emsi, aš ne apie potraukį... Nemanau, kad tai klausimas, kuris turi kilti moteriai prieš gimdant. Man nekyla. Nemanau, kad pakenks ir tiek.
Aš klausiau, ar kokie nors vyrai iš tiesų norėjo dalyvauti ir padėti pagimdyti savo moteriai. Savo rankomis.
Akivaizdu, kad vyrai čia neužsuka...
nu joo. idomus pasisakymai cia sklando, ypac pabaigoj temos...
pasislykstejau uragano pasakymu apie "putes susiuvima" ir "vaiko gimimo aplaistyma su draugais". liudna, kad yra tokiu muziku, net nezinau kaip dar slyksciau ir tiesiau pasakyti...
va mano vyras dalyvavo musu dukrytes gimime. niekada nesipriesino, kartais pagalvodavau, kad ji taip pat domina, kaip ir kas ten buna. jis zmogus labai stipriu nervu, ir labai daug man tuomet padejo! kaip ir saket - gimde kartu
ir del aplaistymo pas mus seimoje buvo daug arsiu akimirku, bet mano zodis buvo paskutinis. pasakiau, kad galesi su draugais PASIDZIAUGTI SAVO ISGYVENIMAIS kai mudvi su dukryte jau busim namie - saugios ir pailsejusios, o ne pirma nakti pulsi nusigert. taip ir buvo. jis liko su mumis visas naktis, kol buvome ligonineje, padejo man keltis, nors turiu nuostabia nuotrauka, kaip pirma nakti is nuovargio ( na juk suprantama, as per saremius bent jau sekunde nusnusdavau, o jis tik akis isputes mane stebejo ir ziurejo, kad neduok dieve kas ) jis mano lovos gale, prie koju kaip katinelis susiraites miegojo 
sakau, stai kokia aukle, bet tai taip pat buvo grazi akimirka, ir labai juo didziavausi, kad mes su dukryte jam buvom svarbesnes, o ne gerianciu draugu kompanija ir "didvyriski" ju pasakojimai. o ir po gimdymo ta pati vakara, jei jo nebutu buve salia, turbut galejo nutikti kazkas baisaus mano sveikatai... nes pareidama is tualeto pajutau, kad sirdis dauzos nezmoniskai ir oro truksta, pasakiau jam kad SIEK TIEK SILPNA - tai jis visa ligonines personala ant koju pastate, subego daugybe daktaru su visokiais aparatais, kazka rado, ale tiksliai neprisimenu, ka, nes liepe daugiau nesikelti ir dar visa para tik guleti... va taip.
tai buvo pacios graziausios gyvenimo akimirkos - mes buvom kartu, mes tai isgyvenom kartu.
p.s. gimdyme taip pat dalyvavo ir mano mama. ji buvo del musu ypatingo rysio. o ir siaip ji akusere tuose gimdymo namuose pradirbusi daugiau kaip 16 metu buvo, taigi ji tik poliklinikos chalata uzsidejo ir pirmyn per visus gimdymo namus, draugiu aplankyt ( zinoma, kol buvo tik pati pradzia visu saremiu ). ir siaip as ja pasitikejau - visgi tos srtities specialiste, daug zino ir ismano, taigi visus medicininius dalykus palikau spresti jai. skiau - tu geriau nei bet kas zinai, kokiu vaistu man reikes - daryk ko tik reikes. tik va epidurines nejautros ji nelabai norejo, kad man darytu... mate tikrai baisiu vaizdu, kol dar dirbo gimdymo namuose, tai sake, to as tau neleisiu. bet man ziauriai skaudejo, uzejo isterija - nebuvo kitos iseities, visi mate, kad pati nieko nepadrysiu. taigi per isterijos priepuoli man dare epidurine nejautra... kaip dabar matau mama - susispaudusi i kampa, uzsiemusi burna ir baisiai rauda, kad tik viskas pavyktu. aciu dievui, viskas buvo liux.
na jau ir prirasiau
pasislykstejau uragano pasakymu apie "putes susiuvima" ir "vaiko gimimo aplaistyma su draugais". liudna, kad yra tokiu muziku, net nezinau kaip dar slyksciau ir tiesiau pasakyti...
va mano vyras dalyvavo musu dukrytes gimime. niekada nesipriesino, kartais pagalvodavau, kad ji taip pat domina, kaip ir kas ten buna. jis zmogus labai stipriu nervu, ir labai daug man tuomet padejo! kaip ir saket - gimde kartu
ir del aplaistymo pas mus seimoje buvo daug arsiu akimirku, bet mano zodis buvo paskutinis. pasakiau, kad galesi su draugais PASIDZIAUGTI SAVO ISGYVENIMAIS kai mudvi su dukryte jau busim namie - saugios ir pailsejusios, o ne pirma nakti pulsi nusigert. taip ir buvo. jis liko su mumis visas naktis, kol buvome ligonineje, padejo man keltis, nors turiu nuostabia nuotrauka, kaip pirma nakti is nuovargio ( na juk suprantama, as per saremius bent jau sekunde nusnusdavau, o jis tik akis isputes mane stebejo ir ziurejo, kad neduok dieve kas ) jis mano lovos gale, prie koju kaip katinelis susiraites miegojo sakau, stai kokia aukle, bet tai taip pat buvo grazi akimirka, ir labai juo didziavausi, kad mes su dukryte jam buvom svarbesnes, o ne gerianciu draugu kompanija ir "didvyriski" ju pasakojimai. o ir po gimdymo ta pati vakara, jei jo nebutu buve salia, turbut galejo nutikti kazkas baisaus mano sveikatai... nes pareidama is tualeto pajutau, kad sirdis dauzos nezmoniskai ir oro truksta, pasakiau jam kad SIEK TIEK SILPNA - tai jis visa ligonines personala ant koju pastate, subego daugybe daktaru su visokiais aparatais, kazka rado, ale tiksliai neprisimenu, ka, nes liepe daugiau nesikelti ir dar visa para tik guleti... va taip.tai buvo pacios graziausios gyvenimo akimirkos - mes buvom kartu, mes tai isgyvenom kartu.
p.s. gimdyme taip pat dalyvavo ir mano mama. ji buvo del musu ypatingo rysio. o ir siaip ji akusere tuose gimdymo namuose pradirbusi daugiau kaip 16 metu buvo, taigi ji tik poliklinikos chalata uzsidejo ir pirmyn per visus gimdymo namus, draugiu aplankyt ( zinoma, kol buvo tik pati pradzia visu saremiu ). ir siaip as ja pasitikejau - visgi tos srtities specialiste, daug zino ir ismano, taigi visus medicininius dalykus palikau spresti jai. skiau - tu geriau nei bet kas zinai, kokiu vaistu man reikes - daryk ko tik reikes. tik va epidurines nejautros ji nelabai norejo, kad man darytu... mate tikrai baisiu vaizdu, kol dar dirbo gimdymo namuose, tai sake, to as tau neleisiu. bet man ziauriai skaudejo, uzejo isterija - nebuvo kitos iseities, visi mate, kad pati nieko nepadrysiu. taigi per isterijos priepuoli man dare epidurine nejautra... kaip dabar matau mama - susispaudusi i kampa, uzsiemusi burna ir baisiai rauda, kad tik viskas pavyktu. aciu dievui, viskas buvo liux.
na jau ir prirasiau
O mums nepasiseke... Mes tevelio neturejom, taigi dalyvavo mano mama ir esu jai labai dekinga ir uz juoka kartu ir uz tai, kad nugara laike ir uz keleta nauju rauksliu ant jos veido... Nors nuo saremiu pradzios iki gimdymo praleke 16 valandu, dabar viskas lyg pusvalandis atrodo. Na, bet dabar mes turim labai gera dede (kuris save vis dazniau teciu vadina mano suneliui 
) ir labai noretume mudvieju stebuklelio... Ir jis sake butinai dalyvaus ir net varda jau sugalvojo! Ir vis del to kaip gera kai tavimi kazkas rupinasi... Todel del savo busimo nestumo (nesvarbu ar jis uz menesio ar uz 5 metu) nei kiek nebijau, nes turiu pati nuostabiausia zmogu salia.
) ir labai noretume mudvieju stebuklelio... Ir jis sake butinai dalyvaus ir net varda jau sugalvojo! Ir vis del to kaip gera kai tavimi kazkas rupinasi... Todel del savo busimo nestumo (nesvarbu ar jis uz menesio ar uz 5 metu) nei kiek nebijau, nes turiu pati nuostabiausia zmogu salia.
Vat maniškis sakė neisiu, kadangi taip pareiškė su tuo susitaikiau ir daugiau nebekalbėjom ta tema. O neis todėl, kad draugas jam pripasakojo kaip " baisu" ir t.t.
Dar man gulint priešgimdiminej palatoj paklausiau nepersigalvojai, sako ne. Paklausiau tik šiaip iš mandagumo, tikrai nemaniau, kad jis eis.
Kai atėjo mano laikas į gimdymo palatą, aš pati dar nuėjau į ją, mano gydytoja pakvietė jį sako eime kartu, jis ne, ne, ne.
na tai sakau iki, susitiksim po visko, jis man palinkėjo sėkmės. Maniau sėdės priešgimdyminėj palatoj ir lauks, bet ka jūs manot, dar net nespėjau ant gimdymo stalo dorai įsitaisyt jis jau stovėjo šalia manęs ir visą gimdymą dalyvavo, bei virkštelę nukirpo ir liko labai patenkintas, kad tam ryžosi... Dabar turi net kuo pasigirt, kad atskyrė mane nuo vaiko. 
Ir labai džiaugiasi, kad pats atėjo ir dalyvavo. Įsivaizduoju kiek jam drasos reikėjo 
Ir pats vaika iš gimdyklos išsinešė į kita palatą kol mane sutvarkė (reikėjo truputį susiūti) .
Bei visa ta laika jį pralaikė ant rankų. Gaila, kad nieks nenufilmavo kaip jis jį stebėjo 
Taigi tėtukai eikit, jei jau nebepajėgsit, tai visad galėsit išeiti
P.S. gimdziau su epidūriniu nuskausminimu, taigi beveik jokiu sarėmių nejutau. Gal tai jo ir neišgasdino , o atvirkščiai pastūmėjo tokiam apsisprendimui...
Dar man gulint priešgimdiminej palatoj paklausiau nepersigalvojai, sako ne. Paklausiau tik šiaip iš mandagumo, tikrai nemaniau, kad jis eis.
Kai atėjo mano laikas į gimdymo palatą, aš pati dar nuėjau į ją, mano gydytoja pakvietė jį sako eime kartu, jis ne, ne, ne.
na tai sakau iki, susitiksim po visko, jis man palinkėjo sėkmės. Maniau sėdės priešgimdyminėj palatoj ir lauks, bet ka jūs manot, dar net nespėjau ant gimdymo stalo dorai įsitaisyt jis jau stovėjo šalia manęs ir visą gimdymą dalyvavo, bei virkštelę nukirpo ir liko labai patenkintas, kad tam ryžosi... Dabar turi net kuo pasigirt, kad atskyrė mane nuo vaiko. Ir labai džiaugiasi, kad pats atėjo ir dalyvavo. Įsivaizduoju kiek jam drasos reikėjo Ir pats vaika iš gimdyklos išsinešė į kita palatą kol mane sutvarkė (reikėjo truputį susiūti) .
Bei visa ta laika jį pralaikė ant rankų. Gaila, kad nieks nenufilmavo kaip jis jį stebėjo Taigi tėtukai eikit, jei jau nebepajėgsit, tai visad galėsit išeiti
P.S. gimdziau su epidūriniu nuskausminimu, taigi beveik jokiu sarėmių nejutau. Gal tai jo ir neišgasdino
, o atvirkščiai pastūmėjo tokiam apsisprendimui...
Taip per mano pirmojo sunelio gimima irgi dalyvavo vyras, tai dabar kai prisimenu tai labai dziaugiuosi. Jis labai man padejo, momentais kai per pati gimdyma pazedavau i ji man net juokas suimdavo, regis jis stengesi nemaziau uz mane 
. Gyditojai leido jam ir virkstele nukirpti. Manau jam tai buvo didelis ispudis, ir visiskai nebaisu. Dabar manau jis drasiai galetu pasakyti, kad visos moterys yra tikros saunuoles, o vaiko gimimas-stebuklas 
. Deje gimdant antra suneli jis nespejo atvaziuoti. 
. Gyditojai leido jam ir virkstele nukirpti. Manau jam tai buvo didelis ispudis, ir visiskai nebaisu. Dabar manau jis drasiai galetu pasakyti, kad visos moterys yra tikros saunuoles, o vaiko gimimas-stebuklas . Deje gimdant antra suneli jis nespejo atvaziuoti.
Mano vyras taip pat dalyvavo gimdyme ir labai man padejo,nezinau ka buciau be jo dariusi.Jis buvo ne tik stebetojas,jis tikrai man padejo net gydytoja pagyre,kad butu visi toki vyrai tai moterims langviau butu pagimdyti.
Mano vyras pries pirma gimdyma labai nesipriesino Labai stengesi man padeti bet is jaudulio nelabai kas jam isejo Dabar prisiminus nes juokas ima As pati nelabai ka prisimenu bet is mano santuriojo vyro isgirsti kad as saunuole buvo pats didziausias dziaugsmas Gimdant dukryte net nebuvo abejoniu kad vyras dalyvaus Tik kaip pati balansuoji ant ribos tarp samones ir pasamones ir kai pasiekia zodziai : teti turi buti stiprus ir kiek gali padek nes tavo vaikas mirsta , suvoki koks svarbus jo dalyvavimas ir palaikymas.
Labai stengesi man padeti bet is jaudulio nelabai kas jam isejo Dabar prisiminus nes juokas ima As pati nelabai ka prisimenu bet is mano santuriojo vyro isgirsti kad as saunuole buvo pats didziausias dziaugsmas Gimdant dukryte net nebuvo abejoniu kad vyras dalyvaus Tik kaip pati balansuoji ant ribos tarp samones ir pasamones ir kai pasiekia zodziai : teti turi buti stiprus ir kiek gali padek nes tavo vaikas mirsta , suvoki koks svarbus jo dalyvavimas ir palaikymas.
QUOTE(rrr? @ 2006 10 07, 18:24)
Ir neversk, jei nenori Vienas pazistamas sudalyvavo zmonos gimdyme ir... sake, kd daugiau nebenori tureti vaiku 
Bet jis labai rimtai kalbejo. Kazkodel, jam viskas LABAI baisiai pasirode.
Vienas pazistamas sudalyvavo zmonos gimdyme ir... sake, kd daugiau nebenori tureti vaiku Bet jis labai rimtai kalbejo. Kazkodel, jam viskas LABAI baisiai pasirode.Geriau vyru labai ir neikalbineti,nes tikrai zinau ne viena istorija,kad vyrai po pamatytu vaizdu ne tik nebenori vaiku,bet ir prie savo zmonu nebeprisiliecia
As tai manau,kad dazniausiai ten vaizdelis-ne is maloniuju 
QUOTE(Murauskė @ 2006 11 02, 20:34)
Geriau vyru labai ir neikalbineti,nes tikrai zinau ne viena istorija,kad vyrai po pamatytu vaizdu ne tik nebenori vaiku,bet ir prie savo zmonu nebeprisiliecia As tai manau,kad dazniausiai ten vaizdelis-ne is maloniuju
As tai manau,kad dazniausiai ten vaizdelis-ne is maloniuju as nesuprantu, ar dalyvavimas gimdyme tai "tarp koju" ziureti?
juk tai mediku darbas, o vyras turi padeti per saremius, palaikyti uz rankos, galu gale vien artimo zmogaus buvimas salia padeda. taigi kiekvienam savo "misija". mano vyras dalyvavo gimdyme, klausimo nei vienam nekilo- kitaip to neisivaizdavome. jis labai padejo ir per saremius, ir per gimdyma, bet nieks nesako kad lakste ziureti "ar galvute jau pasirode". tam yra gydytojai, o gimdyvei reikia orumo. Virkstele taip pat kirpo gydytoja- nenorejom daryti is to show. Reikalas tame ar tetis nuo nestumo pradzios jaute ta vaikeli, kalbejosi su juo, mylejo ji, o ne virksteles nukirpime..
Kas liecia virsteles nukirpima tai nematau cia del ko didziuotis,o ir reikia stipriu nervu ,kad tai padaryti.Kai vyriu pasiule kirpti virkstele tai jis pasake'lai tai atlieka profesionalai,jie tai geriau moka'
