Knygos, knygos, knygos...*67 Namučiai

aš irgi apmąstau karts nuo karto

Rizikuoju būti nepopuliari ir nesuprasta , ale labai jau kirba vistiek pasisakyt , tai ir pasisakysiu
Lyginant dvi Khaled Hosseini knygas, "Bėgantis paskui aitvarą" man pasirodė ne tik subtilesnė, bet ir labiau išjausta. O skaitydama "Tūkstantis saulių skaisčių" jaučiausi tarsi pagauta ir šiek tiek prigauta Nes joje autorius pasirinko tokią temą, kuri garantuotai šokiruos visas skaitytojas moteris vien jau dėl moteriško solidarumo. Nesakau, kad apie tai nereikia rašyt , reikia, bet matyt reikia paieškoti ne tiek šabloniškų formų. Ne paslaptis, kad panašia tema jau tiek knygų prirašyta, kad skaitydama pradėjau jausti, jog eilinį kartą vėl manipuliuojama mano emocijomis ir kad kažkur kažką panašaus jau skaičiau. Žodžiu, "Tūkstantyje saulių skaisčių" aš pasigedau subtilumo ir pačios temos pasirinkime, ir , juo labiau, jos išpildyme. O tų moterų, žinoma, gaila. Tačiau man jų gaila buvo jau ir prieš skaitant šią knygą, nieks ją perskaičius mano viduje nepasikeitė.

O "Bėgantis paskui aitvarą" manęs jau ilgai nepaleidžia ( skaičiau ją turbūt prieš du metus). Žinoma, ne visas detales prisimenu, bet viena ar kita scena vis iškyla. Tiksliau, trupiniai iš tų scenų. Ši knyga man patinka ir tuo, kad ji tartum skatina mąstyti, jausti, galvoti apie poelgių pasėkmes. Apie žmogiškus jausmus, tokius, kaip draugystė, ištikimybė, kaltė, sąžinės graužatis, atgaila ir atsakomybė prieš save bei kitus. Apie tai, kad kaip lengva kartais padaryti klaidą, kuri vėliau gali pasirodyti lemtinga ir paskui ilgai degins, persekios tave visą gyvenimą. Ir kad ne visada labiausiai nukenčia tas, kuris patiria smurtą, bet galbūt lygiai taip pat nukenčia ir tas, dėl kurio kaltės tai nutiko.

Lyginant tų dviejų knygų stilių galima ginčytis, nei aš žinovė, nei ką , bet "Tūkstančiai saulių..." jis man pasirodė paprastesnis, mažiau vaizdingas. Pvz. knygoje "Bėgantis paskui aitvarą" vien jau ta scena su aitvarais ko verta (o plius tuos aitvarus galima suvokti dar ir kaip savotišką metaforą).

Na o dabar lauksiu pomidorų savo adresu

Žinok tą patį pagalvojau baigusi skaityt "Tūkstantį saulių skaisčių"

Man tai labai patiko.


Tiesa, ką radau Nors gal tik man tai naujovė, kad skirtingose šalyse skirtingoms knygoms uždedami lygiai tie patys viršeliai?

Man irgi labai patiko. Įdomi istorija.

Prakalbot apie "Bėgantis paskui aitvarą"- gal beskaitant jūsų mintis ir man kils noras paimti šią knygą, nes jau keletą metų turiu, bet niekaip iki jos neprieinu, nėra noro kažkodėl. Taip paveikta "Džeinę Eir", "Aklumą" ir dar kelias knygas perskaičiau, kitu atveju jos dar ilgai būtų savo eilės laukusios.

Bežiūrėdama "Forsaitų sagą" per TV, sumaniau, kad reikia perskaityti tos istorijos tęsinį- antrają trilogiją "Šiuolaikinė komedija". Kai prieš porą metų perskaičiau "...sagą", pagalvojau, kad užteks ir jos, nors man ir labai patiko. Bet filmas padarė savo, tai per kelias dienas, perėjusi skirtingus knygynus (nes labai skiriasi kainos), nusipirkau visas tris knygas. Reikės greitu metu skaityti, jei tik noras nepraeis.

O dabar skaitau Allende "Portretas sepija". Kol skaitau, visai įdomu, bet pradėti skaityti kaskart reikia šiek tiek save priversti.

Domina atsiliepimai Pati dabar skaitau "Paliktas paslaptis", nesusilaikiau nenusipirkus Perskaiciau gal tik 80 psl., tai galiu pasakyt, kad neskaičius "Prieš audrą" nelabai verta pradėt šios knygos, nes juk visi personažai ir praeities įvykiai iš ten. Nors vis sugrįžtama prie to ir paaiškinama su mintim apie skaitytojus, neskaičiusius pirmos knygos, tad galima ir kaip atskirą kūrinį skaityt. Autorė išlaiko intrigą, labai smalsu, kur dingo Sara.

abi turiu, bet nei vienos dar neskaicius.
filmas The Kite runner lyg ir patiko, bet nei pribloske, nei suzavejo. nors abejingos irgi nepaliko, tai lyg ir patiko

Nebūtinai skirtingose šalyse, net toje pačioje Lietuvoje tas pasitaiko tarp skirtingų leidyklų, kai tas pats viršelis uždedamas skirtingoms knygoms. Beto, juk Britanijos leidėjai tikrai nesidairo ir nežiūri kas kokius viršelius deda kažkokioje Lietuvoje ar kokioje kitoje šalyje.

Trumpai tariant, viena - didesnes literaturines vertes, kita - posiskesne

Neskaiciau dar "Begantis...", bet jau itariu, kad pritarsiu.

Kad man jos abi popsiškos, taip įdomios, įtraukiančios, bet... neturinčios to kažko kas kūrinį paverčia tikru šedevru.

Man jos abi patiko, "Bėgantis paskui aitvarą" gal kiek mažiau, kiek nuvylė. "Tūkstantis saulių skaisčių" negalėjau skaityti ramiai be pykčio ir įsiūčio. Bet šiaip jos man labai panašios, tematika kiek skiriasi, bet savo literatūrine verte, tai tikrai.

Sveikos, aš vis dar skaitau „Dažytas vualis“. Pradėjo jau patikti, nes kažkoks veiksmas prasidėjo. O šiaip - istorija apie kvailą, naivią įsimylėjusią moterį. Bet įdomi.

Šiaip tai pritariu, kad šedevrai, kas liečia literatūrinę pusę, nė viena iš jų nėra Ir net neturi pretenzijų į tai

Tačiau viena jų man sukėlė jausmus ir paliko erdvės pamąstymui, o kita, galima sakyt, nusivyliau (kodėl, jau paaiškinau).