QUOTE(*mable* @ 2011 12 08, 08:31)
Sveikos,as nuo 4ryto nebemiegojau,pradejau drebeti del to,kad pasalo

kaip vaikui reiks vairuoti.pataisiau pusrycius atsisedau,o sirdis pasiuto makaluotis,silpna dar ir durti pradejo.Prisiminiau gebenes patarima,isejau greit i lauka nubegau vartus atidariau,seip su sluota pasislaviau nors sniego nabuvo,kai seimyna isvaziavo pasimatavau spaudimakuo puikiausias ir svarbu,kad sirdis nurimo.tai va teisybe ir sokinejimas butu padejas

dziaugiuosi kartu su jumis, kad padejo
Na o dabar parašysiu trumpą santrauką kaip žadėjau jau seniai
Atsiprašau už tiesioginį vertimą, nes nesu vertėja, bet norėtųsi, kad naudinga info pasiektų kuo daugiau "panikierkų"

Tai va, bandau versti iš Dr David Burns knygos "When Panic Attacks".
"Eksperimentinė tecnika (šioje knygoje yra pateikta daug visokių technikų, kurios padeda įveikti nerimą, paniką, depresiją, savižudybiškas mintis ir t.t. tiesiog skaitai, darai pratimus ir žiūri kas tau labiausiai padeda) padeda depresijai ir nerimui įveikti, bet labiausiai ji sužiba panikos atakoms gydyti. (...) panikos atakos yra netikėtas epizodas didžiulio teroro, kuris kerta akimirksniu ir pasiekia piką per kelias minutes. Tuomet viskas išnyksta beveik taip pat greitai, o jus palieka suglumusį, pažemintą ir dar labiau įbaugintą, kad šie jausmai ir vėl jus atakuos.
Per panikos ataką jūs galbūt sau sakote:
- Man infarktas;
- Aš mirštu;
- Aš negaliu gerai kvėpuoti; Aš uždusiu;
- Aš tuoj prarasiu kontrolę ir išprotėsiu.
Dauguma žmonių patiria ir daug nerimo simptomų, tokių kaip:
- spurdanti (persimušinėjanti) ir greitai plakanti širdis;
- Skausmas ir įtampa krūtinėje;
- Negalėjimas kvėpuoti normaliai;
- Apsvaigimo, galvos sukimosi jausmas;
- Pirštų tirpimai;
- Gūzas gerklėje;
- Užspringimo jausmas;
- karščio arba šalčio bangos;
- drebulys;
- Įsitempę raumenys;
- jautimasis pačiam ne savimi arba pasaulis neatrodo realus;
- pykinimas, pilvo, skrandžio kutenimas (tarsi drugeliai skraidytų) arba jausmas, kad tuoj nebekontroliuosite tuštinimosi (vidurių sukimas).
Jei jūs kada nors patyrėte panikos ataką, jūs tikrai žinote apie ką aš kalbu.Dauguma žmonių, kurie kenčia nuo PA, yra įsitikinę, kad jie kažkuo serga, pvz. širdies liga arba turi smegenų auglį, tačiau nėra tokių medicininių sutrikimų, kurie pagrįstų simptomus. Jie gali nuskubėti į priimamąjį per kiekvieną PA ir konsultuotis su daugeliu gydytojų, kol galų gale vienas iš jų nustatys teisingą diagnozę - PA.
PA yra rezultatas dėl klaidingai interpretuotų nepavojingų fizinių simptomų. Karts nuo karto, dauguma iš mūsų patiriame tiek galvos svaigimą, tiek tempimo jausmą krūtinėje, ar tirpstančius pirštus, bet jei mes į tai per daug nekreipiame dėmesio, jie greitai praeina. Bet žmonės kenčiantys nuo PA, yra apsėsti šių simptomų identifikavimo, nuolat sau sakydami, kad kažkas labai baisaus tuoj atsitiks. Šios mintys ir išprovokuoja PA.
Pvz, jei jūs jaučiate galvos svaigulį,jums atrodo, kad tuoj ištiks insultas arba pakriks nervai. Jei jaučiate tempimo jausmą krūtinėje, jums atrodo, kad tuoj patirsite didelį infarktą. PA įvyksta kai protas jus suklaidina. Štai kodėl "eksperimentinė technika" gali būti tokia efektyvi, bet tam, kad ja pasinaudoti reikės jūsų drąsos.
Terri buvo laimingai ištekėjusi moteris, kuri kentėjo nuo depresijos ir PA daugiau nei dešimt metų. Jos PA visuomet išsivystydavo kai jai apsvaigdavo galva, arba kai pajausdavo skausmą krūtinėje, arba jai imdavo tirpti pirštai. Tuomet ji imdavo pati sau sakyti, kad ji tuojau uždus, arba tuojau mirs nuo infarkto (..) Ji pergyvendavo po kelias stiprias PA per savaitę ir stirpriai nuo to kentėjo. Jos depresijos ir nerimo testų rezultatų lygiai būdavo aukštumose.
Terri ėjo nuo gydytojo prie gydytojo, įskaitant ir keletą kardiologų, bet tiek jos širdis, tiek plaučiai buvo pavyzdingai geri. Kiekvienas gydytojas užtikrindavo ją, kad ji yra sveika. Tačiau visi įtikinimai ją veikdavo tik iki kitos PA, kuri atsitikdavo praėjus keletui dienų. Tada ji sau sakydavo: "šį kartą man turbūt tikrai jau infarktas".
Laimei, vienas iš gydytojų jai nustatė panikos sutrikimo diagnozę ir nukreipė Terri pas psiciatrą. Nuo tada ji lankėsi pas daugelį jų, kurie skirdavo visų įmanomų tablečių, bet niekas nepadėjo. Ji suvyru turėjo keturis vaikus ir svajojo apie penktąjį, bet jos gydytojas jai pasakė, kad kol ji vartos vaistus, ji negalinti pastoti, nes jos vartojami vaistai gali iššaukti apsigimimus. Terri labai bijojo nebegerti vaistų, netgi matydama, kad jai jie nepadeda. Po keletos dienų ji atsitiktinai pamatė mano knygą "Feeling good" vietinėje parduotuvėje ir ją patraukė užrašas: "Kliniškai patvirtintas, be vaistų (drug-free) gydymas nuo depresijos" ir ji paskambino į mano ofisą, pagalvojusi, kad galbūt aš galėsiu jai padėti.
(...)
Buvo išbandytos kelios technikos, kurios nebuvo Terri veiksmingos, ji kaip visuomet jautėsi nerami ir depresuojanti. Per penktąją terapijos sesiją aš pasiūliau jai iššaukti PA, kad parodyti jai kaip reikia paneigti savo negatyvias mintis, naudojant ekperimentinę techniką. Aš jai pasakiau, kad ši technika yra viena iš veiksmingiausių, juolab, kad aš maniau jog pats laikas pasitelkti sunkiąją artileriją.
Tačiau nors Terri tai nuskambėjo kaip puiki idėja, ji nepasirodė dviejuose sesijose. Ji paskambindavo man ir pasakydavo, kad kad ir kaip ji norėtų padirbėti su manimi, tačiau ją labai gąsdina ta mintis, kad jai teks iššaukti PA mano kabinete ir domėdavosi ar nėra kokių nors ne tokių gąsdinančių metodų.
Aš pasakiau jai, kadšioje situacijoje ji yra bosas ir aš tikrai neversiu jos nieko daryti prieš jos valią, nes jos pasitikėjimas manimi buvo tiesiogiai susijęs su pagijimo sėkme. Aš jai paaiškinau, kad yra daug technikų, kurias mes galėtumėm panaudoti, bet jei ji tikrai norinti išgyti, anksčiau ar vėliau jai teksią susidurti su labiausiai ją bauginančiu monstru. Jai paminėjau, kad ar taip ar taip, ji vistiek turi daug panikos atakų per savaitę, tad geriau apturėti vieną stebint man ir galbūt mes šiai problemai galėsime padėti tašką. Taip pat jai priminiau, kad mano kabinetas yra netoli priimamojo, tad pagalba bus prie pat,jei ką.
Terri pažadėjo apie tai pagalvoti. Praėjus keletui dienų ji man perskambino ir pasakė, kad nors ir jaučiasi be galo įbauginta, bet yra pasiryžusi pamėginti. Aš užrašiau dvigubą sesiją, kad turėtumėme pakankamai laiko darbui.
Sesijos pradžioje aš iššaukiau PA, liepdamas jai giliai ir greitai kvėpuoti keletą minučių. Tai iššaukė hiperventiliaciją, kuri padidino deguonies lygį kraujyje ir sukūrė galvos svaigulį ir tirpimo jausmą pirštuose.Jei jūs esate linkęs į PA, darydamas tai jūs labai greitai galite pasijusti tarsi tuoj mirsit.
Kad padidinti efektą, aš liepiau Terri kuo labiau susikoncentruoti į neigiamas mintis, kurias ji paprastai galvodavo PA metu. Aš jai kalbėjau: "pastebėk kaip tavo krūtinę ima spausti, tavo pirštai nutirpo irtu jauti, kad nebegali įkvėpti. Įsivaizduok, kad tavo pirštai ir lūpos mėlynuoja, nes tavo plaučiai nebegauna pakankamai oro. Tavo trachėja užsiblokuoja ir mums jau reikia skambinti greitajai. Ar gali matyti mėlynus švyturėlius? Vaizdą kaip paramedikai guldo tave į neštuvus, deda tau deguonies kaukę, bet jie panikuoja, nes niekas tau neveikia. Įsivaizduok, kad tavo širdis ima plakti vis rečiau ir nepastoviau ir tu tuoj patirsi didžiulį infarktą."
Be abejo, šie mano žodžiai iššaukė jai didžiulę PA. Ji ėmė kūkčioti ir išpyškino, kad jai skauda krūtinę ir ji jaučiasi, kad tuoj mirs.
Aš pakalausiau: "Nuo ko mirsi? Nuo to, kad tavo kraujyje trūksta deguonies?"
Ji pasakė, "taip, man sukasi galva ir tirpsta pirštai, aš negaliu giliau įkvėpti ir man labai skauda krūtinę. Aš jaučiuosi labai baisiai ir taip visada nutinka".
Aš paklausiau Terri kaip stipriai ji tiki, kad ji negali gerai kvėpuoti ir tuoj mirs, skalėje nuo 0proc. iki šimto proc.Ji pasakė, kad šimtą proc. Tada aš paklausiau, "Terri, jei tu tikrainegalėtum normaliai kvėpuoti ir jei tau iš tikro būtų infarktas kaip manai kokio vieno dalyko tu negalėtum padaryti?" Terri buvo tokia įnikusi į savo problemas, kad negalėjo gerai suprasti mano klausimo. Ji ėmė kūkčioti ir paprašė manęs liautis. Ji atrodė perpildyta teroro kad aš buvau linkęs sustoti iš gailesčio jai, tačiau jaučiau, kad tai būtų didelė klaida,nes nepakeisčiau jos nelogiškų įsitikinimų, kad ji iš tiesų yra pavojuje. Ji sau pasakytų: "net gydytojas mano,jog aš mirštu, tai tikrai situacija su manimi yra labai pavojinga". Juolab, kad Terri tikrai nebuvo beuždustanti ar bemirštanti. (...)
Aš pasakiau, Terri, jei tu tikrai dabarbūtum bemirštanti nuo infarkto ar uždusimo, kaip manai ar galėtum iš visų jėgų padaryti pratimus?"Ji pasakė, kad tai būtų neįmanoma, nes į jos plaučius nepatenka pakankamai deguonies, ji pasakė, kad net ir jei pamėgintų, ji turbūt nualptų ir maldavo manęs sustoti. Ji pasakė, kad jai tikrai labai skauda krūtinę ir ji tikrai jau yra bemirštanti.
Aš pasakiau: "aš matau, kad tu esi labai įsibauginusi, bet gal pamėgink atsistoti, mes pažiūrėsim ar tu nenualpsi, tada gali pamėginti padaryti keletą pratimų, pavyzdžiui pabėgti vietoje ir mes sužinosime ar tau pakanka oro ir ar tu nemiršti".
Jūs galite pagalvoti, kad šis pasiūlymas buvo pernelyg rizikingas. O kas, jei Terri iš tiesų nualps mėgindama atsistoti? Bet prisiminkite, kad nerimas ir depresija yra iškreiptų minčių rezultatas. Terri apgaudinėjo save, sau sakydama, kad ji tuoj nualps ar numirs. Ar jūs žinote, kas yra nualpimas iš medicininės pusės? Nualpstama kai širdis sulėtėja ir nukrenta kraujo spaudimas. Širdis nebegali pripumpuoti pakankamai kraujo ir deguonies į smegenis ir nualpimas yra tarsi gelbėjantis mechanizmas žmogui nugriuvus ir gulint ant žemės, širdis gali lengviau pripumpuoti kraujo ir deguonies į smegenis, nes jai nereikia pumpuoti šių dalykų statmenai. Greitai smegenys prisipildo kraujo ir deguonies ir žmogus nubunda.
Ar Terri gresia nors kokia nors nualpimo tikimybė? Ar jos pulsas suretėjęs? Ar kraujospūdis nukritęs? Ar jos kraujyje nepakanka deguonies?
Tiesą sakant, Terri širdis tiesiog daužosi ir jai pakilo kraujo spaudimas. Tuo labiau ji greitai kvėpuoja ir jos kraujas tiesiog persipildęs deguonimi. Ji negalėtų nualpti net iš visų jėgų mėgindama tai padaryti. Fiziologiškai nualpimas yra neįmanomas nes jos širdis plaka per greitai (Kartais nerimaujantys žmonės alpsta. Pvz., žmonės, bijantys adatų ir kraujo nualpsta,nes jų pulsas sulėtėja ir kraujospūdis nukrenta kai jie pamato adatą ar kažką kruvino. Bet jie nebijo nualpimo, jie bijo adatų ir kraujo, todėl tai visiškai kita problema).
Terri lėtai atsistojo ir nenualpo. Aš liepiau jai bėgti vietoje ir pasitikrinti ar ją ištiks infarktas. Ji ėmė bėgti vietoje labai labai lėtai, sakydama kad jaučiasi absurdiškai. Aš jai pasakiau, kad geriau jau pasijausti absurdiškai, tačiau visam laikui išspręsti bėdą. Ji vėl susikoncentravo į savo jausmus ir pasakė: "man tirpsta pirštai, aš jaučiuosi keistai ir negaliu pakankamai giliai kvėpuoti".
Aš pasakiau: "tiesiog bėk toliau. Ar galėtum bėgti šiek tiekgreičiau?"
Terri ėmė bėgti greičiau ir energingiau. Po kelių minučių ji sustojo ir pasakė, kad jau pavargo ir vis dar turi sunkumų giliau įkvėpti.
Aš pasakiau: "gal galėtum pašokinėti?".
Ji atsakė, kad negalėtų, nes yra per daug išsekus.
Aš vis tiek paprašiaujos tai padaryti. Ji nenoriai ėmė šokinėti. Greitai ji pajuto jėgų antplūdį ir ėmė šokinėti energingiau. Po minutės kitos ji paklausė: "įdomu ar aš tikrai galėčiau tai daryti jei turėčiau infarktą"
Aš pasakiau: "Puikus požiūris. Ar tai ką tu dabar darai, tu matai tą patį ligoninės priimamuosiuose? Pacientai su infarktais bešokinėjantys prie savo ratukų?"
Terri pradėjo kikenti, taigi aš pasakiau "Nenustok šokinėti, aš beveik įsitikinęs, kad tu tuoj nugriūsi". Tuomet ji ėmė kvatotis ir padvigubino greitį. Aš jos paklausiau, kiek procentų ji dabar tiki, kad ji mirs ar patirs infarktą.
Ji pareiškė: "Kur kas mažiau. Tiesą sakant aš jaučiuosi visškai gerai".
Tai buvo pirmasis palengvėjimas, kurį Terri pajuto po beveik dešimties metų kentėjimų. Su Terrės leidimu šią įrašytą medžiagą rodžiau daugelyje užsiėmimų visoje šalyje. Pradžioje sesijos jūs galite matyti Terrę kūkčiojančia iš panikos, o po šešių minučių, ji kikena visiškai laisva nuo savo nerimo ir depresijos.
Kas gi nulėmė dramatišką Terrės nuotaikų tranformaciją? Kodėl ji taip greitai pasijuto daug geriau? Kodėljos nerimas ir depresija išnyko?
Terrė pasijuto geriau nuo to momento kai paklausė: "ar tikrai galėčiau tai daryti turėdama infarktą?". Ji staiga suprato, kad jos negatyvios mintys matyt nėra teisingos, teisios ir panika, bejėgiškumas tiesiog išnyko. Tai ir yra kognityvinės terapijos idėja: Kai tu pakeiti savo mintis, tu pakeiti savo jausmus (nelabai randu tikslesnio vertimo: when you change the way you think, you can change the way you feel).
Kai kurie žmonės gali susidaryti klaidingą įspūdį, kad čia padėjo pratimai ir kad bėgimas vietoje galėtų išgydyti nerimą ir depresiją. Taip, fizinė veikla turi daug privalumų, tačiau esmė yra ekperimentinėje technikoje.
Kuomet žmonės pirmą kartą pasveiksta, jie tai sieja su išorinėmis aplinkybėmis, galbūt oro permaina, išėjimas į pasimatymą ar naujo darbo gavimas juos išgydė. tačiau jie ne visada mato, kad jų pasveikimą nulėmė tam tikrų technikų praktinis panaudojimas. Ir tai yra problema, nes nežinojimas kas tiksliai tau padėjo gali nulemti atkritimą. Ir jūs vėl lygiai taip pat blogai jausitės kaip ir prieš tai. O žinodami techniką, kuri jums padėjo, galėsite ją panaudoti bet kada užėjus liūdesiui ateityje. Tokiu būdu jums nebereiks bijoti nerimo ar depresijos.
Terri paklausė, ką jai daryti, jei ji namie patirs kitą PA. Aš pasakiau, kad ji vėl imtų šokinėti. Tada ji paklausė: "o jei PA ištiks man vairuojant?"
Aš pasakiau: "Tiesiog sustok šalikelėj ir išlipus iš mašinos imk šokinėti". Terri užtikrino, kad ji to turbūt padaryt negalėtų, nes kaimynai pamatę pamanytų, kad ji visai susipyko su protu. Pagautas impulso, aš pašokau nuo kėdės, atidariau kabineto duris ir išėjau į laukiamąjį. Terri nematė kas darėsi laukiamajame, bet galėjo matyti mane jo centre. Aš ėmiau šokinėti ir rėkti: "Aš kvankštelėjau! aš - psichas! aš šokinėju! Vyyyyy!
Tuomet aš sugrįžau, uždariau duris ir atsisėdau. Aš pasisukau į terrę ir rimtu balsu paklausiau: "Terri, ką manai apie tai?"
Ji atrodė sumišusi ir tarė: "gydytojau, jei jau jūs galėjote leisti sau apsikvailinti prieš savo pacientus, tai aš tikrai sugebėsiu save nugalėti". Tačiau ji negalėjo matyti, kad laukiamasis tuo metu buvo visiškai tuščias.
Ši sesija įvyko 1988. Aš jai skambinau praeitą vasarą, (knygos isleidimas 2006)norėdamas pasiteirauti ar ji vis dar sutinka su jos video įrašu rodymu. Ji pasakė, besitikinti, kadkiekvienas nerimaujantysis tai pamatys. Ji jautėsi puikiai ir per tą laiką tepatyrė vieną vienintelę PA,kuri greitai praėjo pradėjus šokinėti. Ji pasakė, jog susilaukė penkto kūdikio ir išleido savo romaną.
Dauguma terapeutų pasakytų, kad jos atvejis buvo iš ties sunkus. Ji visiškai nereagavo į jokius vaistus ir į jokias psichoterapijas. Ir štai ji pasveiksta vos per kelias sesijas, tiesiog tinkamai pritaikius techniką. Gaila tik vieno, kad tos technikos jai niekas neparodė anksčiau ir šitiek metų ji kentėjo be reikalo.
___________
Einu sudesiu sauktukus, bet turbut ne visus