QUOTE(biziukas @ 2011 09 25, 02:50)
1/ Ar aš galiu sau prisiimti Dievo vaidmenį? Ar aš galiu pakreipti vizualizuodamas tam tikrus įvykius man reikiama linkme nors Dievo valia yra visai kitokia? Štai, pvz.: aš lengvai apsirgau ir svajoju, dirbu su savo mintimis, kad būčiau sveika. Bet gal Dievas nori mane paniurkdyti į tą ligą šiek tiek giliau, nes man dar reikia kažko išmokti, kažką suprasti. Tai kuris iš mūsų nugalės? Jis ar mano minties galia (kad ir kokios mano mintys man teigiamos ir nieko kito neliečiančios atrodo)? Ar vis tik vizualizacija užsiimantys žmonės savo mintis užbaigia žodžiais "tai yra tai, ko aš noriu, bet, Viešpatie, Tu geriau žinau, tad tebūnie Tavo valia" ?
2/ Vėlgi, žiūrint iš krikščioniškos pusės, ar mes tikrai žinome, ko mums reikia? Ar mes jaučiame savo ribas? Aš galiu pradėti svajoti apie artimųjų sveikatą ir baigti svajomis apie didelį gražų namą, atostogas gražiame kurorte, karjerą, didesnę algą, naują rūbą ir t.t. Ar nepanašu, kad šios svajonės eina kita kryptimi, nei turėtų mąstyti (juolab, koncentruoti savo mintis į...)krikščionis? Ar tik nebuvo pasakyta Šv. Rašte, kad mums nederėtų galvoti apie ir rūpintis rytojumi, nes mūsų Tėvas pasirūpins mumis?
1.Mes patys(ios) esame Dievo dalis. Jis sukure mus pagal savo paveiksla, tad turime ir jo galiu. Jis dave mums samoninga prota ir galimybe rinktis, spresti. Jis dave mums protine ir fizine laisve, tad kodel save ikaliname neigiamu minciu, prietaru, isitikinimu kalejime? Kodel manai, kad Dievo valia ir noras, kad mes butume nelaimingi? Taip, jeigu jis dave mums pamoka (liga ar neganda), tai mes neturetume del to rautis plauku. Galbut tai isties Dievo valia. Tad ir susimastykime ka jis mums tuo nori pasakyti. Kokia yra ta pamoka? Bet argi ismokus pamoka jusu mokytojas neisleidzia is klases? Argi esate baudziamas kai uzduoti atliekate gerai??? Tad mes neturetume susirgus guleti lovoje ir is jos nesikelti, nes gal Dievas to nenori. Ar jauciate kaip apsurdiskai tai atrodytu? Musu prigimtyje yra troskimas gyventi ir noras sveikti... Jeigu iskelete klausima, kad reikia kazko ismokti, tai ir mokykites, o ne skendekit "pasidavime".
Viskas, kuo isitikinsite, taps jusu tikrove, nepriklausomai jus krikscione ar agnostike. Tad jei manote, kad Dievui reikia jus kartais "paniurkdyti", tai taps jusu realybe. Busite niurkdoma daznai.
Kuris nugales? KVistai nekovoja su Dievu. Gyvenimas dovana, o ne kova. Daugelis musu afirmaciju yra paremti tikejimo principais. Tikejimas yra visuotinis desnis ir jis galioja nepriklausomai nuo religijos.
2Nera gerai kai zmogus nezino ko nori, neturi tikslu. Gal pats laikas juos suzinoti? As interpretuociau si pasakyma, kad turime gyventi sia akimirka, dabartimi, ja ivertinti ir ja dziaugtis ir zinoma pasitiketi Dievu. Vizualizacija tam nepriestarauja. Laikas is esmes neegzistuoja. Mes tik taip suvokiam esati nuo vieno ivykio iki kito. Tai, kas vyksta tavo mintyse, jau egzistuoja. Be tikejimo ir pasitikejimo Dievu, vargu ar vizualizacijos pildytusi. Si technika yra mechanizmas, padedantis pagilinti ir suaktyvinti tikejima kiekvienoje gyvenimo situacijoje, mechanizmas, ikvepiantis noreti, stengtis, veikti daugiau. Buti geresniu zmogumi apskritai.
