Knygos, knygos, knygos...*66 Namučiai...

Ir vėl aš čia su tuo savo varge tu varge
Kokia man garbė, kad mano komentaras susilaukė tokio garbaus žmogaus dėmesio
Bet jau negalvojau, kad vyrai tokie jautrūs...
Šiaip tai tas mano pasisakymas nebuvo adresuotas niekam asmeniškai, tai tik mano nuomonė, susidariusi paskaičius tą įdomų interviu, diskusijas apie Baltušį (kitoje temoje), ir iš didelės meilės lietuvių klasikams.
Na vis tiek esu įsitikinusi, kad savo tautos "bobeles" ir "diedukus" reikia gerbti, ir tegul būsiu kvailo forumo kvaila vartotoja, bet na lietuvių klasiką tai skaičiau ir skaitysiu.
Ir nieko neįžvelgiu ten niūraus. (O kam ten pernelyg niūru, tai gal pasižvalgykit pro langą, kaip kaimynai, vieniši senukai kaip gyvena, vaikai, be tėvų, kaip gyvena, į kokią darbo biržą užsukit ir pan, ir t.t.?)

Sveikos, pasigirsiu

Laimėjau M.Kruger knygą "Himelfarbo sugrįžimas" Visai nesitikėjau, o vat gavosi šitaip. Smagumėlis.

Perskaičiau aš tą Užkalnio atsakymą ir apšąlau Norėtųsi riebiai nusikeikti (obettačiau aš viešoje erdvėje to nedarau , na ir apskritai retai tesikeikiu ). Tikrai sunku patikėti, kad kultūringas žmogus galėtų taip rašyt Sakydavau, kad esu gan tolerantiška, bet čia jau bet kokios mano tolerancijos ribos išseko...

Turiu tris neskaitytas šito ponulio knygas, kaip tik ketinau neužilgo kurią nors iš jų imti į rankas. Bet dabar labai gali būt, kad iš principo jų nebeskaitysiu. Galvoju, gal parduot papigiai Jau geriau už tuos pinigus Nėries eilėrasčių tomelį ar kažką iš Žemaitės su Biliūnu nusipirkt

O to atsakymo topas tai pareiškimas "čia mūsų istorija, smirdanti ir nyki" Aš siūlyčiau ponui Užkalniui profilaktiškai pačiam elektrošoką pasidaryt

Aš manau, kad Užkalnis iš dalies teisus. Viskas nuo mokyklos laikų yra peršama, bandoma įkalti. Žiūrima tik savo kieme, bet ne toliau (juk mokykloje pagrinde liepiama skaityti Žemaites, Biliūnus, Baltušius, o man iš lietuvių autorių labai mažai kas patinka). Ir ne subrendimo reikalas, tiesiog viskas yra per daug pervertinama. Mano nuomone, lietuvių autoriams tik mokytis ir mokytis iš kai kurių užsienio autorių (nekalbu apie pop literatūrą)... Istorija yra viena, grožinė literatūra visai kas kita. Viskas susieta, paremta, tačiau jei turi gerą kontekstą, tai nereiškia, jog parašysi labai gerą romaną.

Juk čia kalbam ne apie dabartinius autorius, o klasikams jau per vėlu mokytis, nes jie seniai mirę. O kad pirmiausia mokyklose mokoma apie savus rašytojus- tai juk savaime suprantama, visose šalyse tikriausiai tas pats.

Skaitanti, pritariu tau dėl visko, ką parašei.

Ingėnai, pakartojai mano mintį- aš irgi pasiūlyčiau elektrošoką pačiam Užkalniui. Jo komentarai baisiai sunervino, nors ir žinau, kad žmogus dažnai nesirenka žodžių (bet paprastai iš to, ką jis atrašo savo komentatoriams, tik pasijuokiu). Jis mat sprendžia, kas klasika, o kas ne.
Tik kad va jo knygos tai man patinka, bent jau tos dvi, kurias skaičiau. Norėčiau ir kitų, kad ir koks antipatiškas jų autorius.

o ką konkrečiai jiems reiktų mokytis?
aš pakolkas įžvelgiu dvi pagrindines priežastis, kodėl mūsų rašytojai nėra tokie žinomi ir pripažinti nei užsienio
1) kalba- kalba mūsų vienintelė tokia (nepalyginsi su anglų kalba, kuri gi pasaulinė jau), kalba mūsų originali, todėl vertiniai netektų dalies žavesio....Kurti kalba, kuria kalba/skaito/rašo didelė dalis pasaulio gyventojų (anglų, ispanų) yra geriau, tiksliau labiau apsimoka...
2) šalis mūsų maža ir vardo neturi, t.y mažas sraigtelis dideliame mechanizme. Knygai, rašytojui išgarsinti reikia daug pinigų, daug marketingo, o mūsuose to trūksta- tiksliau, neapsimoka.....

Taigi, ir trūno mūsų talentai tik mūsų šalyje. Nežinau ar paprieštarausite, tačiau radau tiek daug užsienietiškų knygų, kurios kartais nevertos net vienos mūsų autorių eilutės. Žinau, kad kai kam nepatiko, bet ta pati Šešėlių verpėja, kurią perskaičiau, mano akiai yra šedevras, verta ir pasaulinės (na, tarkim ,bent kontinentinės, pvz., Europos, šlovės) ..... tačiau, sutikime, knyga nevisai plačioms masėms skirta...reiškia mažiau pirks, reiškia neapsimoka...ir vėl trukt už vadžių ir vėl iš pradžių ...pinigai, money money.....

Ir šiaip...kodėl manome, kad ir klasikai, ir šiuolaikiniai kitiems neįdomūs, kad jiems reikia stengtis, kad jiems toli iki užsieniečių mums tai, kas rašoma, atrodo įprasta, nes rašoma apie mus, apie mūsų gyvenimą, mūsų potyrius...o jiems, ten, kitose šalyse, tai yra įdomu, nes negirdėta, neregėta Savo laiku, būdama užsienyje (Suomija, konkrečiai) padainavau kelias liaudies dainas, išverčiau tekstą- suomiai buvo apšalę....kartojau tą dainą ir teksta net kelis kartus, net atspausdinau tekstą, jiems patiko ...paskui dar papasakojau lietuviškas legendas ..... jiems buvo labai įdomu....savo ruožtu, mane žavėjo jų kūriniai, nes man tai buvo negirdėta.....
Štai įdomu...ar būtų įdomu išgirsti kokiems brazilams, japonams apie Todę, šešėlių verpėją. Juk knygoje nemažai senojo paveldo, kultūros pėdsakų... manau, būtų įdomu...aš kalbu apie brandžią visuomenę

išsiplėčiau, atsiprašau

ir šiaip ...man kažkodėl pradeda rodytis, kad populiarios tampa knygos, kurias galima labai labai interpretuoti, o tada visi interpretuoja savaip, kuo labiau knyga nesuprantama, kuo labiau ,,kreizova", tuo labiau ji aukštinama, garbinama. Bet man asmeniškai nelabai patinka skaityti knygas, kurių nesupranti ir kiekvienas supranta savaip... man labiau patinka statiškesnė klasika....kurią taip par reikia mokėti suprasti...o dabar visi sako- aij, Žemaitė, Biliūnas, klasika, tai ten kaip penkios kapeikos, o va štai koks Parulskis (tik šiaip pvz.) va čia tai kažkas toooookio po tokiom interpretacijom labai lengva pasislėpt- nesupratai nieko, tai pradedi pezėt kokį savo įsivaizdavimą....interpretuoti- štai žolė reiškė tą ir aną, o štai koks batas reiškia aną ar aną....ar tikrai?

Puikiai išsiplėtei, man labai patiko.

Ne tikriausiai, o taip ir yra. tik visur tai vertinama ir didžiuojamasi savo šalies literatūriniu palikimu, o pas mus purvais drabstoma ir peikiama.

Kaip į dešimtuką. Dar pridurčiau, kad Lietuva tiek geografine, tiek demografine apimtimi nėra "pasaulio bamba", todėl ir neturėtume taip jaustis ir pamatę daugiau pasaulio lyginti lietuvių klasiką su žymiai senesnes ir gilesnes tradicijas turinčių šalių literatūros istorija.

ką konkrečiai Baltušio esi skaičiusi? Nebėra jo mokyklinėkje programoje, o kiek pamenu pati ją baigei tik šiemet derėtų paskaityti vien dėl to, kad suprastume kokia graži gali būti lietuvių kalba.

Paskaičius pradeda atrodyti, kad mokyklinėje programoje turėtų būti Picoult O aš ,manau taip, gal ir per griežtai, bet žmogus kuris save vadina skaitančiu, besidominčiu literatūra, tuo labiau viešai publikuojanti savo atsiliepimus apie knygas būti skaitęs klasikos, ne tik užsienio bet ir lietuvių. Tai mūsų ištakos, tokie mes esame, iš kaimo, niūrūs, daug vargo matę. Nepradedam groti paininu neišmokę gamos...

Literatūra nėra tik lengva ir maloni ir greitai besiskaitanti (keista matyti knygių vertinimus, kad labai gera knyga, per dieną perskaičiau, lygttais tai būtų geros knygos rodiklis)

Ne karui aš čia, tik pastebėjimai iš šalies

Labai neblogi pastebėjimai.

Bet kažkaip pagalvojau, kad kol mokiausi mokykloje ir dar keli metai po jos irgi nelabai vertinau lietuvių autorius. Iš mokykloj skaitytų tai vos vienas kitas jų kūrinys tikrai patiko. Dabar kai kuriuos visai kitaip (t.y. geriau) vertinčiau, nes tuomet, manau, buvau per jauna (ir kvaila ). Šiandien, praėjus nemažai metų, kai esu radusi ir skaičiusi pakankamai daug gerų ir įdomių lietuvių rašytojų knygų, nieko blogo pasakyti apie juos nebegalėčiau.

O jei konkrečiai apie knygas- pradėjau John Steinbeck "Konservų gatvę". Dar nedaug perskaičiau, bet matau, kad bus panaši į kitą jo knygą "Tortiljų kvartalas"- panašūs personažai ir toks pat ironiškas humoras. Man patinka.

Gegyt, jei jau tau nepatinka, tai, matyt, ir nesujaudins ta žinia, bet pamąstymui apie savą kiemą: pvz. Baltušis leidžiamas ir (skaitomas! )Prancūzijoje. Berods "Sakmė apie Juzą" ten buvo bent keturi leidimai.
Kažkodėl mes, zanūdos lietuviai, labai mėgstam plaktis ir purvais save drabstytis- nieko nemokam , nieko negalim, nieko neturim, viskas pas mus š.... O va užjūry tai išvien stebuklai dedasi, ar ne?