimo klausimu esate skaite, kiek realiai tuo domejotes?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 22 lapkričio 2011 - 22:51