Knygos, knygos, knygos...*66 Namučiai...

"Širšių fabriko" nesu skaičiusi, tai palyginti negaliu.
O kurį leidimą tu skaitei? Knygos pratarmėje rašoma, kad ankstesnis Alma Litteros leidimas (kai bandyta rusiškus žodžius sulietuvinti) buvo nelabai pavykęs (iš paminėtų pavyzdžių aš jau numanau, kad knyga tuo atveju turėjo prarasti labai didelę dalį žavesio ). Nes bent man vienas iš stipresnių akcentų ir buvo tie rusicizmai, sakyčiau, parinkti tobulai.
Ir dar nepaminėjau vieno pliuso šiai knygai - autoriaus sukurtas pagr. personažas (vadinamasis metraštininkas) labai įdomus. Paprastais tokiais atvejais žudikais ir smurtininkais nesižaviu, anaiptol (juk apskritai nesu smurtinių knygų mėgėja). O šiuokart radau priežasčių, dėl kurių buvau priversta , jam pajusti šokią tokią simpatiją (dėl to, kad jis inteligentiškas, protingas, originalaus mąstymo, mėgsta klasikinę muziką, galų gale patiko netgi jo minčių raiška). Žodžiu, turintis ir nemažai gerų bruožų.

"Pakeliui į Babadagą" paskaičiau tik pačią pradžią (keletą psl.). Kalba man pasirodė labai graži, stilius nepriekaištingas. Tačiau nusprendžiau, kad tokiems lyriniams nukrypimams aš dabar visgi nenusiteikusi Galbūt paskut. metu dažniau skaitau knygas, kur visko daug, ne tik plevenantys žodžiai

Kadangi skaičiau prieš kokį dešimtmetį, tai tikrai ne iš LR kolekcijos, galbūt 1999 m. leidimą. Bet tų rusiškų žodžių neprisimenu visiškai. Ar kad jų nebuvo, ar jie man tiesiog neįstrigo. Šiaip ar taip, norėčiau šią knygą dar kartą perskaityti.

O "Pakeliui į Babadagą" man labai patiko. Daugiausia tuo, kad ji tokia netipiška kelionių knyga, žavi autoriaus potraukiu "užribiui", vietoms, kurios daugumai asocijuojasi tik su visiška nykuma, o jis ten sugeba atrasti daug gražių ir dėmesio vertų dalykų. Ir parašyta ji (bei išversta) gražiai ir gerai, tik turėjau ją labai atidžiai skaityti, nes vos tik mintys trumpam kur nukrypdavo, iškart "išsimušdavau iš vėžių". Ne kartą teko iš naujo skaityti kokią pastraipą. Man ši knyga iš tų atvejų, kur grožis slypi smulkmenose, daugumos dažnai visai nepastebimose.

Kadangi visos čia taip giria Murakamį,tai bandysiu "Norvegų girią" skaityt.Nors visai manęs jis netraukia,kiek žinau,fantastinių elementų yra knygose,o šita tokia realistiška Bet paskaičiau anotaciją,kad aprašoma keletas savižudybių,tai aš,kaip šiek tiek jautresnė,ar tik nenukvaišiu po jos Na,bus matyt,ar patiks man Murakamis

O kas dėl Alendės kūrybos,tai iš tiesų ,ne visos knygos yra apie tą perversmą.Sakyčiau,tik "Apie meilę ir šešėlius" apie tai rašo,kaip ir Ingėnas rašė.O jei tokiam laikotarpy gyveno,apie tai ir rašo,juk iš istorijos detalių neišmesi Man ji,asmeniškai,labiau už Markesą patinka

man irgi labai patiko. Stipriai itrauke nuo pat pradziu Antraja sios autores knyga emiau "Kalte", tai nepalyginsi.

As po truputi skaitau Maugham "Viska sudejus" - rekomenduoju visiems, kam patinka sio autoriaus kuryba. Idomus jo pamastymai ivairiomis temomis, pirmiausia apie rasyma, savo stiliaus paieskas (ne veltui jis toks koncentruotas, neperkrautas) ir pan. Kaip zmogus Maugham man irgi labai imponuoja

Mastau, gal reikes siandien bibliotekoj prasinest

Labas,



Aš irgi dar nesu skaičiusi nei vienos Murakamio knygos, kažkaip labai jau tiek prileista, o jei patiktų, tai reiktų visas perskaityti
Kaip išsirinkai, nuo kurios pradėti? Aš fantastiką mėgstu, bet kažkaip visos tos knygos man tokios vienodos, na, nežinau, kurią čia griebti. Bibliotekoj mačiau beveik visos ir yra.

Aš perskaičiau Micaela von Marcard „Patriarchą“.


Tingintiems spausti nuorodą, trumpai: debiutuojančios vokiečių rašytojos šeimos saga. Labai patiko, knyga išpildė visus gerai sagai būtinus reikalavimus: keista, iš Meksikos kilusi močiutė, valdinga motina, įdomus pagrindinis veikėjas. Be to, veiksmas vyksta mano mėgstamoje Vokietijoje, nuo XX a. pradžios iki pat Berlyno sienos griuvimo. Knyga stora, kas irgi labai svarbu gerai šeimos sagai, tai tikrai malonumo užteko ilgam, kol veikėjai pergyveno du karus, Vokietijos ekonominius nuosmukius ir pakilimus, visokias ten laimes ir nelaimes. Dar tiesa labai patiko tokia šiek tiek netradicinė romano struktūra.
„Gimtasis žodis“ tikrai džiugina, panašaus motyvo viršeliu buvo „Kaizeris“, dabar „Patriarchas“, dar mačiau turėtų būti nebloga „Nepaprasta meilė“. Skaitysiu!

Dabar skaitau Dianos Seterfield „Tryliktoji pasaka“. Labai ilgai norėjau, bet kažkodėl nėra tos knygos nei vienoje bibliotekoje. Keista, nes tikrai nebloga. Iš pradžių tiesa, gana erzino tokia lėta įžanga, po „Patriarcho“ visa ta istorija atrodė tikrai banali. Labai šį kartą pasijautė ankstesnės perskaitytos knygos įtaka. Bet šioji irgi ne iš plonųjų, tai pamažu įsivažiavau. Ir na tikrai labai patinka. Kažkuo asocijuojasi man su „Vėtrų kalnu“. Labai viskas angliška, dvaras, vaikai, guvernantė, to laikmečio „šviesuoliai“ - daktaras ir advokatas... rašteliai, rašomi prieš vizitą į svečius ir pan.
Mėgaujuosi.

Šią knygą jau seniai noriu perskaityti. Na įsitikinau, kad ne veltui noriu
"Kaizeris" man labai patiko, o apie "Nepaprastą meilę" girdėjau labai gerų atsiliepimų. Ją jau turiu irgi žadu skaityti artimiausiu metu.

Jei butu cia galimybe padeti Like, tai padeciau bent kelis

O aš galiu. Palyginti, ta prasme. Nes stilius, intrigos mezgimas - viskas taip pat. Tik "Gėdos" moterys ryškesnės. Nors man labai patiko ir "Kaltės" herojus, kamuojamas panikos atakų.
Pabaigiau Alvtegen "Gėdą". Turiu pasakyt, kad mano manymu neišlaikė autorė pradžioje užsiduoto lygio. Kai pradėjo kaip iš kokios Pandoros skrynios lysti visokie sutapimai - fatališki nutikimai - vaikystės traumos.. Manau persūdė. Nes paskaičius knygą iki pabaigos gali pasiguosti kad tokie "nenormalūs" gali būti tik tragišką vaikystę turėję personažai. O aš nesutinku, manau kad truputį mažesnio kalibro monikų, kurios įsivaizduoja kad viską gyvenime gali kontroliuoti, galima būtų surasti bet kur, ir šitoj temoj. O viskuo nusivylusių ir savo nusivylimą ir neapykantą ant kitų perkeliančių maisų irgi nėra reta.
Bet nukrypau. Autorė turbūt labiau norėjo parašyt trilerį, o ne moterų charakterių studiją. Tai trileris išėjo puikus, įdomus, dažnai netikėtas. Knyga, kurios niekaip negalėjau padėt.

Dabar dilema - ką imt į Londoną?.. Reikia eit ieškot.

skaičiau tik "Dingusią“, bet problema ta pati – pradžioje užsiduotas lygis nebuvo išlaikytas. ir vėl nutikimai, vaikystės traumos. ir net trileris pasirodė kažkoks prėskas. ir dar, nepatinka man, kai nusikaltimus narplioja vaikai. dėl to ir A. Bradley Flavija erzino

1.Manau ji labiau orentuota i trilerio rasyma Nebutinai juk visos knygos turi buti iki negalejimo tobulos...Tai ne klasikos variantas,tai siuolaikine savaitgalio literatura,tam,kad paimti ,greit ir su pasimegavimu perskaityti,nieko daug negalvojant,pats tas savaitgaliui
2.Nieko neimti juk Londonas pilnas knygu ir pigiu

Neee, reikia imt, skrydis kokias 3 val., oro uostas, o jei dar pirmą dieną nerasiu knygų pakeliui... Aš kaip Sue Townsend - jei neturiu ką skaityt, tai visas reklamines brošiūras ir šokoladukų sudėtis nuo popierėlio studijuoju.
Radau tokią knygelę - Paige Tonn "Lucy in the sky" - panašu kad linksminamoji, veiksmas vyksta lėktuve ir Londone, herojė kažkaip pakeičia visą savo nelabai vykusį gyvenimą į labiau vykusį... Turėtų tikt. Gal kas netyčia yra skaitęs?

Radau nebrangiai ir nupirkau,jei nepatiks ,parduosiu

Oi,kaip noriu tos pasakos,bet vis pamirštu ją nusipirkt Vis kažką kitą nusiperku