QUOTE(Geforce @ 2011 12 06, 14:45)
na seniai nerasiau.
Tiesiog aprasysiu, ka dabr jauciu ir galvoju. Po visu pokalbiu, kurie buvo beprasmiski, po visu meginimu kazkaip keisti situacija, pamaciau, kad tai neturi tikslo.... Tiesiog dabar galvoju, ar man toks zmogus is tikruju riekalingas, kuris gali bet kada "eiti i kaire", o paskui lyg niekur nieko sugrizti ir vel buti kartu... Pradejau galvoti, kad geriausia iseitis duoti jai laisve... Su sia mintimis taikausi ir gyvenu... Sunku bus tvarkytis dokumentus, nes nemazai popierizmo laukia.... Bet gyventi su zmogumi, kruis mane bet kada gali isduoti ir dar ieskoti mano klaidu, o savo klaidu nemato.... Nezinau, ar man to reikia....
Siaip galvoju, kad skyrybos dabar butu geriausia iseitis....
Saunuolis, kai kils noras nupirkti jai geliu, paskaityk ka pats parasei
Kas del mylejimosi niekas be jos pacios ar jos kavalieriaus negali to tiksliai atsakyti, bet manau logiska isvada yra viena. Kita vertus, ji jus ne tik lovoje isduoda, ar sita jau galit atleisti?
QUOTE(Geforce @ 2011 12 06, 16:43)
uzknisau, neuzknisau.. manau, kad ji turetu pasakyti teisybe, jog nenori kartu gyventi, kad isvaziuoja pas kita, kad su juo geriau, o ne bandyti sedeti ant "dvieju" kedziu....
Teoriskai - taip, paktiskai labai mazai zmoniu sugeba prisipazinti tokius dalykus. Ar, kaip Kasniuke raso, jei patys jai leidziat. Kol ji gali ignoruoti ar nepaisyti jusu, taip ir daro. Dabar juk taip patogu - ji daro ka nori, bet nieko nesakydama jums, pasilieka jus kaip atsargini varianta. Tol, kol jus jai ta leidziat.