Gerai darai,kad nespaudi,gal ir persigalvos,nores uzeis,nores iseis.Musu situacija kitokia,maniskis pats norejo dalyvaut,bet jo is darbo neisleido.Tai kol jis surado kas ji pakeistu ir kol atvaziavo,tos valandos buvo sunkiausios,bet kai jis atvyko,taip ramu pasidare,vien nuo tos minties,kad jis cia salia.Prasidejus saremiams ir vis labiau stiprejant,jis labai norejo padeti man.Visokie masaziukai ir kitokie dalykai mane dar labiau nervino,o kai paklause kuom as tau galiu padeti,paprasiau,kad pagimdytu uz mane

,o jei to negali,tai sedek ir tylek.Ir man to uzteko,kad jis sedejo ir tylejo,svarbu,kad jis buvo salia.Nors saremiai ir gimdymas nebuvo,kazkas baisaus nepakeliamo,vis laukiau,kol bus dar skaudziau,bet jausmas nemalonus ir protas veikia kitaip.Ir visas planavimas iki gimdymo,kaip mane vyras laikys uz rankos,darys masaza per saremius ir visi kiti palengvinimo budai buvo ne man,man uzteko,kad jis buvo salia,nebuciau supykusi,kad butu buves ir uz duru

.Cia is mano gimdymo istorijos.
Tad gerbiamosios nepergyvenkit jei ir nenores dalyvauti paciam procese jusu vyrai,geriau uz duru tegu laukia,negu su draugais bare laisto gimdyma