QUOTE(Germinė @ 2011 12 29, 12:37)
O iš pirmos ne?

Papasakok savo istoriją-įdomu,kaip tai atrodo iš kitos pusės(nesirašo globotinio,man jie vaikai)
mama mire man buvo 11 metu be manes buvo vienais metais vyresnis brolis ir trim metais vyresne sesuo, sesuo pakliuvo i vaiku namus, brolis ir as likom namie.. Mama mire geguzes menesi baigiau 5ta klase, o rudeni paeme mane mano mamos pusesere, buvo gydytoja... Kadangi buvau jauniausia ir siek tiek palepinta mamos tevo (apie teti nieko neparasiau jis vede pamote po mamos mirties dar nebuvo praeje du menesiai abu stipriai priklausomi nuo alkoholio)buvo labai sunku taip staiga netekti tos silumos meiles, demesio... teta manes nemylejo, uz kiekviena menknieki bardavo silto zodzio nepasakydavo buvau ujama kaip sakoma vedziojau ju suni ir masciau sau ka nors pasidaryti.... kaip galima paimti vaika ir neduot jam nei silumoos nei meiles, pradejau sirgti sirgti, kad tik kas ir temperatura kol galiausiai gyvenant trecius metus pas ta teta (toje seimoje buvo vyras, kuri teta valde ir du sunus, kurie gyveno savo gyvenima, nes vyresni buvo.zinoma kiek galedavo uzstodavo mane..)susirgau meningitu

aciu dievui prasirgau sia liga ir dideliu pasekmiu neliko, bet teta uzpykusi, kad as taip daznai sergu tipo nesisaugau mane parveze alkoholikui tevui ir pamotei atgal... kaip buvo sunku netas zodis iki db nenoriu bendrauti su ja jokiom progom nesveikinu...is vis nebendrauju, nes manau su vaiku taip elgtis negalima... po nepilnu metu suzinojau kad jinai buvo mano oficiali globeja... einant i 9ta klase pakliuvau pas pamotes seseri, va ji mane mylejo kaip savo vaika nebenorejau paleisti jos, palysdavau pas ja po kaldra susildydavo kojas

)) apkabindavau,( ji turejo sunu trim metais vyresni ir ukryte 7metais jaunesne uz mane). Kalbedavom iki paryciu kol svyst pradedavo, ji vargste anksti keldavosi apeit uki, neissivaizduoju kaip jinai pakeldavo beveik nemiegojus...Mano gyvenimo sviesa po mamos mirties...Deja netiketai turejome su ja atsisveikinti... db dvigubas skausmas sirdeleje lankau dvieju mamu kapelius....
Manau globotiniai yra dauk kartu jautresni nei globeju vaikai... na as tikrai kitaip i viska ziuredavau ir dauk demisingiau. Aciu Jums kurios mylit savo globotinius vaikus, jiems meiles labai reikia.
Papildyta:
nuo pirmos globejos globijimo praejo 13 metu bet iki db viska prisimenu.... ir kuomet kalbedavo su telefonu pasakodavo kokia esu anokia ir tokia.... kaip skaudu buvo girdet... nebuvau as problematiskas vaikas, mokykloje mokiausi gerai klaseje buvau viena is pirmuniu, problemu nebuvo mokykloje. Na nesuprantu kurioj vietoj buvau bloga, plaudavau, tvarkydavau namus. Bardavo mane, kad dauk valgau, nors esu iki db normalaus svorio, o is pirmos globejos pakliuvusi pas antraja, kai mane pamate mano mylima globeja pirtyje isejusios su mociute i priepirty sake verke, nes buvau labai kuda vieni kaulai ir skura.
Labai tai traumuoja vaika as matau db suaugusiu gyvenime, kad esu sutraumuota, matau kaip auginu savo vaika daznai netenku kantrybes.... Myliu savo vaika begalo ir bekrasto, ir kartais gailiuosi, kad tos kantrybes taip greitai netenku ir nieko sau negaliu padaryti.
P.S. nei karto prie manes nebuvo atejusios pas pirma globeja jokios soc darbuotojos, o pas antraja buvo atvaziave ziurejo kokiomis salygomis as gyvenu... bet man keista kaip nebendrauja su globojamais vaikais nepaklausia ar jiems gerai ar ne... sakau net nezinojau, kad pirmoji mane oficialiai globojo ir gaudavao tuo metu turbut visai nedideli pinigai tai buvo kazkur 300lt. Man teta duodavo 50 kur buvo naslaites pensija ar kaip jinai ten sakydavo, as uz tuos pinigus nusipirkdavau mokyklai ko reikedavo ir valgydavau pietus ir dar sugebedavau pasitaupyti, broliui nupirkau kedus ir striuke... db neissivaizduoju kaip man pavykdavo tai padaryt..
Atsiprasau uz uztersta eteri ir gramatinias klaidas:4u: