QUOTE(Alksniukė @ 2007 07 30, 16:38)
Mes tai darem, kad pulkas issirikiuoja lauke ir tylumoju sueina - mergites atsistoja desinej altoriaus pusej, vaikinai kairej (pas mus buvo 7 poros be pirsliu ir musu, visi tilpo, viskas graziai atrode). Jaunikis lauke prie altoriaus.
O jau uzgrojus muzikai atejau as su teciu. Jis atvede mane prie jaunikio, nueme nuo veido nuometa, pabuciavo mane ir mano ranka pagave isrinktajam.
Eidama visai nesusigraudinau, nes jauciausi kaip sapne... Galvojau, sustok, akimirka zavinga!

Bet kai reikejo priesaika sakyt, vos islemenau...

Dar jaunikui ja sakant supratau, kad tuoj asaros kaip pupos risis... Gyvenime ner buve, kad taip nesusitvardyciau... Bet buvo taaaip grazu, tie zodziai tokie grazus, ir jis taip nuosirdziai sake, kad...

Negana to, paskui eme varvet isdavike nosis ir bent pora kartu teko gailiai sniurktelet

Uztai net kunigas susnibzdejo -
jau tuoj bus viskas
Isivaizduoju, kaip viskas iskilmingai ir romantiskai atrode
Mes taip pat planuojame, kad jaunikis ir pulkas lauktu prie altoriaus.. Viliuos, kad viskas praeis sklandziai

ir
Tik va, kaip cia su tuo jauduliu - tai man jau siuo metu neramu daros. Iki vestuviu liko dar menuo, o teveliai jau dabar susigraudina (seimoje as "pagramdukas"), tuomet ir man taip graudu daros

O stresas auga su kiekviena diena.

..