Baltosios naktys Sankt Peterburge

Jei ne tas vizų reikalas ne vienas tūlas lietuvis genamas nostalgiškų prisiminimų tiesiu taikymu trauktų į šį nuostabų miestą..... Bent jau aš tai tikrai
Čia būdama kokia dešimtokė pirmą kartą "gyvai" pamačiau tikrą juodaodį, o jis mus, smalsias lietuvaites, pakalbino gana nebloga rusų kalba Turėjom dar ilgai kuo pasigirti visiems draugams
O Ermitažas tiesiog pribloškė savo dydžiu ir prašmatnumu... Po kažkurio tai laiko aplankytas Paryžiaus Luvras tokio furoro jau nebesukėlė.....
Laukiu tęsinio, smagu atgaivinti jaunystės prisiminimus

Ooo,Piteris!Liux

Esu buvus ne kart,kartelį teko mėnesį ten pagyvent-žavus miestas,iš tų,kuriuos verta pamatyti.
Pasakojimas nuotaikingas,laukiu tęsinio

Mane MB vis kviecia i Sant Peterburga vykti,bet kokiam...menesiui Jis siame mieste gyvenes kiekviena grazia vieta zino,kiekviena uzkampi isnarses labai noretu si miesta ir man parodyti
Todel labai lauksiu sio fotoreportazo tesinio.

Taip , mėnesio ten užtektinai būtų. Visas grožis ko gero atsiskleidžia vasarą, tik vienas minusas- turistų minios.

Taigi tęsiu pasakojimą. Tik truputį pagrybavau , kai rašiau , kad antrą dieną buvo bandymas vėl metro grįžti į namus . Iš teisų tas buvo trečiąją. Atsiprašau
Ermitažą palikom apie 18 val. Jis tada uždaromas.Mums išeidinėjant valytojas jau siurbė raudoną kilimą nuo laiptų.
Kadangi oras išgražėjo nusprendėme paplaukioti kanalais. Naktinis plaukiojimas ko gero būtų buvęs įspūdingesnis , bet tuo pačiu ir brangesnis.
Vanduo sudaro dešimtą dalį miesto. Juk miestas pastatytas ant pelkyno ir nuolat užtvindomas , kai vakarų vėjai gena Suomijos įlankos vandenis į didžiulę Nevos upę . O ši - į kanalus ir mažesnes upes , kurių priskaičiuojama apie 53.Pavadinimai labai gražiai skamba šių upių - Moika , Fontanka. Paskutinis potvynis įvyko 2005 01 09 , tada vanduo buvo pakilęs 2.5 metro .
Miesto teritorijoje yra net 42 salos.
Visą miestą puošia 308 tiltai , iš kurių 22 pakeliami.Tiltai papuošti nuostabiomis figūromis, turi sąsąjų su žinomų Piterio menininkų herojų istorijomis.
Visur pažymėtas tiltų aukštis , ir nuolat perspėjama, kad nevalia stotis, bo skalpo gali ir nelikti

varinio raitelio vaizdas nuo vandens

kažkuriame iš šių pastatų( tik nepasakysiu kuriame) gyveno bei kūrė A.Puškinas. Čia jis ir mirė po dvikovos su Dantesu

Plaukiame toliau

Tolumoje - Spas na krovi - grožis



O čia vasaros sodo ( kuris dabar rekonstruojamas) vaizdelis

Iki Žiemos rūmų veda Dainų tiltas ( tik jo čia nematyti)

Čia matote Petro I vasaros namuką, kuris visiškai nedidukas. Pats Petras I, pasirodo, turėjo didelių patalpų baimę

Netgi Egipto sfinksai ir tie yra Peterburge( jei labai pasistengsit, įžiūrėsit)

Puikus fotoreportazas . Senai svajoju si miesta aplankyti.

Tiltai , pavadinti spalvų pavadinimais
Raudonasis

Žaliasis

Yra ir "Bučinių tiltas" , kur susitikdavo įsimylėjėliai , o kaliniai ir jūrininkai atsisveikindavo su šeimos nariais

Kažkuris iš jų vadinasi plovėjų arba skalbėju tiltu , nes ten rinkdavosi ir rūbus plaudavo to meto moteriškės

Įplaukiame į plačiuosius Nevos vandenis . Per miestą jinai yra 32 km, gylis iki 24m.

Vienas iš tiltų per Nevą

Prieš mūsų akis Isakijaus soboras

Praplaukiame pramoninį rajoną

O čia viena iš salų, kurios dabar yra rekonstruojamos."Golandskije varota" vadinasi , kas išvertus būtų Olandų vartai. Ateityje ten tikrai bus į ką pažiūrėt

ir vėl grįžtame į miestą


Plaukiojimas tikrai įspūdingas. Mes dar turėjom tokią privilegiją , kad viskas buvo pasakojama rusiškai , o mūsiškė gidė vertėjavo.
Ir galų gale jau grįžinėjant į nakvynės vietą , sustojome prie vienuolyno , kurio atsiradimo istorija tokia: Nusibodo matai kažkuriai carienei būt cariene , tai sumąstė , kad jinai nori būt vienuole ( atvirkštinis variantas pasakai "Auksinė žuvelė" - nebenoriu būt cariene , noriu būt dievo tarnaite" )
Bet negyvensi juk esančiame vienuolyne, reikia matai asmeninio. Ir ką- pasakyta- pastatyta

ne vienas pastatėlis , o visas kopmleksas

tik, kol jis buvo pastatytas , noras būt vienuole išgaravo" kaip dūmas neblaškomas vėjo"


Va tokia buvo ši diena. Vakarą užbaigėm ragaudami rusišką alutį, kurio labai sėkmingai įsigijome iš po prekystalio ( nes ten alkoholio pardavimo valandos nustatytos, ir joms pasibaigus alkoholio lentynos uždengiamos užuolaidomis). beje, norint nusipirkt sveriamų produktų- vaisių , daržovių ar saldumynų- tenka pačiam padirbėt- susidėt į maišelį( čia mums ne naujiena) , bet ir pasisvert bei barkodus susivęst pačiam( va čia jau įdomiau, bet kai perkandi sistemą- viskas einasi kaip per sviestą).

3 DIENA. Atviruko į Lietuvą siuntimas ir ( jau dabar tikrai) antras pasiavažinėjimas metro

Kita diena išaušo saulėta, be jokio debesėlio. Vakarykštės darganos nei kvapo. Po pusryčių , per kuriuos vėl buvo pateikta beprotiškai saldi kakava , visi renkamės su gera nuotaika. O nuotaika gera todėl , kad mes išvažiuojam, kaip rusai sako" za gorod , na dačiu" T.y į užmiestį. Lankysime Jekaterinos rūmus Carskoje selo ir Pavlovsko rūmus.
Rusų carai ypatingai mėgo užmiestį. Visos vasaros rezidencijos ten sustatytos. Aplinkui Peterburgą tų vadinamų "užgorodų" visai nemažai- Carskoje selo arba Puškinas, Peterhofas arba Petrodvarecas , Gatčina ,kitų jau ir neišvardinsiu.
Taigi nuvargę nuo miesto triukšmo , valdymo reikalų, balių ir pan. vykdavo carai gėrėtis gamta bei ilsėtis. Įdomumas tame , kad važiuodavo visi karietomis. kas po ko važiuoja priklausė nuo to , kokį valdovo palankumo laipsnį buvo pasiekęs. tam , kuris carui patiko labiausiai, to karieta už caro karietos ir riedėdavo. O keliai juk buvo neasfaltuoti, įsivaizduokite kokiose kelio dulkėse turėjo murkdytis kortežo galiorkoje esantys.
Mes pirmiausiai lankome Pavlovske. Ir vėl vienbalsiai priimamas nutarimas , kad mes esame rusai. Teks ir vėl vaidinti , o tai reiškia stengtis kalbėti rusiškai.
Taigi Pavlovskas. Šias valdas Jekaterina II padovanojo savo sūnui Pavlui , kurias jis su savo žmona Marija Fiodorova pavertė nuostabaus grožio kampeliu.
Į rūmus veda nuostabi liepų alėja

prieš akis iškyla rūmai

kieme paminklas rūmų šeimininkui Pavlui

Ir čia mano pilkąsias ląsteles užvaldė viena mintis , kad tik kuo geriau pavyktų įsisjaust į marusios vaidmenį, o niekinga mintis, kad reiktų nusipirk bilietą , kuris leistų fotkint rūmuose, buvo nukišta galas žino į kurį smegenų stalčių. Kai tai pastebėjau , buvo jau vėlu. Teko tenkintis pirktu bukletu apie rūmus.
Va taip atrodė rūmų šeimininkas Pavlas

O čia jo gražuolė žmona Marija

visgi ant ledo aš nelikau- vienas pakeleivis pasidalino savo nuotraukomis iš rūmų

sienas puošia gobelenai , ką ten gobelenai- ištisi paveikslai

šeimos lovos baldakymas

įdomiausia , kad šitoj lovoj niekada niekas nemiegojo , čia vadinama paradinė lova- ją rodydavo pagal to meto papročius, kad tokia yra ir tiek

labai jauki salė

o čia vadinamoji sosto salė, vėliau tapusi valgomuoju. Lubose nutapytos kolonos, kurios einant rodosi juda kartu su tavim

Rūmai tokie mieli , jaukūs ir nedideli. Juose visi jautėmės labai jaukiai. Ir nusprendėme , kad visai patiktų juose pagyvent. Nors kokią savaitę
Šis paveikskas ypatingas tuo , kad kur tu bestovėtum , atrodo , jog Amūras žiūri tiesiai tau į akis.įsitikinom tuo eidami iš vienos paveikslo pusės į kitą- nu akurat- žiūri tiesiai į akis ir nemirksi šelmis

Per karą iš rūmų spėjo išvešti beveik visus eksponatus , todėl jie čia yra išlikę iš tų laikų, kada gyvenimas rūmuose virte virė. Rūmuose yra įrengta nuosava cerkvė. Patogumas- papusryčiauji , net palto nereiki vilktis- eina cerkvėn paatgailaut
Aplinkui rūmus didžiulis parkas, kuriame pristatyta įvairių pastatų , paminklų , tiltų ir pan. O už parko grožį dėkoti reikia Marijai , kuri aistringai domėjosi gėlėmis , jų veisimu, sodininkyste.
paminklas jai

vienas iš gėlynų

rūmų vaizdas iš parko

iš arčiau

voverė, kuriųčia daugybė, neša kudašių

žibintas

draugiškai nusiteikęs liūtas

tolumos tolumos

platumos platumos

Papildyta:
tiltų. tiltelių irgi ne vienas








Tiek tai Pavlovsko. Sugrįžę pasidalinome patirtimi apie tai , kaip sekėsi įsijaust į rusų kailį. Visdėlto kai kurie išsidūrė nerealiai- apsimetė rusais, o matrioškas ir rusiškas skaras pirko Tačiau vaidinimas buvo užskaitytas.
Grįžus autobusan sužinome dvi naujienas- gerą ir blogą. Geroji - į Sankt Peterburgą atvyko Putinas ir Medvedevas. Jų priėmimas numatytas ir Carskoje Selo Jekaterinos rūmuose. tačiau ne šiandien. o ryt. Todėl mes galime būti ramūs- juos apžiūrėsime.
Blogoji- rytoj vyksta miesto šventė "Purpurinės burės" ir mūsų planas pamatyt keliamus tiltus - neįvykdomas. nes per šventes tiltai nekeliami O būtent to aš , kaip beje ir daugelis, ir vykome čia. Teks kažką mąstyt tuo klausymu

Taigi dėl Jekaterinos rūmų mums pasisekė, nes kaip tik į juos ir keliaujame. O tiems kurie ten planavo apsilankyt rytoj nieko gero- ant paradinių durų kabės tablička su užrašu"Atsiprašome , dėl techninių kliūčių , muziejus šiandien nedirba".Techninės kliūtys ypatingai svarbios- Putinas su Medvedevu.
Žinoma, daugybė priėmimų vyksta šiuose rūmuose, tai liudija gausybė tokių susitikimų iliuistruojančių nuotraukų.
Rūmai buvo visiškai sudegę. Atstatyti pagal to meto nuotraukas. kai kuriuose kambariuose specialiai palikti apanglėję sienų fragmentai. Aišku ir visa tai , kas yra rūmuose tik kopijos. Tačiau nuo to jie tikrai netampa prastesni.
Pakeliui į rūmus

praeiname pagalbinius pastatus

vartai jau daug ką pasako



o įėjus pro vartus atsiveria va toks vaizdelis

takeliai papuošti gėlėmis

paradinis takelis

auksiniai kupolai ( beje pritrūkus lėšų rūmų statybai, Jekaterina padidino mokestį už druską ir rūmų statyba sėkmingai tęsėsi. ir kaip to nesugalvoja mūsiškiai politikai, galėtų valdovų rūmus užbaigt)



Papildyta:
Ten ,kur dabar matosi ruda spalva, Jekaterinos laikais buvo auksas

laikytojų kompanija



Kol busime įleisti vidun , teko palaukti apie pusvalandį. Rusų nebevaidinome , kalbėjome lietuviškai ir labai buvo smagu klausytis šalia laukiančių rusų, kurie spėliojo iš kur mes esame. Buvome palaikyti italais. O po viena musiškė neiškentė ir ėmė juos kalbinti, tipo atspėkit iš kur mes.Tai ir lenkais ir dar galas žino kuo užvardino.
Jekaterina buvo iš tų valdovių , kuri ypatingai mėgo prabangą. tai ir matyti



auksinė spalva tiesiog apakina

salės ypatingai didelės ir prabangios

žvakidės

tokias krosnis mačiau Rundalės rūmuose, juk architektas tas pats- Rastrelis