Pykčiai su vyru, dėl jo vaiko

O tas man kelia juoką, kad čia isteriškos bobelės šūkiai Šiaip normaliose šeimose yra žodeliai prašau man padėti, o ne AŠ JUMS NE TARNAITĖ, LOPAI PASKUTINIAI Žinote, tokie išsireiškimai normaliam žmogui gali sukelti reakciją toli gražu ne tokią, kokios gali moteris tikėtis. Jei mano vyras man tokį cirką sukeltų, aš jį pas psichiatrą užrašyčiau
Šiaip autorė suklydo, mano šeima nėra išlepusi, kaip tik esu lepinama dviejų savo vyrų Nesu nusiplukusi namų šeimininkė ( oi ne visos jos tokios, kokias jūsų fantazija piešia ) Ir aplamai paskaičius tuos pezesius supratau,kad pagal autorę, vyrai žavisi tik tomis, kurios neturi jų vaikų. Neduok dieve, nebūti žavinga, protinga, po grožšur nedirbu, bet būna dienų, kai vyras grįžęs dar ir man vakarienę padaro, jei nėra noro niekur eiti pasižmonėti ir pavalgyti ne namuose Bet ai, jums to nesuprasti. geriau toliau džiaukitės kokia jūs normali, o jau kitos nenormalios, nes jūsų nešlovina ir jūsų minčių neišaukština. Manau jūs esate dar paprasčiausiai nesubrendusi ir ne tik kad nepasiruošusi auklėti smetimų vaikų, bet ir su savais dar neskubėkite. Atminkite, tapimas motina, pirmuosius metus toli gražu prasilenkia su jūsų dabartiniu gyvenimu - galite greitai tapti ta namų bobele. O tokios kaip suprantu jūsų vyrui nepatinka

O kai kurios ir lieka tokios. Nevalyvos ir net piršto į pirštą mušti nesugebančios. Ir kuom negaliu atsistebėt, kad tokios dar vyrų randa. Jie už tokias ir buities darbus nudirba, ir svečius priima, na ir kūtvėlom jas išvadina.
Jei ji pati neužsinorės keistis tai niekas jos ir nepakeis. Aiškink neaiškinęs. Dar paauglystėj dažniausiai visi arodo blogesni nei iš tiesų yra, o iš tikrųjų jie tiesiog turi praeiti tą etapą. kantrybės.

Na žinot, Jūsų pasisakimai šioje temoje atskleidžia tik Jūsų begalinį pyktį "pamotėms"... Bet užuot smerkusi jas, geriau pagalvokite, kiek vyrų lieka vienišų su vaikais?? nes jų žmonos susiranda kitus vyrus, palieka namus ir vaikus??? ar tie vyrai nenusipelno kitokio gyvenimo, geresnio?? jei jau atsirado moteris, kuri myli jį ir rūpinasi jo vaikais, reikia tą moterį pasmerkti?? Mes neieškom "sliekų subinėje" ir nesam išlepusios princesės kurios ieško tarnų, tiesiog norim bent dalelės supratimo ir pagarbos. Jei jau esu tokia, kuri nenori girdėti kitų nuomonės, nebūčiau užvedusi šios temos! Pasaulis didelis, kiek žmonių tiek ir nuomonių, todėl čia dalinamės patirtimi ir diskutuojame, o Jūs bandote primesti savo nuomone, tai kas čia vaidina teisuole?
Jei Jums nepatinka, tai nerašykit daugiau, nematau reikalo ginčytis. Kadangi Jūs turite savo šeimą ir neauginate vyro vaikų, niekada nesuprasite! Jei Jums įdomu, esu pakankamai subrendusi vaikams, pirmiausia moteris susilaukia kūdikio ir tik po to augina paaugli, todėl kad stengiuosi padėti ir rūpintis savo mylimo vyro vaiku, nežinau ar Jūs turite teisę mane pasmerkti! Beto, savo vaika paaugli man bus auklėti lengviau, nes būsiu ir pati tam pasiruošusi ir su savo vaiku dirbsiu nuo vaikystės, paaugliškų problemų neišvengsiu, bet tikrai jų nesureikšminsiu ir neakcentuosiu!
Ir iš kur Jūs tokia visažinė??? iš kur žinote koks mano gyvenimas? Pirmi metai motinystės bus patys nuostabiausi mano gyvenime, matymas kaip auga mažylis, kaip jis mokosi ir tobulėja... taip turėtų galvoti kiekviena moteris kuri myli vaikus.. O kai paauga vaikai, nemanau kad reikia užsidaryti namuose ir tapti namų šeimininke, kuri paduoda valgyti 15 metų vaikui ir dar jo lėkštes išplauna... Tai kur tada vaiko savarankiškumo ugdymas? ką jis darys po 3 metų, kai galbūt teks gyventi atskirai nuo tėvų?? Čia tik mano nuomonė ir atleiskite jei kieno nors nuomonei labai prieštarauja..

Papildyta:

Jūs teisi, ir vyrus randa ir vaikus gimdo.. mano vyro buvusi žmona buvo tokia, gal dėl to ir vyro dukrelei dabar sunku, nes gal tai tiesiog genai?? Kaip bebūtų gaila, turiu gyvų pavz.kaip tokioms moterims sekasi gyvenime.. Mano vyras tokia žmoną paliko (aišku jai vaiko nereikėjo, tai jis liko su vyru), o mano broliui taip pat nepasisekė, po 8 metų santuokos išsiskyrė dabar vienas augina 8 metų mergaitę.. Aš jam kiek galiu padedu ir linkiu susirasti tikrai vertą jo moterį, kuri sugebės mylėti jo mergaitę ir ją tinkamai auginti, bei padėti auklėjime. Juk moteriai mergaitę auklėti lengviau nei vyrui... Mano vyro dukrytė, kai išsiskyrė su savo draugu, labai išgyveno ir verkė, vyras bandė ją paguosti, bet.. ką vyras pasakys mergaitei? kad visi vyrai kiaulės? o mes apsikabinom ir pasikalbėjom.. to paauglei mergaitei reikia, reikia moters kuri galėtų duoti jai patarimų ( o tai ar nėra dalis auklėjimo?), o ką ji turi daryti kai jos motina dingusi jau 6 mėnesiai? neaplanko ir neatvažiuoja... Jei nei trupučio nemylėčiau mergaitės tikrai visiškai atsiribočiau, bet dabar turiu išmokti laviruoti ir atskirti, kada reikia įsikišti (kad mergaitei būtų geriau), o kada viską palikti vyrui... todėl ir užvedžiau šią tema ir dėkoju visoms už geranoriškus patarimus ir supratimą!

Na, jei pats žmogus puola kažką daryti vienas pats, prisiima sau begalę namų ruošos darbų ir neprašo iš nieko pagalbos, tai kieno kaltė?
Retas vyras kuris pats susivoks, bet paprašytas tikriausiai padarys. Tai jūs ir toliau kepkite pyragus, lakstykite paskui vyrą ir jo dukrą, ir mažiau skųskitės nes ir pati taip juos abu įpratinot, matot kad net vyras pasakė 'negamink, mums nereikia', tai ko dar lendat.
O dėl gyvenimo atskirai, tai susitvarko kai ant savo subinės atsisėda, B namuose nė piršto nepajudindavo, viską padarydavo mama, pagyveno vienas bendrabutyje suprato kas yra dulkių valymas, grindų plovimas, skalbimas ir valgio darymas.
Ir kodėl manot, kad jūs esat normali, nes mokate gaminti nuo 15 metų? Ir vyrai myli tik tas kurios skaniai pagamina, rūpinasi namais, ir pačios kaip barbės atrodo. O tai už ką mums mylėti vyrus? Nes jie nieko nedaro, kaip graži vaza namuose, neduok die užkabinsi Nei jūs čia tokia normali, nei kitos nenormalios.
Turiu ne vieną draugę kuri iki pat 18-20 negamindavo nieko, nors su mama buvo artimos ir t.t. Nes nenori, nepatinka. Ar priversi, ar visos be išimties moterų turi norėti/mokėti gaminti?
Kai kuriose vietose jūs perdedat.

O iš to ką skaičiau, ne mergaitėje čia bėda, o tarp jūsų ir vyro.
Pakvieskit juos abu padėti jums gaminti, nes ir jūs pavargusi su vyru kartu grįžtate, savaitgaliais tai darykite. Sakote neakcentuosite savo vaikui paauglystės, bet mergaitei labai jau ją akcentuojate.
Nesikiškite į auklėjimą visai, tai nepatinka nei jūsų vyrui (nes jūs dar neturite vaikų ir nieko neišmanot, čia jo toks požiūris), nei mergaitei (nes tokie vaikai gyvenantys su 'pamote/patėviu' dažnai pasako/pagalvoja 'neaiškink man nesi mano mama/tėvas).
Žinoma, gal ir norisi jai gero, bet ji to gero iš jūsų nenori, ir manau ne vienas paauglys to iš savo tėvų nenori. Tiesiog toks amžius... visi išaugom, išaugs ir ji.

Aš jau ieškojau pagalbos pas psichologą, ji taip pat patarė atsiriboti ir daugiau galvoti apie savo santykius su vyru.. tai iš dalies padėjo.. Bandau ir vyrą įkalbinti nueiti pas psichologą, nes jis pasidarė labai emocionalus ir jautrus...
Bet jau antra savaitė kaip viskas stengiuosi ir toliau
Papildyta:


Kaip matau bereikalo čia pradėjau rašyti, nes visiškai klaidingai mane suprantate...
Aš vaikui niekada nieko tiesiogiai nesakau, neauklėju, tik apie tai kalbu su vyru kai jis nervinasi ir pykstasi su dukra... Ir tikrai nesakau, kad normalios tik tos kurios gamina.. ten kalba buvo apie pagalbą namuose, buityje... maisto gaminimas buvo tik kaip pavz..............
O mergaitei kaip tik neakcentuoju paauglystės, Jūs gal neperskaitėte visos temos..

Nu va, ir psichologas jums pasakė tą patį, ką ir dauguma čia, forume. Viskas gerai, aukštyn nosį. O kvailų komentarų tokiose temose visada būna, paprastai kai neturima ką protingo pasakyti, imamasi įžeidžiančio tono. Bet čia jau kultūros stoka. Siūlyčiau nekreipti dėmesio.
Jūs tiesiog turit išmokti atsiriboti ir tiek. Man tikrai ne vienų metų prireikė, kad nebekreipčiau dėmesio. Ir dabar būna, kad noriu ką pasakyt, bet nuryju, nutyliu. Vienu žodžiu, reikia padirbėt su savim

Ačiū už patarimą, tai tikrai padeda, bet taip sunku kartais būna patylėti bet jau geriau taip, nei pyktis

O cia gerai pasakyta as irgi traktata galec isdestyt. kaip rupinausi stengiausi, kad vai vai tik geriau butu... reziume - niekam to nereikia ir neidomu. dabar jau nebesikisu niekur ir ramybes namuose atsirado ir gyvenimas paprastesnis... ir aciu aciu aciu d kad daug kas tiesiog - ne mano reikalas

Ačiū Jums mergaites, tikrai gavau daug atsakymų į savo klausimus!

Bet kokia jus pikta moteriske kam idomu kas ten jumis rupinasi, visai ne to reikia autorei, ji praso PATARIMO sunkioje situacijoje o jus taip susireiksminat kad destot nesamones ir svarbiausia kad gerai del to jauciates ypac keli paskutiniai sakiniai prajuokino tamsta, kas jus tokia esat kad sprendziat kam jau galima tureti vaiku o kam ne? jei jau norit pasireiksti, uzveskit savo tema ir neterskit svetimu, kur zmones iesko sprendimu

o autorei noreciau palinketi kantrybes, beskaitant jusu temute, kilo mintis, kad juk jus per mazai laiko dar esate kartu, mergaite juk didziaja gyvenimo dali gyveno kitaip, todel zinoma jai sunku lauzyti tai kas jai iprasta. Nepasiduokit, svarbiausia, kad ji jums rupi! Manau, jei ne dabar, tai veliau ji tikrai supras ir bus jums dekinga uz rupesti. Zinote, pastebejau, kad zmones turintys vaiku daznai savo elgesi pateisina fraze "tu neturi vaiku, nesuprasi" nesamone! ir dar, kad "nesikisk, pagimdyk, tada auklek". Gal todel keiksmazodziai siandiena tai normalus bendravimas? niekas nesikisa, nesudrausmina paaugli, kuris keikiasi, skriaudzia gyvuneli ar dauzo vitrinas. juk cia policijos darbas! Manau, tai yra del visuomenes abejingumo, kuri ir daug cia pasisakiusiu propaguoja. Viska jus teisingai darote, bandote merginai parodyti kad yra ir pareigos, o kas dar jei ne jus? Ir jus jai nesvetima, nesakau kad mama, bet tikrai ne pasalinis zmogus, ir kadangi rupinates ja, turite pilna teise reikalauti drausmes Sekmes jums

Sutinku man irgi prireike ne vienu metu,kad ismokciau atsiriboti,dabar tiesiog patyliu ir tai tikrai geriau nei bartis.

Zinokit, as ne piktai bet realiai pasakysiu, kad sitoj frazej yra tiesos kai susilaukiau savo vaiko, tai man lyg naujas pasaulis pries akis atsivere, i kai kuriuos dalykus ziuriu tiesiog kitaip nei kad anksciau.