
nors gali buti ir dekutis lengvutis ir minkstutis - rezultatas lovos gale. Pasiimt atgal nesugebam.
Anksciau as naktimis "gaudydavau", aprengdavau silciau, dabar kazkaip atsipalaidavau daugiau, nes jei vesiau kambaryje, tai buna kad nenuspiria, o jei labai susala tai pas mane i lova isirango, isispiria kojom man i pilva, nes jam taip saugiau ir miega nosi isputes laimingiausias pasaulyje, o as jei bunu is nuovargio beveik be samones, tai ir neismetu i jo lova, prasikankinu, nu bet vaikinas buna labai laimingas is ryto

Grizom is ligonines. Kazkoki pilvo virusa buvom pasigave.
Isveziau visa suglebusi beveik issipletusiais vyzdziais.
Jis labai mazai geria, tai menkiausias skysciu netekimas jam labai sunkus ir pavojingas. Veme fontanu. Isgascio turejau...

Bet jau viskas praeity, siryt pabudes burzgia kaip automobilis ir rodo i duris, suprask, ka cia darom, vaziuojam namo

O jau kokius medikus sutikau, tai negaliu patiketi, kad dar tokiu yra

Jauciausi kaip Londono Karaliskojoje Klinikoje.
Kaip gydytoja atsivedusi rezidentus moke, kaip reikia nebijoti DS, kokie tai nuostabus vaikai, kaip reikia juos tik ugdyti ir pasieksim fantastisku rezultatu. Apsiverkiau is susijaudinimo nuo sitiek geru zodziu..
O jau palatos sesute kokia turejom


Tik nezinau nei sesutes, nei gydytojos pavardes

Visos dazniau raso apie nelabai gera patirti su medikais. Ir pati tokios esu turejus, nors nelabai daug, sitoj srity man daznai sekasi, bet buvo visko.
Dabar noriu pasidziaugti, kad ir musu vaikus myli, dziaugiasi jais(tikrai nuosirdziai, nieko nedaviau), ir tiki ju ateitimi.