QUOTE(F @ 2011 11 26, 12:58)
Taigi aš pati dar neturiu savo pinigų, kokie dar vaikai? Kas juos išlaikytų ir iš kokių pinigų? Mamai buityje aš padedu, o valgyt jai niekas nepatinka, ką aš pagaminu, iš principo, ji nenori, kad jai gaminčiau, sako, skanu tik ką ji pati sau pasigamina. Gerose kavinėse irgi šlykštu jai. Tai nelabai suprantu, ką aš dar galėčiaudėl to padaryti.
Aš pakalbėjus su mama žinau, kad ji nori, jog baigčiau mediciną. Tai jeigu aš daryčiau pagal jūsų norą (kurio net nesuprantu prasmės? mesti mediciną ir dirbt nekvalifikuotus darbus? beje, neatsakėt klausimo apie du kandidatus), tai tada nepatiktų mano mamai dar labiau, ir ką jūs tada sakytumėt?
Jūs sakot, kad aš nepagrįstai sakau, jog aš negaliu, nemoku ir man neišeina. Tarkim, kad aš galiu, moku ir man išeina. Belieka rasti darbdavį, kuris pamatęs mane tuo patikėtų ?
Be to, visi gali nemokėti kažko, nesugebėti. Net neurotipikai, kurie yra labai universalūs, turbūt būtų tokie pat, jei pvz paimtume teisininką ir lieptume jam daryt operacijas, ar jis nesakytų "negaliu, nemoku, neišeina" ? Arba policininkui lieptumėt dėstyti biologiją? Arba krovėjui lieptumėt analizuoti genetinius duomenis? Ar šie žmonės nesakytų, kad jie to nesugeba, ir nesakytų, jog egzistuoja sritis, kurią jie galėtų padaryti geriau? Išvis nelabai suprantu, ko iš manęs norima. Mama nori vieno, jūs norit kito. Aš sakau teiginius su argumentais, o jūs tik menkinat tuos teiginius, tuos argumentus ir patį faktą, kad aš išvis sakau tuos teiginius. Čia spėju, taip yra todėl, kad aš logiškai, o jūs - emociškai? Tai ar įmanoma kaip nors susikalbėti, rasti bendrą kalbą? Ar galėtų kas nors, kas supranta, ką aš sakau, tuos teiginius ir argumentus, paaiškinti jums suprantama emocijų kalba?
Nu jei mama is principo nenori valgyt tavo pagaminto maisto, tai cia jos pacios beda ir nieko tu nepadarysi

Tik keista, kodel mamos tokia nuostata
Niekas tau nesake, kad mestum medicina ir eitum dirbt kitoki darba

Tiesiog prie savo mokslu, galetum dar kazkuom uzsiimt , kad pagerinti jusu seimos gerbuvi, bet ir tai nera butina, nes gal to visiskai tavo mamai nereikia
F, tu labai aiskiai ir suprantamai rasai, tai mums vertejo tikrai nereikia

Tiesiog mes bandom issiaiskint del ko mama ant taves taip pyksta

Uztai ir klausiam taves ar tu padedi mamai buityje, ar pagamini maista ir t.t...ko isvis mama is taves nori. Mat dazniausiai zmones ir buna pikti ir prisneka visokiu keistu dalyku, kai buna labai pavarge, pervarge, pikti. Jei buityje jai padedi, jinai nori, kad tu mokintumeis, tai daugiau ir nezinau del ko jinai gali pykt

Gal jai tiesiog darbe kazkas nesiseka ir pykti islieja ant taves

Juk dazniausiai mes ir skaudinam pacius artimiausius zmones. Daugiau net nezinau ka ir pasakyt, nes labai sunku kazka sprest isklausius tik viena puse, o ir kaip pati sakai, vienas zmogus negali but kaltas
laguna , kaip smagu girdet