
Jei neklystu, tai Cap de Creus gamtos parkas nera vien iskysulys, tai gerokai didesne teritorija ir vienuolynas priklauso jai.
Sukame Link Port de la Selva. Labai gailiuosi, kad laiko visiskai nebeliko, kad ji pamatyti, tik vos, vos ilendame i ji pravaziuodami, bet ir to uzteko, kad uzskaityciau ji poilsiui. Tikrai labai mielas.
nuotauka is interneto
http://static.panora...inal/201261.jpg
Ir maniske, jau temstant pamazu.

Kelias nuo sio miestelio link vienuolyno eina serpantinu. Aukscio bijau, todel nekalbu, nekalba ir vyras, nes zino, kad tokiais momentais geriau patyleti, esu to ne karta prasiusi




Na ir pagaliau Sant Pere de Rodes. Mano nusivyliams begalinis. Sustojus aiksteleje, toliau jau kelias tik pesciomis, dar gabalas kelio pirmyn, atgal, dar ten aplink pavaikscioti... Niekaip nespesime grizti vakarienei, o ir jei spjautumeme i ja, vistiek, kol nueitumeme, tai butu jau prietema


http://www.google.lt...%...sa=N&tab=wi
http://en.wikipedia....t_Pere_de_Rodes





Viskas. Bent jau netoliese pabuvau, ir tai visai neblogai. Pagyriau save, kad as stipresne uz savo baimes. Leistis man visada buna lengviau.
Atvaziave i Lloret, nuo masinos jau begame i viesbuti, kad speti pavalgyti, nes laiko jau visai nedaug iki vakarienes pabaigos.
Papildyta:
Spalio 16 d.
Sekmadienis. Poilsio diena ir vyras pasiulo, kad vaziuotumeme i ilanka, kuria buvau nusiziurejusi tiesiog slinkdama google zemelapyje, priartinusi pakrante. Buvau susirasiusi orientyrus, pagal juos nesunkiai radome ilanka. Kiek suvokiu, tai sezono metu, kai veikia salia esantis kempingas ir auksciau esantis viesbutis, tai papludimys buna pilnutelis. Bet dabar ten trumpam uzsukdavo vienas kitas zmogus, buvo ramu ir grazu. Is abieju pusiu ilanka supa kalnai, diena sauleta, todel galima drasiai degintis - silta, bet nekepina, smagumelis - nereikia nei saules kremu, nei sketuku.
Pasistatome masina virsuje ir leidziames zemyn. Keliuka, takeli ir laiptukus buvau nuziurejusi per palydova





