Knygų skaitytojų klubas, 79 tema

** manau, kad galesi tuos aptarimus per Guardian tinklapi ir veliau surasti
*** Internete yra visas knygu skyrius "Books" (pradzioje eik i "Culture"), ten yra visi straipsniai, diskusijos, blogas etc, kasdien atnaujinama ir daugiau, negu laiksrastyje.
Jei nori butent to sestadienio "Review", virsuje/desineje paieskoje irasyk "guardian review"(+/- data), sekanciam langely pasisrink "books" ir daryk "Search". Tada ismes "editor's picks" ir paprastai pats pirmas bus "Review". Iejus i "review" rasi juos visus pgl data.

Sveikos
Negaliu neišsilieti Perskaičiau "Vėjo vardą", jaučiuosi, kaip... musių pririjęs voras ... prastas palyginimas... Jaučiuosi tiesiog laiminga
(Nors savaitė buvo sunki, maniškė ligoninėje, tai lakstau atrp Kirtimų-Santariškių,o su knygomis beveik nedraugauju, nei su forumu, nei su kompu... kol kas)

Labos

Sveikatos tavo mergaiciukei ir kada nors noresiu is taves sita knyga pasiskolint As tai su malonumu skaitau Anansio vaikus

Dėkui
Anansio vaikai man patiko. O Vėjo vardas kol kas bibliotekinis, dabar galvoju, ar noriu jį turėti savo, ar ne Leisiu įspūdžiams susigulėti, o tada spręsiu.

Labas. Turiu Pegaso 5 litų kuponą, galėčiau kam nors perleisti, jei reikia. Nedaug, bet ir nepamaišytų. Galioja tik šį mėn. Esu Vilniuj, bet galėčiau ir išsiųst už baliončiką.

pokalbis su José Saramagu

ale ilgai laukė, kol išvertė ir publikavo "Metuose"
Interviu išspausdintas 1998 m. „The Paris Review“, Nr. 147

Šių metų skaitiniai. Nieko naujo, bet skaityti buvo malonu.
F. Jaeggy. Proleterka. Labai taupi, lakoniška knygelė apie tėvų ir vaikų santykius. Kadangi šeima šveicarų, tai ir santykiai nelabai santykiai, greičiau nesantykiai: santūrūs, taupūs, taip ir neužsimezgantys. Man patiko tai, kad stilius atititinka problemą, ir tai, kad iš menkų detalių dėliojamas aiškus, skaudus paveikslas.
K. Sabaliauskaitė. Silva rerum.II Visiška priešingybė, bet ne mažiau skaitymo malonumo. Gražios detalių sąsajos, įdomūs veikėjų paveikslai, įtraukiantis siužetas, raiškiai atskleistas veiksmo fonas.
Jei Brūkšniukui maro pasirodė per dau, galima palyginti su G. Jean. Husaras ant stogo, gal tada savo nuomonę pakeis.

Ignacy Karpowicz, Gestai. Pirmas skaitinys šiais metais, pirmas blynas, ne prisvilęs, bet be skonio. (Te neįsižeidžia Kalėdų senelis - pati prašiau ) Vienišo gyvenimo tyli, "lėtinė" drama: šalti tarpasmeniniai santykiai, atsiribojimas ir susvetimėjimas... Visiems žinomos nūdienos problemos bandoma perteikti savitai, deja, iki originalumo "toli šviečia". Sakyčiau, jauno autoriaus literatūriniai ieškojimai. Ignacy Karpowicz minčių srautas šiek tiek priminė Witold Gombrowicz stilių, todėl viliuosi, neužstrigs tuose ieškojimuose.
Galbūt skaitysiu ir kitas Ignacy Karpowicz knygas.
Čia http://www.satenai.lt/?p=13231 "Gestai" smarkokai sudirbti, bet tai - taip pat subjektyvios pastabos, paremtos emocijomis. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į priešpaskutinę pastraipą.

Dabar skaitau Gėlių Dievo motina - o, varge!.. Tolerancija "visuomenės marginalijoms" čia privaloma.

jei jau Tau "o varge".., tai visiem kitiem varge varge varge....o gal net be šansų? ...kaip supratau "dorovingiems" geriau nebandyt

Taip.
Aš labai nedorovinga.

Mano šių metų pirmieji skaitiniai:

Bruni Prasske "Uždrausta meilė" - et, meilės man šioje knygoje kaip tik ir nebuvo Skaitant visąlaik persekiojo jausmas, kad knyga rašyta vakarietės ir kaip ji besistengtų, visgi man atrodo - nelabai pavyko perteikti Irano kolorito, to islamo kultūros išskirtinumo...ir kvapai, ir spalvos, ir visas Iranas 'ne tas'', kurį pvz. galima rasti kitose, daug labiau įtikinančiose, knygose Mane visąlaik trikdė 'vokiečių pensininkių keliaujančių į Tailandą ieškoti jaunų vyrų meilės' vaizdinys Nors ši knyga visai ne apie tai, bet kažkodėl būtent tokia asociacija mane ir valdė...ir ta tolerancija man atrodė dirbtinė. Čia rašo, kad nėr gerbiamesnių ir labiau mylimų moterų už musulmones, ir čia žiūrėk jau piktinasi tų pačių musulmonų gyvenimo taisyklėmis. Aš jau pradėsiu diferencijuot tas 'akių serijos' knygas į parašytas vakariečių, ir parašytas žmonių, kurie augo islamo kultūroje. Vakariečių patirtis jau man pradeda atsibosti

Per Orlov Enquist "Asmens gydytojo viešnagė" - skaitėsi greitai, rodos ir nenuobodžiai, bet jei reiktų pasakyt galutinę išvadą - nepatiko. Nesu dorovinga, bet knygos, kuriose kalbama apie XVIII a. pab. - XIX a. pr. pastoviai bristi per tiesiogiai aprašomas ar tiesiog nujaučiamas sekso scenas, man irgi greit atsibodo. Primityvu, nebeveža, atsibooooodęęę..... Rodos ir istorinė tematika, bet čia pat suvoki, kad su žvake prie lovos nestovėjo, o perkelti savo seksualines fantazijas į bepročio karaliaus dvarą matyt labai 'išieškota', o aš esu tiesiog nesusipratėlė Net ir inkvizicijos scenos negalėjo aprašyti be nupjautų ir į vežimą metamų lytinių organų, lyg šis epizodas, kai netenkama galvos, egzekucijoje yra svarbiausias...