Įkraunama...
Įkraunama...

Mėgstantiems pasijuokti II

Brangi žmona?!


Rašau tau šį laišką nes noriu pranešti, kad aš palieku tave amžinai.
Buvau geras ir mylintis vyras septynerius metus ir negavau nieko
mainais ...
Paskutinės dvi savaites buvo ypač žiaurios. Paskutinis lašas buvo tavo
viršininko skambutis, kuris sakė, kad tu metei darbą.
Praėjusią savaitę tu grįžai namo ir net nepastebėjai, kad aš padariau
naują tavo mėgstamą patiekalą pietums ir netgi užsidėjau naujas šilko
kelnaites. Tu valgei dvi minutes, po to peržiūrėjai visas savo muilo
operas ir iš karto nuėjai miegoti. Seniai nesu girdėjęs, kad tu
pasakytum, kad tau patinka
užsiimti kažkuo tuo, kas vienija vyrą ir žmoną. Arba tu susitinki su
kuo nors kitu, ar tu nustojai mylėti mane. Šiaip ar taip, aš jau buvęs
tavo vyras...
Postscriptum: Ir nereikia net bandyti ieškoti manęs. Aš su tavo
seserim Karla persikėlėm į Vakarų Virdžiniją tolimesniam gyvenimui!
Sėkmės.



Gerbiamas buvęs vyre!
jau seniai manęs niekas taip neprajuokino, kai šis tavo laiškas.
Tikrai, mes susituokę jau septynerius metus, bet iki gero vyro tau oi
kaip toli. Žiūriu muilo operas, kad negirdėčiau pastovaus tavo
inkštimo ir niurzgėjimo. Tačiau pastebėjau, kad ir tai jau nepadeda.
Aš pastebėjau tavo naują šukuoseną praėjusią savaitę, tačiau viskas,
ką aš norėjau pasakyti - "Tu atrodai kaip ta viešnamio boba iš
sekančios rančos!" Kadangi mano mama mokė kalbėti tik gerai arba
tylėti, aš pasirinkau pastarąjį variantą. Ir kada tu paruošei mano
mėgstamą patiekalą, tu tikriausiai supainiojai mane su mano seserim,
nes ji mėgsta kiaulieną, o aš jau septyneri metai kaip jos nevalgau.
Kalbant apie naujus šilko apatinukus: aš nusigręžiau, nes ant jų
išliko etiketė ir 49,99 $ kaina... gal tiesiog sutapimas, kad tą rytą,
mano sesuo, pasiskolino iš manęs 50 baksų.... Nepaisant to, aš vis dar
tave mylėjau ir maniau, kad mes galime būti kartu. Todėl, kai aš
laimėjau loterijoje 10 milijonų dolerių, aš mečiau darbą, pasiunčiau
savo šefą po velnių ir nupirkau du bilietus mums į Jamaiką. Bet kai
grįžau namo aptikau, kad tu mane palikai. Na, turbūt niekas nevyksta
be priežasties.
Tikiuosi, kad jums bus malonu pradėti naują gyvenimą. Mano advokatas
sakė, kad tavo šito laiško dėka,tu negalėsi išmelžti iš manęs nei
vieno cento . Taigi, geros kloties!
Tavo buvusi žmona, turtinga ir laisva !
P.S. Nepamenu,sakiau aš tau ar ne kada nors, bet mano sesuo Karla tik
gimusi buvo Čarlis..
Atsakyti
Iš parapijos skelbimų

* Gerbiamos ponios, neužmirškite labdaros loterijos! Tai gera proga išsivaduoti nuo visų nereikalingų daiktų, kurie tik apkrauna namus. Atsiveskite ir savo vyrus.
* Šiandienos katechezės tema: "Jėzus vaikšto vandeniu". Rytdienos katechezė: "Jėzaus ieškojimas".
* Vasaros mėnesiais pensininkų choras pamaldose negiedos. Parapija jiems yra dėkinga.
* Ateinantį ketvirtadienį 17 val. renkasi mamų grupė. Tos, kurios nori būti tarp mamų, prašome kreiptis pas kleboną.
* Kurso apie maldą ir pasninką dalyvio mokestis - 50 Lt. Į mokesčio kainą įeina ir maitinimas.
* Aukas prašome dėti į vokus kartu su mirusiais, už kuriuos norite pasimelsti.
* Klebonas užsidegs savo žvakę nuo altoriaus. Diakonas savąją užsidegs nuo klebono ir po to uždegs visus tikinčiuosius esančius pirmoje eilėje.
* Ateinantį sekmadienį parapijos salėje vaišės su patiekalais iš žirnių. Po jų - koncertas.
Atsakyti
Taip jaudinausi prieš savo pirmąsias mišias, kad net negalėjau kalbėti. Prieš antrąsias mišias kreipiausi į vyskupą pagalbos ir paklausiau ką daryti, kad bent kiek atsipalaiduočiau.

Jis man patarė štai ką: įlašink keletą lašų degtinės į vandenį ir pamatysi, kaip per kitas mišias šiek tiek atsipalaiduosi. Kaip patarė, taip ir padariau. Kitą sekmadienį jaučiausi toks atsipalaidavęs, kad galėjau perrėkti net didžiausią triukšmą. Tikrai buvau atsipalaidavęs!

Kai grįžau namo, radau vyskupo raštelį, kuriame buvo keli pastebėjimai.

„Brangus kunige,

1. Kitą kartą įlašinkite i vandenį kelis lašus degtinės, o ne kelis lašus vandens į degtinę.

2. Į bažnyčią įeinama, o ne įšliaužiama.
3. Nereikia dėti citrinos skiltelės ir druskos ant taurės kraštų.

4. Tas namukas šalia altoriaus yra klausykla o ne tualetas.

5. Venkite ramstytis į šv. Marijos skulptūrą ir ypač ją glamonėti bei bučiuoti.

6. Dievo įsakymų yra 10, o ne kaip prišikta.

7. 12 yra apaštalų ir nei vienas iš jų nebuvo nykštukas.

8. Neturėtumėte kreiptis į Jėzų Kristų ir apaštalus "Jezus Krist & kompanija".

9. Neturėtumėte kalbėdamas apie Judą vartoti terminus kaip "tas velnio išpera"

10. Neturėtumėte vadinti šv. Tėvo krikštatėviu.

11. Judas nepasmaugė Jėzaus Kristaus ir Bin Ladenas nieko bendro su tuo neturi.

12. Šventas vanduo skirtas šventinimui, o ne kaktos atvėsinimui.

13. Mišios niekada neskaitomos sėdint ant altoriaus laiptų.

14. Kai klaupiatės, nedėkite Biblijos po keliais, kad būtų minkščiau.

15. Vartokite žodį „Amen“ vietoj chana.

16. Ostijos dalinamos tikintiesiems po išpažinties, o ne naudojamos kaip aperityvas vynui.

17. Stenkitės vilkėti rūbus po sutana ir venkite vėdintis, kai būna šilta.

18. Iniciatyva kviesti tikinčiuosius šokti visai priimtina, bet daryti traukinuką bažnyčioje...

19. Neturite siūlyti rašyti ant bažnyčios durų OSTIJOS BARAS.

20. Po mišių reikia sakyti „eikit su Dievu“ o kur tu juos pasiuntei?


P.S. Tas, kuris sėdėjo altoriaus kampe, į kuri kreipėtės „Transvestite su sijonu“, buvau aš!

Tikiuosi, kad kitą sekmadienį ištaisysite savo klaidas.

Vyskupas.
Atsakyti
Saulutės atokaitoje sėdi trys senutės ir plepa. Eina pro šalį diedukas.
- Ė, Antanai, lažinamės, kad mes tiksliai atspėsim kiek tau metų.
- Oi, senos vištos, niekada gyvenime neatspėsit!
- Paprasta! Tu tik kelnes nusimauk ir trusikus.
- Ar durnos!? O tai čia kam?
- Kad tiksliau atspėtume.
Patrepsėjo diedukas, patrepsėjo, bet smalsumas nugalėjo. Nusimovė. Bobulės paprašė pasisukti į vieną pusę, į kitą, pašokinėti. Pasitarusios pareiškė:
- Tau 83 metai ir dvi dienos.
- Tiksliai! O pagal ką čia nustatėt?
Seniukės pradėjo žvengt pasikratydamos:
- Eik tu, skleroznyke! Taigi užvakar tavo gimtadienį kartu šventėm.
Atsakyti
Įėjo moteris į parduotuvę, įsidėjo į vežimėlį 10 kiaušinių, 1 l pieno, 0,5 kg kavos, pluoštelį salotų, kepalėlį duonos. Kai ji dėjo savo prekes ant konvėjerio prie kasos, už jos atsistojo girtuoklis, žvilgtelėjo į jos prekes ir pareiškė:
- O jūs vieniša.
Moteriškė įdėmiai peržiūrėjo savo perkamus produktus, pamastė ir nė vienas jai neužkliuvo, dėl ko galima būtų padaryti tokia išvadą. O juk ji tikrai buvo vieniša!
- Taip, Jūs teisus, bet iš ko jūs taip nusprendėte?
- Jūs labai negraži...
Atsakyti
Važiuoja užsiparinęs bičas troleibusu ir galvoja: „Žmona – durnė, draugai – debilai, o gyvenimas - visiška šikna“. Už jo nugaros stovi Kalėdų senis su užrašų knygute ir mąsto sau tyliai: „Keisti tie jo norai kažkokie... Ir svarbiausia – kas dieną tie patys. Ech, nieko nepadarysi, teks pildyti...“
Atsakyti
Trys ūkininkai kalbasi. Pirmas sako:
-Aš tokį didelį obuolį užauginau, kad net padėjau ant kėdės ir kėdė sulūžo!
Kitas sako:
-Aš labai didelį užauginau, kad net padėjau ant stalo, o jis sulūžo.
Sako paskutinis:
-Aš tokį obuolį užauginau. Padėjau jį į vežimą.
Kiti ūkininkai jį pertraukia:
-Ir sulūžo????
-Ne, išlindo didelis kirminas ir arklį prarijo!
Atsakyti
Studentų bendrabutis. Įbėga mergina į kambarį ir šaukia kambariokėms:
- Panos, greitai nusiimkit kelnaites. Pas mus bernai ateina!
Tos tik šmaukšt, šmaukšt - greit nusiėmė.
Kambariokė:
- Ei, panos... Taigi nuo radiatoriaus nusiimkit...
Atsakyti
Vyro komentarai apie žmonos dietą

*Pirma diena*
Mano mieliausioji užsimovė džinsus, kuriuos nešiojo dvyliktoje klasėje. Šiaip ne taip užsisegė ir papūtė lūpas. Už savo nedrąsią pastabą, kad per pastaruosius penkis metus ji tilpdavo šituose džinsuose tik gulinčioje padėtyje, gavau antausį. O už ką? Nieko nesuprantu.

*Antra diena* Man rodos, ji pradeda kraustytis iš proto. Na gerai, tegu sau liesėja, bet kam iš kitų namiškių tyčiotis? Mano mieliausioji sušėrė viską, ką rado skanaus šaldytuve, katinui. Tas vos neišprotėjo iš džiaugsmo. O šeima vakarienei valgė kažką, kas truputį priminė nesūdytus ryžius. Sakau „priminė", nes be mikroskopo lėkščių turinio nelabai teįžiūrėtum. Bjaurybė uošvė aktyviai palaiko savo dukrą.

*Trečia diena* Į darbą bėgte bėgau. Laukiau pietų pertraukos kaip dangiškos manos. Kolegos žvelgė gailiai, užjaučiamai, klausinėjo ar manęs žmona namuose nemaitina... Juokdariai sumauti. Vakare uošvis pamėgino išsireikalauti iš moterų normalios vakarienės. Aha. Ji pastatė priešas savo tėvelį lėkštutę su ragu iš morkų. Na ir dukrelę išaugino senis. Iš tikro tėvo šitaip tyčiotis...

*Ketvirta diena* Katinas prašosi į laisvę. Įtariu, kad ne pas kates. Vargšelis seniai užmiršo šeimininkės dosnumą ir dabar kaip pilnateisis šeimos narys irgi maitinasi dietiniais produktais. Prašosi į kiemą. Ten yra tikros mėsos.

*Penkta diena* O uošvė vis dėlto – žmogus. Kažkaip įsigudrino įnešti į namus maišelį saldainių. Reikia įsiminti, kad ji tokius mėgsta, kada nors nupirksiu, kai žmonos kova su centimetrais pasibaigs (Dieve, mano... Aš? Uošvei? Saldainius? Iki ko prisigyvenom...) „Saulele, na kam tu su jais kariauji" – kuždu aš savajai vakare į ausytę. – „Centimetrai juk tokie mažyčiai, o tu tokia didelė..." Taip ir nespėjau užbaigti. Tiek to. Laikysim tą smūgį per ausį lengvu masažu.

*Šešta diena* Viskas. Užkniso. Bandžiau paaiškinti jai, kad vyras turi maitintis sočiai, kitaip jam niekam neužteks jėgų. Nepadėjo. Bet buvo ir linksmų dalykų. Stebėjau, kaip uošvis, oi, atsiprašau – tėtis, solidžios kompleksijos vyriškis, po sunkios darbo dienos suvalgė lėkštutę kažkokių salotų ir taip natūraliai pasakė: „Aš sotus". Koks aktorius jame slypi, pasirodo...

*Septinta diena* Penktadienis. Po darbo – alus, alus, alus su bulvytėmis, su dešrelėmis ir jokių virtų daržovių. Aha, įsisvajojau... „Mielasis, sugrįžk namo anksčiau, šiandien juk skalbimo mašiną atveš..." Ne, nu bet kokia ster... atsiprašant. Jos techninio išsilavinimo bet kas gali pavydėti, o ji apsimeta, kad nesusitvarkys su skalbimo mašina... Vakare uošvė prisėlino prie manęs, kai ėjau iš vonios ir slapčia įdavė sumuštinį su lašiniais. Vos neapsiašarojau iš dėkingumo: „Ačiū, mama"... Štai kur herojiška moteris. Ir kur ji tuos lašinius slepia?

*Aštunta diena* Pravalas. Katinas rado balkone uošvės lašinius. Naktį girdėjau, kaip puotavo, bjaurybė. Bijojau artintis, nekalbant jau apie atėmimą – visai sužvėrėjo padaras. Gulėjau, kankinamas nemigos ir pavydėjau. Ryte mama blizgančiomis iš bado akimis pradingo pas kažkokią kaimynę, o uošvis pakvietė mane į pirtį. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirties nepasiekėme, užstrigome pakeliui pasitaikiusioje kavinėje. Namo visi susirinko sotūs ir gerai nusiteikę, o čia radome alkaną ir piktą maniškę, karštai besiginčijančią su savo kankinimo įrankiu. Grindinės svarstyklės atkakliai atsisakinėjo pakreipti savo rodyklę bent keliomis padalomis į kairę.

*Devinta diena* Krizė. Į svečius užsuko jos draugė. Su tortuku ir buteliu martinio. Ir labai nustebo, kai jai pasiūlė kažkokius blynelius. Pasakojo žmonai apie organizmui daromą žalą. Aš, pasirodo, neįvertindavau šios mielos, nuostabios pletkininkės ir skandalistės Jolantos. Ot velnias. Per anksti apsidžiaugiau. Ji padarė tiesiog siaubingą klaidą, pasakė: „Brangioji, tu sulieknėjai". Tai tiesiog košmaras kažkoks. Aš seniai pastebėjau, kad moterys sako tai viena kitai šiaip sau, kad padarytų malonumą. O mums – toliau kankintis. Ačiū, Jolanta, įkvėpei...

*Dešimta diena* Atrodo, kaupiasi audra. Žmona išsitraukė iš spintos tuos pačius prakeiktus džinsus. Ir džinsai užsisegė labai lengvai. Keista. Galiu prisiekti, kad manoji nesulieknėjo nė per centimetrą (tai bent paradoksas – visi namie kaip skeletai pasidarė, o jai – nieko). Mama su tėčiu gudriai susižvalgė. Ir čia aš viską supratau – tegyvuoja siuvimo mašina ir nagingos uošvės rankos. O laiminga žmona įsitaisė man ant kelių su lėkštute torto ir, tikiuosi, ilgam pamiršo tą durną idėją. Juk aš myliu ją, o ne tuos prakeiktus centimetrus. O „etaloninius" džinsus visgi paslėpiau. Kur – matė tik Micius. Bet jis manęs neišduos.
Atsakyti
Numiršta bičiukas ir patenka į pragarą. Vaikšto nusiminęs, sutinka Šėtoną.
Šėtonas jam ir sako:
- Nebūk toks nusiminęs, čia pas mus nėra taip blogai. Ar mėgsti rūkyt?
- Taip, labai.
- Tai va, pas mus pirmadieniais rūkymo diena. Rūkom geriausius cigarus su geriausiu tabaku, rūkom tol kol vos bepakvėpuojam, dėl vėžio nesijaudink, vis tiek jau miręs.
- Oba, geras!
- Gerti mėgsti?
- Tai kurgi ne!
- Antradieniais pas mus gėrimo diena. Geriam, kol apsivemiam ir po to toliau geriam. Dėl kepenų nesijaudink, vis tiek jau miręs.
- Azartinius žaidimus mėgsti?
- Nu palošiu kartais.
- Trečiadieniais lošiam visokius pokerius ir t.t. Dėl skolų nesijaudink, vis tiek tu ir taip miręs.
- Nu čia tai jėgelė.
- Narkotikus mėgsti?
- Nu teko bandyt.
- Ketvirtadieniais narkotikų dienos. Gali leistis ką nori, traukti ką nori, rūkytiir net nesijaudinti dėl pasekmių, nes tu vis tiek miręs.
- Nu čia tai jėga!!!
- Ir paskutinis klausimas. Tu gėjus?
- Ne.
- Oi, tai tau penktadieniai nepatiks...
Atsakyti
Kalbasi du draugai:
_ Aš savo mylimajai po egle dovaną palikau prieš Kalėdas.
- Apsidžiaugė?
- Dar ne. Ieško. Miškas didelis, eglių daug ...
biggrin.gif
Atsakyti
Geras tas apie pragarą biggrin.gif

Atvaro vaikinas į vaistinę:
-Duokit pora prezervatyvų.
Vaistininkas:
-Prašom. Matyt karšta naktis laukia?
-Ai, panašiai, varau su panos šeima susipažinti, šiaip mes pastoviai keletą kartų pasimylim progai pasitaikius.. Bendrai duokit dar vieną, ten jos sesutė irgi
nebloga, pabandysiu užbraukti.. Ai, duokit ir dar vieną, mamytę mačiau, tai tokia visai vartotina, galbūt ir su ja kas nors išeis.
... Vakare vaikinas atvaro pas panelę. Ta visa patenkinta nuveda jį į svetainę. Ten nukrautas stalas, visa šeima aplink susėdus.
Vaikinukas tik klest į kėdę, nuleido galvą ir pradėjo melstis.
Pana, visa apšalus:
-O tu man nesakei, kad esi toks religingas...
-O tu man nesakei, kad tavo tėvas vaistininkas...
Atsakyti