Baltosios naktys Sankt Peterburge

Visai būtų smagu pasišildyt šalia krosnies aukso spinduliuose

Patenkame prie saldumynų stalo

vaisių kiekvienam pagal norus

dar aukso



lubų fragmentai



kaip danguj taip ir ant žemės

Rūmai pagal Jekaterinos norus buvo perstatinėjami keletą kartų- vis jai kas nors nepatikdavo.
paradinė laiptinė







Jekaterina buvo darbšti ir protinga moteris.Jinai buvo studijavusi istoriją, gegografija, ekonomiką, filosofiją.Save laikė Petro I pasekėja ir įdėjų tęsėja.Jos valdymo laikotarpiu klestėjo menai, mokslai, prekyba. Būtent jinai davė Ermitažo muziejui pradžią, nupirkdama didelį kiekį paveikslų ir kitų meno kūrinių ir padarydama juos prieinamus kitiems.
čia yra paveikslų galerija



kažin ką dar pamatysime už šių durų?





Papildyta:
Pamažu mes artėjame prie pačios įspūdingiausios šiū rūmų vietos- gintaro kambario
o kol kas pakeliui jo matome





kavos pertraukėlė

po kurios ir pietų stalas beveik padengtas

jaukumą kuria žvakidžių šviesa

net ir žarsteklio kotas auksinis

Gintaro kambarį Petrui I padovanojo Prūsijos karaliaus Frydricho sūnus Frydrichas Vilhelmas 1716 metais. Petras I šį kambarį įrengė rūmuose ir pavertė ištaiginga pokylių sale , papildęs ją 24 veidrodžiais ir perlamutru inkrustuotomis grindimis.
Per karą vokiečiai kambarį atsiėmė. Vėliau jis dingo ir nerastas iki šiol.
Taigi rūmuose yra jo kopija. Bet kokį įspūdį daro šis kambarys, aš aprašyti nemoku. Tiesiog mes net neįsivaizduojam kokio gražumo gali būti gintaras.Įvairiausių dydžių ir atspalvių gabalai suderinti su auksu , atima žadą tiesiogine to žodžio prasme.
Ir kas blogiausia fotografuot ten neleidžiama.
Dar nespėję atsigauti nuo įspūdžių gautų gintaro kambaryje, mes einame į rūmų sodą, kuris taip pat labai nuostabus
tolumoj matosi eilės prie kasų

parkas, sodas- vadinkit kaip norit- didžiulis

tvenkiniai

ežerėliai

kviečia mėgautis ramybe

atskiri pastatai turi savo paskirtį- šiame vykdavo karžygių priėmimai

į kuriuos patekti gali užsilęs šiais laiptais


Papildyta:
Šio paskirtis -religinė

jame girdėjosi giedamos giesmės

o šis tai ir yra tikrasis Ermitažas- atskiras pastatas parko nuošalėje( beje šalia jo niekur nesimatė jokių statybinių medžiagų, tikrai tikrai , nei kvapelio)

Jekaterina mėgo parko pavėsinėje savo favoritų draugijoje atsipalaiduot

tam nesukliudydavo net vietinė fauna





Buvo laikoma kad imperatorienės meilužiai tarnauja tėvynės labui. Už išdavystę buvo baudžiama, už ištikimybę - dosniai apdovanojama.
Kažin ar norėtų kas užsitraukt šios ponios nemalonę?

Paskutinis žvilgsnis į auksinius cerkvės kupolus

Ir paliekame šiuos puikius rūmus. Turime laisvo laiko , todėl sukame į jaukią kavinukę paskanaut rusiškų blynų ir atsigaivint senoviniu gėrimu , daromu iš midaus bei visokiu žoleliu. Blynai kepami čia pat, kepimo principas kaip lietinių, įdarus pasirinkt galima įvairiausius. O jau midaus gardumas. Laipsnių jis turi nedaug, bet skonis ati super.Gėrimas vadinasi"Miod chmielnoj" . Vežėme jo lauktuvėms, nes Lietuvoj jo nenusipirksi. Beje, pasienyje jis nelaikomas alkoholiniu gėrimu ir prie jo pasieniečiai nesikabinėja.
Po vakarienės turime užduotį- išsiųst atviruką Lietuvon. Prasideda pašto paieška. kaip tik baigėsi darbo diena, todėl kamščiai gatvėje dideli.mašinos juda tokiu pačiu greičiu kaip mes einame. Pasivejame džipą, kuriame visu garsu dainuoja Fredy Merkuris" mes čempionai". Tačiau geriausias vaizdas buvo - vairuotojo emocijos. Jis mašinos beveik nevairavo- pats dainavo tą dainą, galvą purtė bei rankomis mojavo ir visai kitaip makalavo, daužydamas jas į vairą. na jau tokios emocijos, jau tokiooos nesuvaidintos.
turiu pripažint kad ir pati padainuoju vairuodama, bet iki jo man, oi ,kaip dar toli
Randam paštą. Čia pasirodo mokamos pensijos. Mokyklą baigiau gana senai, rusų rašyba gerokai pamiršta, pavargstam, kol užpildome gavėjo adresą. Pagaliau mūsų atviruką priima ir suregistruoja. Pribaigė mūs ne ta eilė, net ir ne vargas, kol surašėme visus reikalingus punktus, pribaigė mus atsakymas į klausimą " o kada atvirukas pasieks adresatą?". Atsakymas buvo" greičiausiai po savaitės"
Išvada- laišką matyt veš karietomis , senoviškai

Susirinkę autobusan išgirstame , kad vairuotojai per žinias girdėjo , jog vakare 23 val.bus ryt vykstančios šventės repeticija. Šiek tiek apie šventę. tai abiturientų išleistuvių šventė. Į Sankt Peterburgą suvežami 100 geriausių Rusijos abiturientų , kurie , pagerbiant juos, yra plukdomi pagrindiniu šventės laivu su purpurinėmis burėmis. Miesto centre vyksta didžiuliai koncertai, įėjimas į kurias su kvietimais, baigę mokyklas plaukioja kanalais, šoka , dainuoja ir visai kitaip linksminasi. O šventę užbaigia pusės valandos ar net daugiau trunkantys fejerverkai. Žodžiu visas daugiamilijoninis miestas ir dar priedo plius turistai švenčia.
Beveik visa grupė pasirašo tam, kad važiuojam tos repeticijos žiūrėt. Mąstom taip- prasideda jinai 23 val. iki 0.30,kai baigiasi metro važiavimo laikas, tikrai parepetuos ir mes pasigrožėję naktinėmis panoramomis, ramučiai grįšime namo. O šventas naivume
Apie 20 valandą susirenkame stotelėje- vairuotojai gi mūsų nevežė, nes centras uždarytas , bla, bla, bla ir pan.Okupavome vieną iš miesto autobusų, kuris mūsų grupei buvo ryškai per mažas, nes važiavome susigrūdę jame,kaip studentavimo laikais Vilniuje 5 maršruto troleibuse, kuris veždavo iki Kalvarijų turgaus.
Sėkmingai pasiekėme metro,

po to iš vienos stoties perėjome į kitą ir atvykome į centrą. Atsipūtę visi, ramūs, nes gidė važiavo su mumis.
iki 23 val.dar buvo laiko , todėl pavaikščiojome po miestą



perėjome patį siauriausią mieste- banko tiltą



pagerbėme Puškiną

rūmai, kuriuose dailės muziejus( jeigu nemeluoju)

Šveicariško laikrodžio tikslumu , lygiai 23 val., nusileidome prie Nevos

saulė pasislėpė debesyse

tačiau daugiau jokio veiksmo.


Papildyta:
Ir čia mes supratome , kad esame Rusijoje. Ir jeigu buvo pasakyta, kad repeticija prasidės 23 valnadą, visiškai nereiškia , kad jinai tuo laiku ir prasidės. gal prasidės. o gal ir neprasidės....

bet pasirodo kažkas prasideda

na tikrai kažkas dedasi

reikalas tame, kad mes jau turėtume keliaut link metro , jeigu norim ramiai grįžti. bet kur čia eisi , kai dar ne viską pamatėme. Vieni išeina, mes liekam. ir neveltui
jūreivukai užsikabarojo stiebais lyg beždžionės

pamažu skleidėsi burės

va kodėl šventė vadinasi- purpurinės burės

buvo tikrai gražu, įspūdį dar sustiprino muzika, kuri girdėjosi ko gero iš žiemos rūmų

laivas pamažu nutolo , o mes pamatėm kaip ėmė kilt vieans tiltas. Jis buvo gana toli ir mano muilinikė padarė viską ką galėjo,( arba tiklsliau pasakius viską ką mokėjo jos šiemininkė). atsiprašau dėl kokybės

po truputį kyla

dar aukščiau

ir pagaliau visu grožiu


Visgi pasilikom neveltui. Ir staiga žiūrim - ogi dar visos 12 ar 13 minučių iki metro.
Planas spėt į metro gimė akimirksniu.
Ir mes bėgom. pilna to žodžio prasme - bėgom per gatvęs, nors aplink žmonių masė ir reikėjo nepasimest vieni kitiems iš akių, kai kas bėgo va taip

bet ir tai nepadėjo. vaizdelį, kai mes jau praėję pro metro vartelius trypčiojam laukdami 2 savo pakeleivių( o jos tokios gana apkūnios ir apie 50 metų) atsiminsiu ilgai.
Buvo dvi galimybės- arba jų sulaukt arba palikt. mes jas palikom ( džiunglėse išgyvena stipriausi)
ir tada vėl buvo beprotiškas bėgimas metro laiptais link vienos linijos, po to požemine perėja link kitos, nes jau posūkyje antro metro girdėjome atvažiuojančio traukinio švilpimą. bet visgi suspėjome. sulipę į traukinį, visi sėdėjome vos atgaudami kvapą.
Galvojat, kad po to ėjom miegot- nei velnio. Sėdėjom po bendrabučio langais, gurkšnojom alų ir plėpėjom iki ryto 3 valandos.

4 DIENA. Peterhofo fontanai arba" Kaip pakabinti moterį per 10 minučių"
Naktinio pasisėdėjimo visai nesijautė ir miego taip pat netruko. O svarbiausia , kad tos moteriškės, kurias mes palikome vienas ieškoti kelio namo, visai nepyko. Visi draugiškai dalinomės naktiniais įspūdžiais ir keliavome į Peterhofą garsiųjų fontanų žiūrėti.
Peterhofas dar vadinamas rusiškuoju Versaliu. Mat Petras I norėjo , kad šis XVIII a. kampelis niekuo nenusileistų , o gal netgi pralenktų tikrąjį Versalį. Kanalu , kuris sujungtas su Suomijos įlanka, buvo priplaukiama tiesiai prie rūmų. Iš čia ir gimė posakis "S korablia na bal"- iš laivo į balių.

Į rūmus mes neiname- mus domina tik fontanai ir parkas

pamažėle renkasi turistai



vaizdelis į rūmus

centre stovi auskinė Samsono statula, fontanas pirmiausia ima trykšti iš jos

srovė aukštėja

fontanų skaičius didėja

Fontanų daromą įspūdį sustiprina muzika, tik jos nuotraukomis neperteiksi











leidžiamės į parką





šis fontanas vaikams teikia džiaugsmą, nes leidžia personažų garsus

Papildyta:
Nueiname iki pat Suomijos įlankos

grįštant atgal mus užklumpa tikra liūtis

Lietus pylė kaip iš kibiro ir labai trukdė fotkint

Išprausti be jokio atsiklausimo, grįžtame į autobusą, kur šiek tiek sušilamę išgėrę kavos. Grįžtame į miestą. Autobusas sustoja vienoje iš aikščių, šiandien jis mūsų daugiau neveš. nes naktį po šventės išvažiuosime namų link ir pagal režimą jis turi būt stovėjęs n valandų.
Keliaujame pėščiomis iki Kazanės soboro. Gražuolis nesididžiuodamas mus pasitinka parodydamas visą savo didybę





na jau tos kolonos



Sukame link Isakijaus soboro, kuris irgi pasitinka įspūdingomis kolonomis

šio statinio aukštis -101.5 m; vidinė aikštė daugiau kaip 4000m2; apsuptas 12 kolonų, kurių aukštis 17m, o sveria 114 t. Soboro puošybai panaudota 0.5t aukso,ir 14 rūšių marmuro.



maketas




Papildyta:
Ažuolinės raižytos durys, kurios atveriamos tik keletą kartų per metus









ten vyrauja mato vienetas- tona

Tik arti priėjęs pamatai , kad paveikslas sukurtas iš smulkių atskirų gabalėlių

va čia matos tikrai gerai



altoriaus vaizdai





užtvarėlės


O toliau mes gavom laisvo laiko. Todėl nusprendėme užlipti į šio soboro kolonadas ir pasigrožėti Sankt Paterburgo vaizdais iš aukštybių

Į kolonadas bilietai atskirai. Teko palipėt kokius 300 laptelių sukant ratu

kol atsivėrė prieš mus va tokie vaizdai

viena iš soboro kampinių statulų

kupolas

ėjom ratu - prieš mūsų akis Ermitažas

vaizdas į parką



vaizdai į Nevą




Papildyta:
šalia kolonadų



Papildyta:
jautiesi toks menkutis

tolumoje uosto vaizdas

bažnyčios auksiniai kupolai

paminklas Petrui I



mečetės stogai mėlynuoja

Nusileidę nuo kolonadų, nusprendžiame nueit iki "Spas na krovi" arba Kristaus prisikėlimo bažnyčios. Nes į kitus muziejus nebėra šansų spėt, kadangi šiandieną šeštadienis.
Pakeliui užėjome į vaškinių figūrų muziejų. iš jo jau buvau įdėjusi keletą nuotraukų
Va dar kelios
Antroji Petro I žmona - Jekaterina I.tokia linskmuolė, pasirodo turi lietuviškų šaknų, bet likusi tai ne iškilmingųjų

Sūnus Petras ( Petras II)

duktė Jelizveta Petrovna


Čia matote architektą Rastrelį , kuris ir suprojektavo nemažą kiekį rūmų. Gabus italas, jo kurti yra ir Rundalės rūmai ir Taline esantys rūmai , kuriuos Petras I dovanojo savo žmonai ir į kuriuos jinai net atvažiavus nebuvo


O čia padarytas bajeris. Iš pradžių atrodo, kad prižiūrėtoja užsnudo, bet iš tiesų tai ji irgi vaškinė


Šalia vaškinių figūrų muziejaus va toks dėdulė kvietė užeit į šokolado muziejų.

Užėjom, pažiūrėjom, išėjom. Na koks gi ten muziejus- parduotuvė rūsyje. Bet nusipirkt galima nuo Lenino iki biesas žino ko. Ir viskas iš šokolado