Žingsnis į priekį link įvaikinimo III

metų pabaigoj visiems buvo pasibaigę pinigai. Skirti tai peržiūrai. Jei nespėjot su paskutine grupe- o paskutinė buvo lapkričio pradžioje, tai teks palaukti. Kol bus paskirti nauji pinigai. Man taip buvo. Šįmet, tik kad moterys buvo įsipareigojusios ateiti anksčiau, tai tą įsipareigojimą įvykdė. O kai skambinom ir ieškojom kas gali ateiti, tai visur buvo pasibaigęs finansinis limitas.

Mes irgi taip pradzioj laukem, laukem, o psichologe tuo metu buvo mus uzmirsus, paskui is vieno saraso neirase i kita, tai jei nebuciau paskambinus, gal ir metus butume jos isvados lauke. Taigi, skambinkite ir ieskokite, kuriai grupei jus priskyre
Sekmes laukiant ir sulaukiant

Labai aciu uz atsakymus
Musu byla perduota Paramos paauglimas centrui. Gerai kad paskambinom nes jie musu bylos net nebuvo paeme i rankas ir musu pavarde nebuvo girdeta Dabar zadejo jau paziures

osan, gerai kad pasiskambinot, o tai neaisku kiek laiko butu gulejus nepakelta.

Socialinis vaikų ir paauglių centras? Ten labai šaunios moterys ateina, nemt jau pas mus. Pačios su gyvenimo patirtim. Žodžiu viskas bus gerai.

Labas
Norėčiau trumpai papasakoti mūsų žingsnius įvaikinimo link .Nežinau ...ar niekam taip nėra buve ,ar mes čia vieninteliai tokie Jau greitai bus metai kaip pradėjome šį KELIĄ .Praeiti kursai,surinktos visos pažymos,teigiami socialinių darbuotojų įvertinimai apie mus ir gyvenamąją vietą .Žodžiu, išvadose ir medicininėje pažymoje įvaikinti galime ....bet Vilniaus VTAT nuomone negalime ...nes nepasakome apie įvaikinimą mano tėvams Vyro mama žino ir mus palaiko,turime labai daug mus palaikančių ir visuomet pasiruošusių padėti draugų.Su mano tėvais santykiai labai geri,tiesiog nusprendėme jiems pasakyti kai jau turėsime mergaitę nes tikrai žinome kad taip bus geriausia,tikrai žinome kad jie ją priims .Abu serga aukštu kraujospūdžiu,labai jautriai visą laukimo laiką reaguos ir tai pakenks jų sveikatai.Esame beveik keturiasdešimtmečiai ,nuo tėvų gyvename jau daug metų atskirai ir visiškai nuo jų nepriklausomi,abu dirbantys .
Taip ir mirga akyse miestų stenduose reklamos raginančios įsivaikinti,akcijos paaukoti pinigėlius vaikų namų vaikučiams ...rankos nusvyra ...sveiki sugrįžę į realybę Norėjome bent vienam vaikui padėti užaugtii,suteikti galimybę į geresnį ,prasmingesnį gyvenimą,suteikti namų šilumą ir meilę.Mėnesiai eina kaip jau sutvarkyti mūsų dokumentai ,o nepastatomi i eilę...mūsų VTAT darbuotojai skėsčioja rankom...nu negalėjau perlipti per save ir meluoti .Reikėjo ?
Tai va...budulius mūsų šalelėje be jokių mokymų,paskaitų po n kartų bandoma atvesti į doros kelią,o savo vaiką užauginę normalūs žmonės negali auginti antro,NEATSIKLAUSĘ SAVO TĖVŲ
Ką patartumėte mums daryti ?

nesąmones kalbate.

Mums,ir kas mūsų istoriją žino tai yra NESĄMONĖ. Jau kelintas ateina laiškas iš Vilniaus VTAT ,kad mūsų soc.darbuotojai išsiaiškintų mūsų apsisprendimą nesakytį tėvams iš anksto (argumentuojama kad tėvai gali nemylėti įvaikinto vaiko -anūko,gali išskirti bio ir įvaikintą,kad neigiama tėvų nuomonė gali keisti mūsų apsisprendimą ...)Prašiau,kad mūsų socialinė atsiųstu mums kopijas laiškų iš Vilniaus VTAT ,teigė kad ji negalima to padaryti.
Nesąmonė nesakyti tėvams? ...tai yra tik Jūsų afija asmeninė nuomonė ...nesufantazavau nė žodžio savo pasakojime.

O kaip tėvams su kraujospūdžiu bus, kai atvažiuosit aplankyti su vaiku?
Manyčiau, kad turėtumėte pasakyti. Manyčiau, kad sunkiai įsivaizduojate, kaip tai svarbu, jei Jums svarbūs tėvai.

na, man kažkaip irgi iš fantastikos srities. Arba kažkas čia giliau paslėpta. Šiaip tai mes irgi delsėm su sakymu mano tėvams, bet pasakyti būtina. Jeigu galvojate apie jų sveikatą, tai geriau iš anksto juos tam paruošti, o ne su vaiku ant slenksčio pasirodyti.

Aš irgi delsiau. Jau kursus buvau bebaigianti
Kai pasakiau - prie stalo buvo mirtina tyla.
Po to kiekvienas dalyvavęs šeimyniniuose pietuose norėjo išsiaiškinti individualiai. Ir vertino be entuziazmo, atsargiai. Kol parsivežiau ir pradėjo bendrauti. Paskutinis pasidavęs - mažėlis sūnėnas, jautėsi nukarūnuotu jaunėliu.
Bet apie sakymą tėvui manęs net neklausė Gyvenom atskirai.
Papildyta:
p.s. o jeigu pasakytum, kad pasakei. Tėvus kveistų pokalbio?

Manau kad čia du skirtingi klausimai: ar pasakyti tėvams (čia įdomi diskusija tik manau kitoje temoje. Mes vis tik buvome iš normaliai nepasakiusių ) ir kitas klausimas: ar gali VTAT nestatyti į eilę dėl to, kad nepasakyta tėvams, jei teigiama išvada?

Mano žiniomis teigiama vertintojų išvada yra nediskutuojama, o VTAT privalo žiūrėti į viską ir žiūri formaliai. Jei išvada yra tikrai teigiama ir jūsų nestato į eilę, tai skundžiant aukščiau ir viskas. Tai labai greitai sprendžiama. Ar bandėte ką nors daryti? Kur nors kreiptis?

Tačiau aš vis tik turiu įtarimą, kad ta išvada yra tik DALINAI teigiama, o ne pilnai teigiama. Nelabai tikiu, kad Vilniaus VTAT specialistė turėdama visiškai teigiamą išvadą neteisėtai stabdo procesą.

Dar vienas klausimas kilo: ar tikrai žinote, kad jūsų išvada teigiama ir kuo ji skiriasi nuo dalinai teigiamos išvados?