Pasyvus namas - 11 tema

Šiandien teko matyti, kaip tai daro švedai, Goteborgo priemiestyje. Nebaisu net didokas sklypo nuolydis

Tarkim yra naujas vaistas vėžiui gydyti, pavadinkim XXX. O jūs klausiate "kuo geriau vėžį gydyt, amidopirinu ar citramonu? XXX palikim šį kartą ramybėje"

Man atrodo, kad tokiam sunkiam namui pamatų plokštė ne itin tinka.

Pridursiu, kad mano galva reikėtų pasirinkti arba PN su pamatų plokšte, elekriniu šildymu, rekuperatoriumi ir kitais atributais arba standartas. Nes PN su juostiniais pamatais ir KKK tai kaip sumuštinis su sviestu, lašiniais ir majonezu. Žinoma dėl skonio nesiginčijama, bet tikrai gerai pagalvokite ar bus skanu. Valgysite visą likusį gyvenimą.

Man irgi labai patinka pamatų plokštė, tačiau keli dalykai neduoda ramybės: galimas putplasčio ir automatiškai pastato sėdimas, graužikų įsiveisimas į pamatus ir tokių pamatų ilgaamžiškumas.

Aš suprantu, kad pamatų plokštė puikiai tinka lengvam skydiniam/karkasiniam ar iš ICF blokelių statoma namui, tačiau aš noriu statyti mūrinį namą iš silikato ar keramikos.

Man atrodo, kad tokiam sunkiam namui pamatų plokštė ne itin tinka.

Beje, kaip jūsų pamatai: nejudėjo per tuos 2 ar 3 metus kiek stovi namas. Nėra sienoje įtrūkimų ar kitų deformacijų?

KaroliLT, kiek suprantu tu lankei kursus, tu cia gale metu lankei?  Vardas girdetas 

Nu ka as galiu pasakyt, vat butent per tuos kursus ir aiskuno, matavimo vienetus, ir tokias smulkmenas, kurios man pabaigusiai pastatu konstrukcijas atrode tikrai bereiksmiai ir kas juokingiausia, kad visi tokie dalykai gi STR surasyti, o jie aiskina ispute akis, kaip tipo kokia naujiena, va cia tai tikrai pakvipo KOMERCIJA. Aisku, kai prasidejo vedinimas ir sildymas, tai ten jau man buvo grybai, nes aiskino, taip lyg mes jau butume tikri vedinmo specialistai, ir jau zinotume, kur reikia ortaliu, kur nereikia, na energetikimas siuo klausimu tikrai buvo ko padiskutuoti.
Bet visa kita tai buvo tikrai zemas lygis, bet manp akim ziurint. Kursu organizavimas, tai tikrai geras, bet turinys tai ryskiai silpnas.
Na siaip dar patiko, kad per kursus realiai, ir gyvai rode, kaip atliekamas pastato sandarumas, super dalykas buvo 
As pavydziui nelankiau visu kursu, neturiu tiek finansu "lycnu', as pasirinkau tik paskaitas kurias noreciau isklausyti, ir sumokejau atitinkama tik dali "pinionsu". Anot organizatoriu, jiem patiem ne ka ten daug ir lieka, nes vokieciai labai nenoriai vaziuoja cia i tuos kursus, tipo tuos mokytojus labai sunku prisikviesti atvaziuoti, ir mums kursu data buvo nukelta. Ir siaip cia tie kursiai kaip kokia savotiska tipo sekta gaunasi, tipo kai pabaigi tuos kursus, tai gali ten kazkaip kazkur daugiau tobuleti, ir tapti tos informacijos skleideju, ir buti ju rate, tai yra destytoju rate. Sakau, ziaurei nepatiko, kad kaip architektams ir konstruktoriasm nebuvo pateikta konkreciu ivairiu mazgu ir sprendimu, buvo tik keletas, ir labai paprastu primityviu mazgu, kazkaip buvo paskaitoj renovacija, bet nieko ten labai mandro neisgirdau, tikejausi daugiau mazgu ir sprendiniu, ju daugiau suradau Vokieciu knygose, nei ju seminare.

Siaip gal sakyciau tie kursai, kazka zinanciam apie PN, bet daugiau i pradedancio puse.
O phpp programike tai tikrai super  man ji labai pravercia ir ne tik projektuojant PN, bet ir paprastus namus skaiciuojant.

o ka daryt kai antro auksto perdanga laikosi tik ant kolonu, nes kokia 50-60% sienu yra is stiklo.  ar yra budas suzenyt perdangos kolonas su PP?

Man atrodo, kad tokiam sunkiam namui pamatų plokštė ne itin tinka.

Beje, kaip jūsų pamatai: nejudėjo per tuos 2 ar 3 metus kiek stovi namas. Nėra sienoje įtrūkimų ar kitų deformacijų?

del skonio nesigincijam 

sumuštinis su sviestu, lašiniais ir majonezu. Žinoma dėl skonio nesiginčijama, bet tikrai gerai pagalvokite ar bus skanu. Valgysite visą likusį gyvenimą.

juostiniai - tvirtesni.

Tik toks namas gali būti vadinamas pasyviu namu.

Kurie pamatai bus šiltesnis:

1. juostiniai, kurie apšiltinti iš abiejų pusių. Neapšiltinta lieka tik pamato papėdė/padas;
2. gręžtiniai, kurių rostverkas apšiltas iš visų pusių (abu šonai ir apačia), tačiau poliai nuogi.

Laikykime, kad abu pamatų tipai apšiltinti vienodu šiltinimo sluoksniu. Pamatų storis taip pat vienodas: 30 cm juostinio pamato ir 30 cm gręžtinio.

Aš suprantu, kad per polius siena ir visas namas gaus kažkiek šalčio, tačiau ar per juostinio pamato padą, kuris nėra apšiltintas, nepapuls toks pats ar dar didesnis šalčio kiekis kaip per gręžtinius pamatus.

Taigi, kurie iš šių dviejų pamatų labiau tinkami pasyviam namui? Kuris pamatas šiltesnis?

Šį kartą pamatų plokštę paliekame ramybėje.

Į šį klausimą rimtai nepaskaičiavęs neatsakysi. Pabandysiu primesti.

Roostverko akštis paprastai būna 60cm=600mm, vidaus temperatūrą imkim 20 laipsniu C, o žemės temperatūrą imkim 4 laipsniai C (jei kalba eina apie PN tai poliai turėtų įšalo negauti). Įsivaizduokim, kad iš šonų roostverkas apšiltintas idealiai ir nuostolių nepatiria, o iš apačios absoliučiai nešiltintas, taigi šaltis į roostverką patenka ne tik per polius, bet per visą apačią. Paimam u-wert.net ir matom, kad per 60 cm betoną iš žemės +4 betonas sušyla nuo +5C iki +15C, tokio storio betono varža R=0,41 
Turint polių storį, galima būtų paskaičiuoti kiek šilumos būtų netenkama per juos, jei roostverkas ir iš apačios būtų apšiltintas.

Juostiniai pamatai paprastai būna ~3m=3000mm, su u-wert.net matom, kad prie tokių pat sąlygų pasiekiama R=1,37 o temperatūra sušyla nuo nuo 4.5C iki 18.5C.

Poliai paprastai buna 30cm skersmens, bet neaiškus jų skaičius. Apskaičiavus bendrą polių plotą, ir įmetus skaičiukus į narvid skaičiuoklę vaizdas taptų tikslesnis. Žinant tiek juostinių pamatų plotą, tiek roostverko, tiek polių, bei atitinkamai, monolito varžas, galima būtų labai tiksliai viską susiskaičiuoti. Vis tik turiu įtarimą kad dėl nedidelio kontakto su poliais ploto, jei roostverkas iš apačios apšiltintas ir poliai apsaugoti nuo įšalo, patiriami nuostoliai bus mažesni, nei juostinių pamatų. Bet jei poliai nuo įšalo neapsaugoti, tada jau gali būti liūdniau.

Nežinau tikriausiai aš kažko nesuprantu... Norit pasakyti kad jūs nuostolius per pamatą skaičiuojate vertindami visą pamatao paviršių?... Apatinį, šoninį, polių plotas ir pan? Juk neskaičiuosit viso neapšiltinto ir nešildomo pastato paviršiaus plotų vien tam, kad paskaičiuoti nuostolius per susijungimo vietą su šildomu apšildomu pastatu. Tai yra šiluminiai tilteliai, kurių koeficientas manau taip lengvai neapsiskaičiuoja. Ne veltui nuostoliams per juos naudojamas perimetras o ne plotas, nes temperatūra pjūvio sankirtoje kinta visiškai netolygiai.