
Viesnia is Siaures skaiciau pries koki gera desimtmeti ar dar seniau, bet nemazai detaliu islike, o ypac gerai atsimenu bendra ispudi, kuri tuomet paliko: tai viena geriausiu ir idomiausiu lietuvisku knygu

QUOTE(Masako @ 2011 12 13, 14:17)
Viesnia is Siaures skaiciau pries koki gera desimtmeti ar dar seniau, bet nemazai detaliu islike, o ypac gerai atsimenu bendra ispudi, kuri tuomet paliko: tai viena geriausiu ir idomiausiu lietuvisku knygu 

man taip pat,tyra ir bais liūdna knyga

Nesusilaikiau,šiandien Maximoj nusipirkau Pirminių skaičių vienatvė

Sveikos
Perskaiciau John Hart "Paskutinis vaikas",neziurint to,kad pirmas sakinys ant virselio ,mistinis trileris apie telepatini dvyniu rysi ,visiskai netikes,mano nuomone nieko panasaus ten nera
,bet knyga labai labai patiko
tai knyga apie vaikus,apie tai kaip vienas ar kitas ivykis pakeicia ju gyvenima,apie smurta pries vaikus,apie vaiku skirstyma i blogus ir gerus.Ryski ir detektyvine linija-dingsta mergaite ir tai praktiskai sugiaiuna jos seimos,detektyvo ,kuris jos iesko ,gyvenima.Labai daug netiketu ivykiu,atomazga is vis netiketa,nu tikrai negalvojau,kad viskas bus butent taip

Perskaiciau John Hart "Paskutinis vaikas",neziurint to,kad pirmas sakinys ant virselio ,mistinis trileris apie telepatini dvyniu rysi ,visiskai netikes,mano nuomone nieko panasaus ten nera



QUOTE(Creed @ 2011 12 13, 15:05)
Sveikos
Perskaiciau John Hart "Paskutinis vaikas",neziurint to,kad pirmas sakinys ant virselio ,mistinis trileris apie telepatini dvyniu rysi ,visiskai netikes,mano nuomone nieko panasaus ten nera
,bet knyga labai labai patiko
tai knyga apie vaikus,apie tai kaip vienas ar kitas ivykis pakeicia ju gyvenima,apie smurta pries vaikus,apie vaiku skirstyma i blogus ir gerus.Ryski ir detektyvine linija-dingsta mergaite ir tai praktiskai sugiaiuna jos seimos,detektyvo ,kuris jos iesko ,gyvenima.Labai daug netiketu ivykiu,atomazga is vis netiketa,nu tikrai negalvojau,kad viskas bus butent taip 

Perskaiciau John Hart "Paskutinis vaikas",neziurint to,kad pirmas sakinys ant virselio ,mistinis trileris apie telepatini dvyniu rysi ,visiskai netikes,mano nuomone nieko panasaus ten nera



Nenori parduoti man?

Šiaip ne taip pabaigiau Donya Al - Nahi "Dykumos angelas".

Nepatiko, parašyta mėgėjiškai, stilius primityvus, ir kas keli puslapiai vis kartojamas tas pats teiginys, kad vaikai privalo augti su motinomis. Jei pradžioje dar nepastebi to, bet vėliau tai pradeda erzinti, nes ir be tų pačių teiginių kartojimo buvo galima apsieiti. Toks jausmas, kad nebuvo apie ką rašyti, o reikėjo kažką prikurti. Buvo įdomios tik tos vietos, kur pasakojama apie misijas, kurių metu buvo atgaunami tėvų pavogti vaikai. Deja, nebuvo tų aprašymų labai daug. Ir didesniąją knygos dalį sudarė pačios autorės biografija, kuri visiškai buvo neįdomi. Skaitai ir galvoji ar ta moteris apskritai supranta apie ką ji čia tauška ar jai atrodo, kad visi tie jos "nuotykiai" nušviečia ją kitokioje šviesoje ie kitiems yra labai įdomūs.
Man ji pasirodė tuščiagarbė, išlepinta ir tuščia. Čia porą ištraukėlių iš jos gyvenimo aprašymo
"Teo iš karto mane įsimylėjo. Ką galiu pasakyti? Buvau graži, o vyrai lengvai įsimyli jaunas ir gražiais. Tokie jau tie žmonės. Mes įsimylime ir tuokiamės dėl akimirksnio užgaidų, o paskui viskas apsiverčia aukštyn kojom."
"Tačiau taip pat greitai, kaip įsimylėjau Teo, supratau, kad nustojau jį mylėti, vos apsikeitėme įžadais ir mūsų bendras gyvenimas įgijo formą."
Ir tokiu panašiu stiliumi parašyta visa knyga
Aš suprantu ir gerbiu tą moterį už tai ką ji darė ir padėjo į neviltį puolusioms motinoms, bet vis tiek tokios raštliavos yra pati paprasčiausia makulatūra.
Heather Graham "Sala"

Skaičiau anglų kalba. Patiko. Skaitėsi lengvai ir greitai. Įtraukė. Toks trileriukas su ryškesne romantine linija. Nebanali, parašyta neblogai, paslaptis ir įtampa išlaikyta iki pabaigos. Šiaip imdamasi jos tikėjausi kažko visiškai paprasto ir primityvaus, bet labai džiaugiuosi, kad gavau daug daugiau.
Charlaine Harris "Miręs iki sutemų"

Vėl pažiūrėtas serialas įkvėpė griebtis ir knygų serijos
Ir šį kartą nenusivyliau. Patiko. Perskaičiau per naktį
Labai užkabino (panašiai buvo ir su serialu, kaip užkabino tai per savaitę pažiūrėjau visus keturis sezonus
). Šiuo metu man pati tinkamiausia literatūra. Visokios būtybės, žmogžudystės ir aistringa meilė
Pats tas poilsiui ir pertraukėlėms tarp kursinių rašymo ir mokymosi.

Nepatiko, parašyta mėgėjiškai, stilius primityvus, ir kas keli puslapiai vis kartojamas tas pats teiginys, kad vaikai privalo augti su motinomis. Jei pradžioje dar nepastebi to, bet vėliau tai pradeda erzinti, nes ir be tų pačių teiginių kartojimo buvo galima apsieiti. Toks jausmas, kad nebuvo apie ką rašyti, o reikėjo kažką prikurti. Buvo įdomios tik tos vietos, kur pasakojama apie misijas, kurių metu buvo atgaunami tėvų pavogti vaikai. Deja, nebuvo tų aprašymų labai daug. Ir didesniąją knygos dalį sudarė pačios autorės biografija, kuri visiškai buvo neįdomi. Skaitai ir galvoji ar ta moteris apskritai supranta apie ką ji čia tauška ar jai atrodo, kad visi tie jos "nuotykiai" nušviečia ją kitokioje šviesoje ie kitiems yra labai įdomūs.


"Teo iš karto mane įsimylėjo. Ką galiu pasakyti? Buvau graži, o vyrai lengvai įsimyli jaunas ir gražiais. Tokie jau tie žmonės. Mes įsimylime ir tuokiamės dėl akimirksnio užgaidų, o paskui viskas apsiverčia aukštyn kojom."
"Tačiau taip pat greitai, kaip įsimylėjau Teo, supratau, kad nustojau jį mylėti, vos apsikeitėme įžadais ir mūsų bendras gyvenimas įgijo formą."
Ir tokiu panašiu stiliumi parašyta visa knyga

Heather Graham "Sala"

Skaičiau anglų kalba. Patiko. Skaitėsi lengvai ir greitai. Įtraukė. Toks trileriukas su ryškesne romantine linija. Nebanali, parašyta neblogai, paslaptis ir įtampa išlaikyta iki pabaigos. Šiaip imdamasi jos tikėjausi kažko visiškai paprasto ir primityvaus, bet labai džiaugiuosi, kad gavau daug daugiau.
Charlaine Harris "Miręs iki sutemų"

Vėl pažiūrėtas serialas įkvėpė griebtis ir knygų serijos




Dėl "Salos" pritariu, nors tai lengva knyga, meilės romanas nėra labai jau banalus, kažkaip gera buvo skaityti. Viršelis nuteikia atostogoms, tokia ir knyga - šilta, atpalaiduojanti, su kriminaline intriga.
Dabar skaitau P. Gregory "Raudonoji karalienė", visai patinka, tikėjausi prastesnės knygos iš atsiliepimų internete. Autorė kaip visada sugeba įdomiai pateikti istoriją, praturtindama savo fantazijomis. Gerbiu ją, kad remiasi ir tikaisiais šaltiniais, ne vien išsigalvoja. Gal kiek mažiau įdomu vėl skaityti apie Lankasterių ir Jorkų amžinas kovas ir kaip jie ten perbėginėja iš vienos pusės į kitą, bet užtat iškart primirštos istorijos pamokos atsigamina. Atrodo labai tikroviškas Margaretos Bofort charakteris, net pagailo, kad neįvykdė savo idėjinio tikslo, netapo vienuole, o buvo priversta ištekėti. Na, užtat kokį žymų sūnų pagimdė - be jo nebūtų tiek intrigų, pikantiškų prieskonių Anglijos istorijoje.
Dabar skaitau P. Gregory "Raudonoji karalienė", visai patinka, tikėjausi prastesnės knygos iš atsiliepimų internete. Autorė kaip visada sugeba įdomiai pateikti istoriją, praturtindama savo fantazijomis. Gerbiu ją, kad remiasi ir tikaisiais šaltiniais, ne vien išsigalvoja. Gal kiek mažiau įdomu vėl skaityti apie Lankasterių ir Jorkų amžinas kovas ir kaip jie ten perbėginėja iš vienos pusės į kitą, bet užtat iškart primirštos istorijos pamokos atsigamina. Atrodo labai tikroviškas Margaretos Bofort charakteris, net pagailo, kad neįvykdė savo idėjinio tikslo, netapo vienuole, o buvo priversta ištekėti. Na, užtat kokį žymų sūnų pagimdė - be jo nebūtų tiek intrigų, pikantiškų prieskonių Anglijos istorijoje.
QUOTE(luiziana @ 2011 12 13, 16:12)
Ne, parduoti nenoriu



Aš lekiu jau į paštą siųsti kalėdinės dovanos


QUOTE(Masako @ 2011 12 13, 13:17)
Viesnia is Siaures skaiciau pries koki gera desimtmeti ar dar seniau, bet nemazai detaliu islike, o ypac gerai atsimenu bendra ispudi, kuri tuomet paliko: tai viena geriausiu ir idomiausiu lietuvisku knygu 

A. Vienuolį labai gerbiu už jo apsakymus. Manau, kad jie yra jo "arkliukas" ("Paskenduolė", "Išdukterė"," Kaukazo vienuoliai, ir kiti


O "Viešnia iš Šiaurės" - irgi skaičiau, irgi patiko, bet ne tai, ne tai...
Bet - taip rašė tuo metu, toks buvo rašymo "fasonas", tai irgi labai žavu.
Aj pamiršau pasigirti, kad nusipirkau Gėlės Aldžernonui. O iš bibliotekos pasiėmiau Gyvenimo lošimas, Lietaus simfonija (draugė įkalbėjo) ir Dansu dansu dansu.
O iš kitos draugės pasiskolinau Sofijos pasaulis ir dabar skaitau Gaudi mįslė.
čia per šiandien apsisukau




Sveikulės! Žinokit kalbant apie lietuvių rašytojus,tai pastebėjau,kad visi mėgdavo rašyti tokius kūrinius kur būdavo gausu liūdesio,skausmo.
QUOTE(DjuSoleil @ 2011 12 13, 19:30)
Sveikulės! Žinokit kalbant apie lietuvių rašytojus,tai pastebėjau,kad visi mėgdavo rašyti tokius kūrinius kur būdavo gausu liūdesio,skausmo.
ačiū, dabar žinosim