QUOTE(Ortija @ 2012 08 07, 03:08)
koks komfortas?
mane nervina, kodel medikai gimdyti rekomenduoja būtinai pas juos, o numirti, tai jau ne...Ką, mirti nenatųralu? kodėl yra numetami tokie atsakingi momentai artimiesiems, kurie dažnai apie mirimus nieko nežino???
ir net patys tokiems dalykams emociškai nepasirengia. Karšinti nera tas pats kas marinti. Atsiprašau, kad tap rašau, bet ... kodel taip yra?
Tiesą pasakius visiškai sutinku... Ir drįsčiau pratęsti mintį...Sunku nejausti pykčio ne tik gydytojams, sau, bet kartais ir tam pačiam ligoniui, kai nuolat matai, kaip jis kankinasi, būna agresyvus, kai pats sėdi ir nieko negali padaryt, o iš gydytojų tik ir tegirdi "duok raminamųjų". Net kai nueini pasiteiraut, ką turėtum daryti mirties atveju (taip, čia aš visiškai žalia, gyvenime su niekuo panašaus nesusidūriau, suprantu, kad tai natūralus procesas, bet tikrai norėčiau žinoti, kaip jam pasiruošti) nesulauki ne tik, kad jokio dėmesio, bet dar atvirai pasako, kad čia ne jų rūpestis. Kai toks karšinamas ligonis suserga, kaip dažnai būna, jog gydytojai numoja ranka ir net nevažiuoja tyrimų daryt, net apžiūrėt, neva sveikata prastėja dėl senatvės tik, tad neverta nei gydyt...
Pasakysiu atvirai, nesu šventoji ir tikrai ne savo noru prisiimiau šią atsakomybę, bet turiu sąžinę ir negaliu numest žmogaus, ir nesvarbu, kad man ir svetimo, kažkur patvory ir palikt merdėt. Neslėpsiu, nesu labai jau patenkinta dabartine situacija, būna ir pykstu, ir šaukiu, ir gailiuosi, ir nuoširdžiai užjaučiu, bet bent jau kaip išmanydama stengiuosi rūpintis. Skirtingai nei daugelis gydytojų. Mūsų atvejų būtų idealu, jei galėtume ligoniuką palikt kad ir slaugos ligoninėj, bet ši "prabanga" irgi ne kiekvienam pasiekiama, nes visur tokių žmonių, o ypač, jei dar ir kišenės tuščios, ne tik vengiama, bet stengiamasi nusikratyt. Taip ir tenka kamuotis kam? Aišku, kad artimiesiems... Manau, nesuklysiu sakydama, kad dažnai tokiais atvejais tenka aukot ir savo gyvenimą, sveikatą...
Tiesiog kol nesusiduri su tokia situacija, tol nesusimąstai apie panašias bėdas...
Taip, kad klausimų kyla ir man, tik va, kad nėr kam į juos atsakyt...
Papildyta:
QUOTE(besika @ 2012 08 07, 03:27)
labukas visoms.na,nzn,bet,ar pacios noretumet,vegetuoti kaip darzoves,prijungtos prie aparatu,tose ligoninese...mano mociute,budama dar sveiko proto,labai prase,kad nevezt i ligonine,o duot numirt namuose,savo lovoj....aisku,buvo be galo ziauru ir sunku,bet jos nora ispildziau...ji pasimire namie...
Bent jau aš tai išvis NENORĖČIAU tokio gyvenimo, ką ten gyvenimo... Nes tokio vegetavimo , atsiprašau, bet gyvenimu pavadint jau nebegaliu.