Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 11 tema

QUOTE(cibulis @ 2012 01 24, 16:18)
Toks pyktis negerai.

Aš neteigiu, kad mano teiginiai 10 proc. teisūs. Aš tik abejoju ir bandau išsiaiškinti visus niuansus.

Kol kas nei vienas iš čia besireiškiančių analitikų/ekspertų taip ir nesugebėjo motyvuotai išdėstyti, kokie pamatai šiltesni: gręžtiniai ar juostiniai.

Vadinasi daugumos teiginiai - tiesiog eilinės sapalionės.

P.S. Mintai, tu statai pasyvų namą ant gręžtinių pamatų su blogai apšiltintu rostverku ir dar tokį namą žadi šildyti elektra. Nemanai, kad tai pinigų paleidimas vėjais?

Iki pykčio čia dar labai toli...o va užuojauta ko gero pasiekta - graudu skaityti jūsų marazmus biggrin.gif Neatlėgsta užsispyrimas?

Niuansus aiškinkitės. Tik jei pamatai ne patys tinkamiausia PN - tuomet pamatų temoje. Ten rasite rimtesnių "analitikų/ekspertų" 4u.gif

Palyginkite daugumos teiginius su savo sapnais, išvadų galite neskelbti 4u.gif

Ar tai Mintas ir jo namas yra priežastis, dėl ko taip rūpi gręžtiniai/juostiniai? Ar Minto elektra? Tipo sužinosiu kiek šilumos per pamatus prarasim ir tada prievartausiu nebūt durnu ir kurenti KKK? biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2012 01 24, 08:18)
Jūsų sąlyga buvo, kad apatinis rostverko paviršius nešiltintas, bet po to įkomponavote 20 cm EPS toje vietoje, todėl gaunate visai kitokius rezultatus.


Tai buvo Cibulio salyga, ne mano, antras dalykas, pagal Cibulio užduotas sąlygas, iš apačios nešiltinta turėjo būti juostinių pamatų apačia, o roostverkas turėjo būti šiltintas, trečias dalykas, aš skaičiuodamas savo pamatus parodžiau pavyzdį Cibuliui, kaip jis pats gali pasiskaičiuoti pamatų nuostolius pats ir nereikėtų klausinėti kitų.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2012 01 24, 08:18)
1. Šilumos nuotolius per kolonas skaičiuojate, taip tarsi šiluma į koloną per rostverką keliautų 30 cm diametro ir 60 cm ilgio izoliuotu vamzdžiu. Akivaizdu, kad taip nebus. Kolona susiurbs šilumą iš gerokai didesnio rostverko ploto.


Labai džiaugiuosi, kad pagaliau ir Jūs DEU pradėjote ne tik skaičiuoti, bet ir modeliuoti, kaip turėtų šiluma tekėti, pasiskirstant šilumą praleidžiančiuose kūnuose wink.gif. Pilnai pritariu Jūsų minčiai, kad jei žiūrėti kompiuterinį šilumos pasiskirstymo moduliavimą, vaizdas būtų kaip tik toks kaip ir sakot, bet nors aš viską anksčiau stengdavausi aiškinti tokiu pat principu, Jūsų skaičiukai neleisdavo per daug nugrybauti į šoną. Ir šitoje situacijoje nebus visiškai taip, kaip apskaičiuota, bet paklaida tikrai bus minimali.

QUOTE
2. Kuo arčiau namo centro tuo grunto temperatūra po namu bus šiltenė. Būtų optimistiška tikėtis, kad grunto temperatūra po rostverku bus ženkliai aukštenė, nei šalia namo, nes juos skirs tik  20 - 30 cm. Sprendimas būtų įrengti "sijonėlį", bet čia vėl papildomi pinigai.


Kalbant apie pamatus PN, svarstyti apie sijonėlio įrengimą ar pataupymą jo nededant - nuodėmė. Tiesa pasakius aš primetinėju apie keramzito granuolių panaudojimą drenažui, tuo pačiu organizuojant ir termo sijonėlį aplink pamatus, bet tai tik svarstymai apie įvairius būdus sijonėliui įrengti, o ne apie tai ar jis būtinas. Iš esmės, kai jau reikės įrenginėti sijonėlį, tuomet ir svarstysis įvairūs variantai įvertinant vieną svarbiausių aspektų, kurio dabar neimu į galvą - finansai.


QUOTE
3. Šilumos mainus tarp kolonos ir rostverko labai pagerina armatūra. Pamatas nėra šiaip gelžbetonis, kur laidumas skaičiuojamas skersai perdengimo plokštės. Pamatų atveju nutiesiamas tiesiog gerai sujungtas greitkelis šilumos šilumos judėjimui.


Todėl betono ir armuoto betono šilumos laidumas skiriasi. Pagal U-Wert`ą betono liambda =2, armuoto betono =2,5. Manau tuo viskas ir pasakyta.

QUOTE
4. Pats patvirtinote, kad rostverko šiltinimas pakankamai bjaurus darbas ir kokybės sunku tikėtis. O tai papildomi nuostoliai.


Ką jau padarysi.

QUOTE
Visus šiuos niuansus suskaičiuoti tikrai nėra paprasta. Bet nuostoliai mano nuomone bus žymiai didesni nei tikitės. 
Esmė tame, kad taip apšiltinti gręžtiniai pamatai gausis tikrai brangiau nei plokštė, o šilumos nuostoliai bus taip pat ženkliai didesni. Todėl nematau priežasčių iš jų spausti taip sakant vaško. Vienintelis nors ir nelabai rimtas argumentas - pelės. Bet jei jau taip jų bijoma ir nenorima laikyti katės, tai galima pagalvoti apie kokį apsauginį tinklą ar sluoksnį cetrio.


Taip niuansų nemažai, bet visus išvardintus aš tikrai žinojau darydamas skaičiavimus, be to primečiau ir kitus aspektus, į kuriuos atkreipiau dėmesį poste iškart po skaičiavimų. Mano įsitikinimu tie aspektai turės ženkliai svaresnę įtaką šilumos nusotoliams per roostverką, nei Jūsų čia išvardintos problemos, todėl drįstu teigti, kad nuostoliai per roostverką bus net mažesni, nei apskaičiavau.

Dėl konkurentų nebuvimo plokštei, kalbant apie šilčiausius pamatus niekas net nebando ginčytis.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 24, 09:37)
Taip ir nesupratau, kurie pamatai šiltesni: gręžtiniai ar juostiniai?


Kiekvienu atveju situacija gali skirtis, todėl rekomenduoju pasiskaičiuoti šilumos praradimus per abiejų tipų pamatus savarankiškai. Kaip tai padaryti, galite pasižiūrėti keliais postais aukščiau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 sausio 2012 - 16:29
QUOTE(mintas @ 2012 01 24, 17:31)
Dėl konkurentų nebuvimo plokštei, kalbant apie šilčiausius pamatus niekas net nebando ginčytis.

Ar tikrai? Brūkštelkit tai Cibuliui į AŽ biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2012 01 24, 10:38)
Todėl ir klausiu: kokie pamatai iš esmės šiltesni: juostiniai ar gręžtiniai?


Buvau įsitikinęs kad juostiniai bus šiltesni, bet kai pradėjau modeliuoti ir skaičiuoti variantus, pradėjau tuo labai abejoti. Man juostinių pamatų nuostolio skaičiuoti nėra poreikio (sugaišiu apie dvi valandas vien gręžtinius skaičiuodamas), o naudos neturėsiu. Sprendimą padariau, pas mane jau gręžtiniai pamatai stovi. Jei turi poreikį, prašau, gal ir ne pati tobuliausia skaičiavimo metodika, bet patikėk, ženkliai teisingesnė, nei iš akies "šauti".

Kai pats pasiskaičiuosi, nekils abejonių, kad kas nors bando tave apgaudinėti, o kai toks nepatiklus esi, patikėk, niekas ir nepradės (aš jau rašiau, kad standartinių juostinių pamatų varža nuo viršaus iki pamatų apačios R=1,37, ir čia neskaičiuojant nuostolio per šoninį pamatų paviršių. Jei jau labai sunku viską suskaičiuoti, primesk bent šiuos juostinių pamatų nuostolius).

Taigi imk kalkuliatorių į rankas ir į priekį wink.gif.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 24, 16:41)
Ar tikrai? Brūkštelkit tai Cibuliui į AŽ biggrin.gif


Viliene, nepykit, bet labai neatidžiai skaitote žinutes wink.gif. Cibulis ir pats neabejoja, kad plokštė šilumos taupymo požiūriu idealiausia, bet jis, kaip ir aš nori pasirinkti, nors ir prastesnes, bet kitas konstrukcijas wink.gif.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 24, 15:02)
Būkite protingas, ieškokite GERESNIŲ alternatyvų. Dabar geriausią sprendimą atmetam ir ieškom alternatyvų...gal visai nedarykite pamatų, tai bus irgi alternatyva! Cibuliška alternatyva biggrin.gif Labai išmanus požiūris, labai pažangus doh.gif


Drįstu nesutikti.

Pasyvaus namo atveju geriausia ant plokštės pastatyti eskimų jurtos formos, gerai apšiltintą namą be langų.

Nors ir ne tiesiogiai, Jūs dabar teigiate, kad nustokite, kurti, nustokite statyti skirtingus namus, visus darykite pagal vieną, ekonomiškiausią standartą.

Toks teigimas iš principo neteisingas. Jei žiūrėsim iš PN pusės, tai lyg ir viskas gerai, bet negalima vadovautis vien PN reikalavimais. Todėl ir nėra vienos tiesos, kaip pasistatyti PN. Namas pirmiausiai turi pačiam gyventojui patikti. Trūksta žodžių išreikšti mintims, bet tikiuosi supratot ką noriu pasakyti smile.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 sausio 2012 - 17:24
QUOTE(DEU @ 2012 01 24, 09:58)
Jei neapšiltinti nematau didelio skirtumo.


Jo tuomet ir nebūtų, tiksliau būtų, bet toks nežymus, tokių didelių nuostolių lygyje, kad į tuos skirtumus galima nekreipti dėmesio.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 01 24, 15:18)
Mintai, tu statai pasyvų namą ant gręžtinių pamatų su blogai apšiltintu rostverku ir dar tokį namą žadi šildyti elektra. Nemanai, kad tai pinigų paleidimas vėjais?


Aš vadovaujuosi Veikmės PN apskaičiuotais roostverko apšiltinimo brėžiniais jį dar pastorindamas, o Jūs teigiat "blogai apšiltintu rostverku".

Prašyčiau pagrįsti šį teiginį, prieš tęsiant diskusiją šiuo klausimu toliau.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 24, 15:56)
... ir tada prievartausiu nebūt durnu ir kurenti KKK? biggrin.gif


Tegul bando biggrin.gif , Aš greičiau savom rankom šilumos siurblį susirinksiu, nei KKK pasistatysiu drinks_cheers.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 sausio 2012 - 17:30
QUOTE(mintas @ 2012 01 24, 17:57)

Viliene, nepykit, bet labai neatidžiai skaitote žinutes wink.gif. Cibulis ir pats neabejoja, kad plokštė šilumos taupymo požiūriu idealiausia, bet jis, kaip ir aš nori pasirinkti, nors ir prastesnes, bet kitas konstrukcijas wink.gif.


Nors ir ne tiesiogiai, Jūs dabar teigiate, kad nustokite, kurti, nustokite statyti skirtingus namus, visus darykite pagal vieną, ekonomiškiausią standartą.

Toks teigimas iš principo neteisingas. Jei žiūrėsim iš PN pusės, tai teisingas, bet jis neteisingas iš PN gyventojo pusės. Todėl ir nėra vienos tiesos, kaip pasistatyti PN. Namas pirmiausiai turi pačiam gyventojui patikti. Trūksta žodžių išreikšti mintims, bet tikiuosi supratot ką noriu pasakyti  smile.gif.


Nepykstu blush2.gif Ar manote, kad žinant puikią autostradą Vilnius -Kaunas verta važiuoti aplinkui(per Kernavę, paskui Kaišadorys ir miškeliu link Karvėmalos)? Žinau, kad PP yra geriausias sprendimas, bet aš noriu kitokios, nors tai akivaizdžiai prastesnė konstrukcija??? Čia logika...yra?
Jei Cibulis nori gręžti ar juosti - tegul, šio piliečio perkalbėti neįmanoma, jo priimančios čakros užako biggrin.gif kaip įsikando KKK tai iki gyvenimo galo. Žinot, kas kuprotą ištiesina...O dėl Jūsų - man nuoširdžiai skauda širdį, ne kiek dėl Jūsų, bet dėl pamatų verysad.gif Bet lyg sutarėm prie to daugiau nebegrįžt, tabu 4u.gif

Nustoti kurti komandos nebuvo biggrin.gif Progresas, būtent progresas yra varančioji jėga, o dabar turime REGRESĄ - metam kelią dėl takelio doh.gif Skirtinga tegul bus architektūra, dizainas, bet konstrukcijos PRIVALO būti pačios pažangiausios. Teisingai pastebėta apie "ekonomiškiausią" standartą, būtent to ir siekiame, ir jūs ir aš ir tas pats Cibulis, tik kartais nuklysta į lankas.

Namas turi patikti - jūs savo rostverką dažnai matysite? Dažniau nei aš savo PP? biggrin.gif Juk kartą netinkamai nudažęs sienas nepergyvensite, kad po naujais dažais sienos atrodo baisiai?
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2012 01 24, 18:28)
Tegul bando biggrin.gif , Aš greičiau savom rankom šilumos siurblį susirinksiu, nei KKK pasistatysiu  drinks_cheers.gif .

Po kompo - siurblys bus kaip kumelio baikos biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2012 01 24, 17:34)
Nepykstu blush2.gif  Ar manote, kad žinant puikią autostradą Vilnius -Kaunas verta važiuoti aplinkui(per Kernavę, paskui Kaišadorys ir miškeliu link Karvėmalos)? Žinau, kad PP yra geriausias sprendimas, bet aš noriu kitokios, nors tai akivaizdžiai prastesnė konstrukcija??? Čia logika...yra?
Jei Cibulis nori gręžti ar juosti - tegul, šio piliečio perkalbėti neįmanoma, jo priimančios čakros užako biggrin.gif  kaip įsikando KKK tai iki gyvenimo galo. Žinot, kas kuprotą ištiesina...O dėl Jūsų - man nuoširdžiai skauda širdį, ne kiek dėl Jūsų, bet dėl pamatų verysad.gif  Bet lyg sutarėm prie to daugiau nebegrįžt, tabu 4u.gif

Nustoti kurti komandos nebuvo biggrin.gif  Progresas, būtent progresas yra varančioji jėga, o dabar turime REGRESĄ - metam kelią dėl takelio doh.gif  Skirtinga tegul bus architektūra, dizainas, bet konstrukcijos PRIVALO būti pačios pažangiausios. Teisingai pastebėta apie "ekonomiškiausią" standartą, būtent to ir siekiame, ir jūs ir aš ir tas pats Cibulis, tik kartais nuklysta į lankas.

Namas turi patikti - jūs savo rostverką dažnai matysite? Dažniau nei aš savo PP? biggrin.gif Juk kartą netinkamai nudažęs sienas nepergyvensite, kad po naujais dažais sienos atrodo baisiai?
Papildyta:

Po kompo - siurblys bus kaip kumelio baikos biggrin.gif


Senokai ziurineju jusu tema, skaitau ir nesuprantu esmes, vis kuklinuos pasiklausti,cia matosi kad labai visi pazenge.Kaip suskaiciuojat tuos nuostolius ? Turim siena, turim pasiltinima, turim pastovia temperatura namo viduje, ir kintancia arba vidutine lauke, kaip pasiskaiciuoti nuostolius ir pasiversti juos litais ?Jei galima taip ukiskai smile.gif
Is anksto dekui.
Atsakyti
QUOTE(Kaunas2011 @ 2012 01 24, 22:09)
Senokai ziurineju jusu tema, skaitau ir nesuprantu esmes,  vis kuklinuos pasiklausti,cia matosi kad labai visi pazenge.Kaip suskaiciuojat tuos nuostolius ? Turim siena, turim pasiltinima, turim pastovia temperatura namo viduje, ir kintancia arba vidutine lauke, kaip pasiskaiciuoti nuostolius ir pasiversti juos litais ?Jei galima taip ukiskai smile.gif
Is anksto dekui.

Yra formulės: Šilumos nuostoliai per pastato konstrukciją skaičiuojami taip:


Qk = U · A · (T2 - T1),

kur:
Qk - bendri konvekciniai šilumos nuostoliai [W arba J / s]
U - visuminis šilumos perdavimo koeficientas [W / m² · K]
A - pastato paviršiaus plotas [m²]
T1 - lauko oro temperatūra [°C]
T2 - vidaus oro temperatūra [°C]
http://www.elstava.l...iu-skaiciavimas

O jeigu ūkiškai:
Turite sienos šilumos perdavimo koeficientą U, kuris yra 1/R(šilumos varžą).
Taigi turite pvz sienos šilumos varžą R=5, tai U=1/5
Tad imame skirtuma tarp lauko ir vidaus temperatūrų (vidus +20, lauko -10), taigi skirtumas 30
Kad gauti kiek energijos pabėgs per sienos kvadratinį metra dauginame U iš temperatūrų skirtumo.
Taigi vieno kvadratinio metro nuostoliai yra 1/5 * 30= 6W per parą.

Toliau suskaičiuojame koks yra sienų plotis ir padauginame. Taip gauname kiek energijos pabėgs per sienas.
Toliau skaičiuojate kiek pabėgs per langus, tik skaičiavimuose naudosite langų U
Toliau Stogas, Durys, grindys.

Taip gaunate kiek pabėgs energijos per visas atitvaras.

Kad paversti tai litais, reikia žinoti koks bus šildymo būdas. Bet orientacijai, galit imti elektros kainas ir pasiskaičiuoti.

Įvaldęs šias formules, galėsite daug atsakingiau rinktis kokio storio šiltinimo sluoksnį naudoti, o nesiremti pasakymu "20cm turėtų užtekti", juk pasiskaičiuosite su vienokiu storiu, pasiskaičiuosite su kitokiu ir matysite kiek energijos sutaupote. Įvertinsite kiek jūs sutaupote pinigų ir palyginsite su didesnėm išlaidom storiasniam šiltinimui. Taip matysite ar investicija pagrįsta.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Igr540: 24 sausio 2012 - 21:46
QUOTE(Igr540 @ 2012 01 24, 21:42)
Yra formulės: Šilumos nuostoliai per pastato konstrukciją skaičiuojami taip:


Qk = U · A · (T2 - T1),

kur:
Qk - bendri konvekciniai šilumos nuostoliai [W arba J / s]
U - visuminis šilumos perdavimo koeficientas [W / m² · K]
A - pastato paviršiaus plotas [m²]
T1 - lauko oro temperatūra [°C]
T2 - vidaus oro temperatūra [°C]
http://www.elstava.l...iu-skaiciavimas

O jeigu ūkiškai:
Turite sienos šilumos perdavimo koeficientą U, kuris yra 1/R(šilumos varžą).
Taigi turite pvz sienos šilumos varžą R=5, tai U=1/5
Tad imame skirtuma tarp lauko ir vidaus temperatūrų (vidus +20, lauko -10), taigi skirtumas 30
Kad gauti kiek energijos pabėgs per sienos kvadratinį metra dauginame U iš temperatūrų skirtumo.
Taigi  vieno kvadratinio metro nuostoliai yra 1/5 * 30= 6W per parą.

Toliau suskaičiuojame koks yra sienų plotis ir padauginame. Taip gauname kiek energijos pabėgs per sienas.
Toliau skaičiuojate kiek pabėgs per langus, tik skaičiavimuose naudosite langų U
Toliau Stogas, Durys, grindys.

Taip gaunate kiek pabėgs energijos per visas atitvaras.

Kad paversti tai litais, reikia žinoti koks bus šildymo būdas. Bet orientacijai, galit imti elektros kainas ir pasiskaičiuoti.

Įvaldęs šias formules, galėsite daug atsakingiau rinktis kokio storio šiltinimo sluoksnį naudoti, o nesiremti pasakymu "20cm turėtų užtekti", juk pasiskaičiuosite su vienokiu storiu, pasiskaičiuosite su kitokiu ir matysite kiek energijos sutaupote. Įvertinsite kiek jūs sutaupote pinigų ir palyginsite su didesnėm išlaidom storiasniam šiltinimui. Taip matysite ar investicija pagrįsta.


Dekui smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Igr540 @ 2012 01 24, 21:42)
Yra formulės: Šilumos nuostoliai per pastato konstrukciją skaičiuojami taip:


Qk = U · A · (T2 - T1),

kur:
Qk - bendri konvekciniai šilumos nuostoliai [W arba J / s]
U - visuminis šilumos perdavimo koeficientas [W / m² · K]
A - pastato paviršiaus plotas [m²]
T1 - lauko oro temperatūra [°C]
T2 - vidaus oro temperatūra [°C]
http://www.elstava.l...iu-skaiciavimas

O jeigu ūkiškai:
Turite sienos šilumos perdavimo koeficientą U, kuris yra 1/R(šilumos varžą).
Taigi turite pvz sienos šilumos varžą R=5, tai U=1/5
Tad imame skirtuma tarp lauko ir vidaus temperatūrų (vidus +20, lauko -10), taigi skirtumas 30
Kad gauti kiek energijos pabėgs per sienos kvadratinį metra dauginame U iš temperatūrų skirtumo.
Taigi  vieno kvadratinio metro nuostoliai yra 1/5 * 30= 6W per parą.

Toliau suskaičiuojame koks yra sienų plotis ir padauginame. Taip gauname kiek energijos pabėgs per sienas.
Toliau skaičiuojate kiek pabėgs per langus, tik skaičiavimuose naudosite langų U
Toliau Stogas, Durys, grindys.

Taip gaunate kiek pabėgs energijos per visas atitvaras.

Kad paversti tai litais, reikia žinoti koks bus šildymo būdas. Bet orientacijai, galit imti elektros kainas ir pasiskaičiuoti.

Įvaldęs šias formules, galėsite daug atsakingiau rinktis kokio storio šiltinimo sluoksnį naudoti, o nesiremti pasakymu "20cm turėtų užtekti", juk pasiskaičiuosite su vienokiu storiu, pasiskaičiuosite su kitokiu ir matysite kiek energijos sutaupote. Įvertinsite kiek jūs sutaupote pinigų ir palyginsite su didesnėm išlaidom storiasniam šiltinimui. Taip matysite ar investicija pagrįsta.

čia tie 6w per valanda. per para 6x24 per mėnesi 6x24x30 ir t.t.
Atsakyti
QUOTE(Igr540 @ 2012 01 24, 21:42)
Yra formulės: Šilumos nuostoliai per pastato konstrukciją skaičiuojami taip:


Qk = U · A · (T2 - T1),

kur:
Qk - bendri konvekciniai šilumos nuostoliai [W arba J / s]
U - visuminis šilumos perdavimo koeficientas [W / m² · K]
A - pastato paviršiaus plotas [m²]
T1 - lauko oro temperatūra [°C]
T2 - vidaus oro temperatūra [°C]

Toliau skaičiuojate kiek pabėgs per langus, tik skaičiavimuose naudosite langų U
Toliau Stogas, Durys, grindys.



Jūs norite pasakyti, kad ši formulė tinka apskaičiuoti ir tokius pamatus?
Atsakyti