[quote=beglyte,2008 10 18, 13:22]
Na, uzguita tikrai nesu, savo nuomone visada pareiskiu. Beda ta, kad nenoredama veltis i kazkokius pykcius, visada nusileidziu (o po to lb pykstu ant saves).
Na, daryt tokiu kategorisku veiksmu dar nesiryztu, juolab, kad visa kita yra ciki. Tiesiog noriu komentaru, kaip yra kitose seimose, gal mano situacija nera tokia absurdiska (gal tik man taip atrodo)? Gal galit patart ka nors?
QUOTE(simoselis @ 2008 10 18, 14:35)
Tiesiog noriu komentaru, kaip yra kitose seimose, gal mano situacija nera tokia absurdiska (gal tik man taip atrodo)? Gal galit patart ka nors?
nemanau, kad situacija yra normali. Pati juk negalvoji, kad taip ir turetu buti...ir jei rasai cia, vadinasi, nera tau priimtinas toks elgesys.
Be to, issakyti savo nuomone, bet nusileisti - nera tas pats... tiesa tokia...
Turiu pavydu drauga...
Ir pati esu labai pavydi mums tikrai yra labai sunku atrodo pykstames del nieku...
Nera net5 pagrindo pavydui bet....
Ir pati esu labai pavydi mums tikrai yra labai sunku atrodo pykstames del nieku...
Nera net5 pagrindo pavydui bet....
QUOTE(sirenita @ 2008 10 25, 14:02)
Turiu pavydu drauga...
Ir pati esu labai pavydi mums tikrai yra labai sunku atrodo pykstames del nieku...
Nera net5 pagrindo pavydui bet....
Ir pati esu labai pavydi mums tikrai yra labai sunku atrodo pykstames del nieku...
Nera net5 pagrindo pavydui bet....
Aš esu nepavydi, o jei supavydžiu tai niekada neparodau...Taip ir savąjį, užgesinau su perdėtu pavydu, tikrai buvo neįmanoma gyventi, kiek man dėl to teko kęsti, dabar nei už ką to pakartoti nenorėčiau, geriau nusišaut
manasis yra gan taktiškas vyriškis. Jo pavydas būna sveikas ir neerzinantis. Man patinka, kai jis pradeda per dantį patraukt. Niu taip juokauja... Tada jaučiu, kad jam vis dar rūpiu
Gyvenau tame apie 10 metu. Sunku... bet. As turejau jam tik sita priekaista, todel skirtis negalvojau. O dabar - viskas OK. Kaip sakant lasas po lasa ir akmeni prataso. Gal siek tiek uztruko, bet ...baigesi nesveikas pavydas. Tam tikra jauciuosi isgydziusi jo siela. Nes kas yra pavydas? Pavydas tai musu paciu kompleksai, nepasitikejimas ne partneriu, o savimi!
Sunku, bet imanoma. Svarbiausia, kad pavyda atsvertu kitos teigiamos savybes. O siaip sunku, bet imanoma isauklet. Pavydas - vyro nepasitikejimas savimi, kompleksu turejimas. Jei padesite "pasveikt" - gyvent bus lengviau 
Turejau labai pavydu drauga, tai viso to finalas skyrybos
manasis taip pat pavyduolis,kartais tai ziauriai uzknisa, bet sako jei myliu tai ir pavydziu...
QUOTE(sara26 @ 2008 11 01, 21:29)
bet sako jei myliu tai ir pavydziu...
nu jo o ka jam sakyt: pavydziu nes savim nepasitikiu
man perdetas pavydas-liga..ir sunki,nes kenkia artimiems zmonems
pirmas vyras buvo nesveikai pavydus pastoviai tikrindavo itarinedavo gryzdavo is komandiruociu anksciau nei sakydavo tipo gaudydavo meiluzius psihologini spaudima jauciau pastoviai 
kai istekejau uz antro tfu tfu tfu kad neprisisnekeciau zmogus kaip zmogus gal viduje ir pavydi nu bet taip nesveikai nepasireiskia niekad 
psihologini spaudima jauciau pastoviai kai istekejau uz antro tfu tfu tfu kad neprisisnekeciau zmogus kaip zmogus gal viduje ir pavydi nu bet taip nesveikai nepasireiskia niekad
Norejau sia tema paklausti , ar kuri turejote / turite problemu su MB del praeities (siek tiek pavydas taip pat ) ? kad ka prikaisiotu del jos ? kaip su tuo sugyvenote , ar praejo ? 
