Globėjai plepa toliau, tęsiam

alfija, paskaičius čia, man mano mažių problemos taip sumažėja...tiesiog jų nebelieka. Sėkmės didelės jums visiems.

Vat mokykloje apie mano dičkį žino, kad įvaikintas (nu didelis kaimas...). jaučiu, kaip truputį perdėtai gerybiškai juo rūpinasi, truputi perdėtas dėmesys, daugiau leidžia mokytoja. Taip ir norisi pasakyti, kad atstotų, kad jis toks pat kaip visi ir tai, kas mūsų tik mūsų ir niekieno kito (vaiko praeitis).

Sūnute,taviškiu perdėtai rūpinasi,o pas mus daržely perdėtai stebi mane,ar gerai vaikais rūpinuosi.Nuėjo Aguona antrą dieną su tuo pačiu megztiniu,o ant jo krūtinės dėmelė kaip du centai.Tai auklėtoja mokino vaikus,kad vadintų murze.Rūbeliai net jei švarūs,stebisi,kad vaikai neperrengti.Man kažkaip...Nemėgstu purvinų vaikų,bet čia jau per daug...
Dėl gėrimo,tai Pupa gal po gero pusmečio pamatė butelį ant stalo(mes nevartojam stiprių gėrimų,bet buvo svečių)tai tikrai ištiko šokas ir kilo visokių klausimų dar ilgai

Sunute - pasakyk. Darželio auklėtojos reikalavimai be išlygų - padėjo vaikui.

nelabai supratau klausimo???
daržely buvo labai gerai ir dičkiui ir dar vis labai gerai mažiui. ten jų niekuo neišskyrė. Mūsų daržiukas oficialiai tradicinis, bet darbuotojos grupėje - mano svajonių viršūnė. Vaikai įvairaus amžiaus (broliai- sesės). Visi dirba darbelius pagal tai, kuo nori užsiimti: priemonės visada po ranka. Gal temos truputėlį pasiūlomos. Auklėtojos stebi, paskatina, pataria, pasiūlo, pakoreguoja, žaidimo forma bando mano mažių prie dėlionių, raidelių pritraukti (čia jo laabai silpna vieta), moko išlaikyti dėmesį. kažkada žodžiu dėkojant auklėtojai, ši sako: nuką aš čia, tik stengiuosi jiems augti padėt, daugiau nieko...." Mažius klausinėja savaitgaliais: kažin, ar auklėtojai neliūdna, ar pas ją atėjo svečių? Ar pirmadienį tikrai ją rasiu...ir nori nori į daržiuką. Dičkis atsikliuvęs po pamokų kartu su manimi brolio paimti jaučiasi kaip namo grįžęs, nors "mokykloje įdomiau".

manau, kad auklėtojos darbo labai daug, kad mano mažius prie mūsų labai prisirišęs (daug kalbama su visais vaikais apie šeimą, mamytę, tėvelį. daromos programėlės apie tai, kas iš tikro vaikams svarbu, vengiama centralizuotų darželio išpūstų renginių, dėl ko kartais tenka užsistoti auklėtoją prieš vietinę valdžią).

Dėl rūbų niekada niekam nieks neužkliuvo. Rengiam tikrai ne visada naujais - dalijamės su giminėmis, brolio išaugtus mažius nešioja ir ką? Kibtų kas, paaiškinčiau, kad yra toks paprotys-tikėjimas: vaikai artimesniu ryšiu "surišti" bus.


Germine, jei tikrai taip, keiskit bent grupę, jei ne darželį. Tiesiog žmogus beširdis dirba ir gal supraties tiek neturintis. pas muz tikrų murziukų niekss neįžeidinėja, o stengiasi padėti: pašneka taktiškai atsargiai su mamomis. Aš taip pat iš pradžių nevisai susigaudžiau antrą megztuką laikyti mažyliui (apsiliedavo sriuba). sporbatukai prastai užsisega (sunku pastebėti per keletą perrenginėjimo minučių), auklėtoja pastebi ir taktiškai atkreipia dėmesį. Visada galiu pasitarti, kaip sekasi mano vaikui, ką dar galėtume vardan jo gerovės bendrai nuveikti ir t.t.

turėjau omeny, kad pasakytum, jog nuolaidų - nedarytų

kažkaip nesikabino auklėtojos prie drabužių. netgi vaikui akcentuodavo, kad tave mama vai vai kaip myli, puošia, drabužius kuria. šiaip tai ta kūryba - mezgu Buvo prisikabinę pora fyfų, paklausiau auklėtojos, ar gali taip vaikas kibti, ana sureagavo, per tėvų susirinkimą paprašė prie vaikų neaptarinėti ne savo reikalų, bo kitaip visi eis su treningais

niekada jokių išlygų nedarė ir nedaro. Ten dirba asmenybė, sugebanti prie kiekvieno vaiko dūšelės individualiai prisigretinti...
dėmesį didesnį gal gauna tik grupės naujokai ir tik tiek kiek reikia.

Šiaip tai dar mane nuolat ramina:"kokios kompensacijos...normalūs jie, kaip visi...na aktyvesni, judresni, bet normalūs - kaip visi vaikai kaip vaikai - visi skirtingi, visi savotiški. netiksliai cituoju, bet esmė - ta

Vat su dičkiuku mokykloje jaučiu išlygų "kvapelį". Ruošiuosi pokalbiui

tikriausia ir ten baugina. Manau. Kai dabar ten tos šeimynos, didesni išeina gi, užsibūna, būna jų ieško. Mažesni gi girdi ką suaugę kalba, ir kaip ten juos didesniuosius bara girdi.
Kur gyveno manasis tai tų bomžų tam rajone būti negali. Iš principo tiesiog. Bet kadangi ponia pati jį atidavė į VRC, ir ten jau Pūras fiksavo, jog vaikas kalba dažnai ir daug apie tai, tai galvoju jog ir namie kalbėjo. Ten iš viso labai įdomus gyvenimas buvo, nes apie žodžių rinkinį irgi VRC rašo. Ir išvados, pakeisti vaikui gyvenamąją aplinką. Iš namų į globos namus.
O jau kalba teisme tai - charakteristika to vaiko įmotės buvo pateikta tokia, kad tik į griežto režimo kalėjimą ir viskas. Kaugiau niekur. Vagia, meluoja, bėga iš namų, turi polinkį į ...alkoholizmą, valkatavimą, mušasi ir šiaip yra protiškai atsilikęs. Nenormalus. Aišku viso to tai nėra. Yra kitokių dalykų. Bet šitaip nekęsti vaiko, tai reikia sugebėt.
Papildyta:


žinai kas yra gerai, kad jis yra protingas, supranta sąvokas, žino jausmų vardus ir galima susikalbėti žodžiais. Tai va tai yra tiesiog puiku.
Sprendžiam problemas kaip mokam. Pasikabinę grafiką langelius spalvojam. Kokia dienelė buvo. Ir Duksiui labai gerai, jis savo grafiką turi.
Bet yra ir tokių momentų visai ir...neturiu vertinimo. Pakankamai įpykęs jis buvo ir sako- mano tėtis mirė, tai todėl aš čia gyvenu. Taip, jie jis būtų tai tikriausia būtų kitaip jis pagalvojo ir sako- ne, tai aš jų atsisakiau, kad galėčiau čia gyventi. Su jumis. Nežinau, džiaugtis ar liūdėt, ar nereaguoti niekaip. Tai niekaip ir nereaguoju. Maždaug pasakei ir pasakei.

Ten visas darželis toks.Pernai Žirnis kitą grupę lankė.Jiems naujiena globa.Nesupranta,kam to reikia,kodėl žmogus vargą užsikrauną ir t t
Vaikai vieni iš kitų tyčiojasi dėl spalvų.Violetinė vėjapūtė netiko,geltona striukė netiko,rausva sportinė-netiko...
Pakentėsiu iki birželio dėl Žirnio,o mazgei spec grupės reikia,tai niekur nesidėsim...
Pernai labai dėl apetito stebėdavosi.Su potekste,kad gal namie nemaitinami...

Aš tyliai džiaugčiausi, kad jam čia gera. Gal vaikinas nori susireikšminti, nu gi menkino jį iki šiol visi ir menkam jaustis daug priežasčių.

Mano dičkiukas turi savęs menkinimo bruožų. Labai tikiuosi iki paauglystės savivertė sustiprės.
Neseniai paklausė, ar jis turi dabar dvi pavardes? Nu sakau, - ne, tik vieną, kaip tėvelio, - O kur senoji dingo?. pasimečiau...po kiek laiko sakau: ji taip pat Tavo, neužmiršim, kai užaugsi, galėsi susigrąžinti senąją. - O tu liūdėsi tada? - Jei Tau bus geriau - ne. Galvosiu, kaip man geriau? Po kiek laiko: - reiks dar pagalvoti kaip tau ir tėčiui geriau
Galvoti bus apie ką. Kolkas aš galvoju: detalės, detalės detalės be galo - ir visos tiek daug sakančios, mokančios. nebūtų vaikų, niekada neišmokčiau nesužinočiau.

iš vienos pusės yra toks gilus įtarimas, kad vaikas buvo auklėjamas perfekcionistu. Mokykloj labai dažnai su tuo susiduria- jei ten kas nors nepavyksta- jis gadina savo darbus, plėšo pratybų lapus, išmeta duotus papildom us lapus. Jei jis ten ko nepadaro praktiškai kaligrafiškai- tai viskas. Kitas net nepastebėtų jog ten kažkas nepavyko- jam taškas ne ten - tragedija.
Savim niekada nepatenkintas, draubužiai, plaukai, dantys. Kažkiek koreguojam. Bet laikas tai irgi į nugarą kvėpuoja- paauglystė prieš akis.
Ir tas kitų menkinimas tai irgi yra - Duksiui nieko nesako kažkodėl, o prie kitų kabinasi. Prie vaikų, mokytojos. Jei po poros metų visko bus mažiau- sakysiu labai daug pasiekėm.

Tikiu, bus geriau, nes pagrindinis katalizatorius - meilė. O čia vaikiščias ją pajuto.

Maniškiui tas pats - užtėškė dėmę- visą sąsiuvinį lauk ir t.t. Bet čia jau liekanos to, kas buvo. Nebesitikrina ir nebešantažuoja meilės prašydamas, o pradžia buvo nuo savęs draskymo. Giriamas vis dar puikuojasi kaip gaidžiukas. labai stengiuosi girti tik pelnytai ir parodyti, kad begalo myliu ir "blogiuką išdygusį". Taip ir gyvenam. bręstam abu.

o jė, Braškė ramiai pratrina puslapį ir mano, kad viskas gerai..... Bet regis pradeda įveikti, pradeda suvokti, ko norima iš jos...

Mane neramina jos vėl prasidėjusios abejonės savimi "ar aš tikrai graži?", "ar aš normali?", bet tai jau priekabiavimo mokykloje pasėkmė
Kol kas įtikinu, kad tai tos mergaitės problemos, matyt jos tėvai ją vadina debile, nenormalia et ctr... matyt ji savo mamą vadina tarnaite, jeigu už pagalbą mokytojai taip prasivardžiuoja Bet iš esmės ko gero taip ir yra Tos mergaitės šeimoje.

Germinė - mano vaiko valgymu rūpinosi tik todėl, kad nevalgo. ir dabar tas pats - bent koks stresas - vaikas nevalgo. po rugsėjo pradžios vėl šonkauliai šviečia....