Mano tėvai dar gyvi, uošviai taip pat, tad artimo žmogaus laidotuvių nebuvo, tai sūnaus niekur ir nesivedžiau.Žinoma, per tuos 11 metų mirė mano ir vyro seneliai, keletas dėdžių ir tetų, pusbrolis, bet aš vaiko nesivedžiau. Manau, kad nereikia be reikalo traumuoti vaiko, nes mirtis yra mirtis.
o aš manau, kad mirtis gyvenimo dalis ir vaikai turi tai žinoti.
galbūt nereikėtų vaiko atsivežti į laidotuves ir, kad tik įsivedus į salę vaikas suprastų kur pateko ir kas atsitiko. manau, kad dar esant namuose vaikui reiktų pasakyti kas nutiko ir kur važiuos, kas ten bus daroma.
aš savąją niekur nepalikau ir kai savo mamą laidojau ir kai senelį. visur kartu.
kai mirė mano mama, mano brolis sūnui nieko nesakė, kad vaiko netraumuoti. atsivežė į šarvojimo namus ir įvedė į salę, tai vaikas suakmenėjo, kai pamatė karstą. jis negalėjo nei žodžio pratarti, jam buvo šokas. jis tik stovėjo kaip akmuo ir iš akių krito pupų dydžio ašaros ir jokio garso.
taigi nepatarčiau to daryti, reikia vaikus nuteikti kas jų laukia ir ką jie pamatys.
suprantama, tai priklauso nuo vaiko amžiaus. jei vaikui 2 metai, tai vargu ar jis viską sąmoningai priims, bet jei vaikui 4-5-6 ar daugiau metų, tai tikrai jau reikia su jais kalbėti kaip su sau lygiu.
galbūt nereikėtų vaiko atsivežti į laidotuves ir, kad tik įsivedus į salę vaikas suprastų kur pateko ir kas atsitiko. manau, kad dar esant namuose vaikui reiktų pasakyti kas nutiko ir kur važiuos, kas ten bus daroma.
aš savąją niekur nepalikau ir kai savo mamą laidojau ir kai senelį. visur kartu.
kai mirė mano mama, mano brolis sūnui nieko nesakė, kad vaiko netraumuoti. atsivežė į šarvojimo namus ir įvedė į salę, tai vaikas suakmenėjo, kai pamatė karstą. jis negalėjo nei žodžio pratarti, jam buvo šokas. jis tik stovėjo kaip akmuo ir iš akių krito pupų dydžio ašaros ir jokio garso.
taigi nepatarčiau to daryti, reikia vaikus nuteikti kas jų laukia ir ką jie pamatys.
suprantama, tai priklauso nuo vaiko amžiaus. jei vaikui 2 metai, tai vargu ar jis viską sąmoningai priims, bet jei vaikui 4-5-6 ar daugiau metų, tai tikrai jau reikia su jais kalbėti kaip su sau lygiu.
Visada veduosi ir niekada nieko nenutiko. Tegu zino toki gyvenima, koks yra. Labai artimu zmoniu neteko laidoti, tai ir streso jokio nebuvo.
QUOTE(Awita @ 2008 03 07, 16:20)
Visada veduosi ir niekada nieko nenutiko. Tegu zino toki gyvenima, koks yra. Labai artimu zmoniu neteko laidoti, tai ir streso jokio nebuvo.
Kuri?
Jei ne artimas zmogus-kam vestis tada
QUOTE(Tereza78 @ 2008 05 18, 01:33)
Kai dukrytei buvo pusė metukų , mirė mano senelis. Suprantama, negalėjom ilgai būti prie karsto, tad mes atvažiavome likus porai valandų iki išvežimo. Po to kartu važiavome į kapines ir gedulingų pietų. Ji buvo dar visai mažytė ir , manau, nieko nesuprato.
manu,kad ji tikrai nesuprato
maniškei buvo 8,5 mėn, kai laidojau savo mamą, tai ji tik atia jai rodė ir kadangi buvo labai daug gėlių, tai labai gėlyčių norėjo, davėm rožės žiedą o ta įmetė į karstą, pamanėm,kad netyčia, vėl padavėm, o ji vėl įmetė, kitur nemetė (jei sakysit,kad vaikai mėto daiktus taip žaisdami). tai nežinau ar taip atsisveikinėjo ar šiaip jai kažkas atrodė
na as turiu siokios tokios patirties su vyresniuoju ir iki siol nesuprantu ar gerai ar blogai padariau pasiimdama i jo senelio laidotuves. Jam tada buvo 3,5 metuku. Pries tai jis mate, kad seneli lankem ligoninej, aiskinom, kad serga.. Kai lankem namie serganti, seneliui buvo pasidare blogai ir greitoji isveze i ligonine. Blogiausia, kad tada vaikas mate ta stresa, kuri patyreme kai senelis sublogavo.... 
Is ligonines senelis nebegrizo.
Kai tik galejau susigaudyti aiskinau viska kuo paprasciau, be asaru. Laidotuvese irgi visa laika buvau su juo ir viska aiskinau, kad suprastu.
Dabar jis daznai uzsimena apie seneli, jam kapines ir laidotuves kaip normalus dalykas. Nezinau ar cia blogai?? pvz. yra nupieses ateiti - save uzaugusi ir mano ir vyro antkapius.. paaiskino, kad cia bus tada kai mes visiskai pasensim 
, o jis bus jau suaauges...????
net nezinau, greiciausiai daugiau neimciau i laidotuves, jei tik butu su kuo palikti...
Is ligonines senelis nebegrizo. Kai tik galejau susigaudyti aiskinau viska kuo paprasciau, be asaru. Laidotuvese irgi visa laika buvau su juo ir viska aiskinau, kad suprastu.
Dabar jis daznai uzsimena apie seneli, jam kapines ir laidotuves kaip normalus dalykas. Nezinau ar cia blogai?? pvz. yra nupieses ateiti - save uzaugusi ir mano ir vyro antkapius
.. paaiskino, kad cia bus tada kai mes visiskai pasensim , o jis bus jau suaauges...???? net nezinau, greiciausiai daugiau neimciau i laidotuves, jei tik butu su kuo palikti...
Aš manau, kad mes, mamos, turim saugot savo vaikus kiek įmanoma, nes pas juos dar visas gyvenimas prieš akis ir jie dar spės pamatyt ir laidotuvės, ir mirtį... Tai kol jie maži, kam traumuot jų psichiką, ji ir tai dar ne iki galo išsivystysi ir laidotuvės gali labai stipriai paveikt vaikučius, o ypač labai jautrius. Aš nevežiau savo vaikus į laidotuvės, nors mirė ir tokie artimi žmonės kaip prosenele ir dėde, visada galima surast kas su jais gali pabūt. Gal sūnų jau ir paimčiau į ceremonijos pabaigą, kad parodyt kaip viskas vyksta ir tiek
QUOTE(letaDJ @ 2008 05 19, 21:15)
na as turiu siokios tokios patirties su vyresniuoju ir iki siol nesuprantu ar gerai ar blogai padariau pasiimdama i jo senelio laidotuves. Jam tada buvo 3,5 metuku. Pries tai jis mate, kad seneli lankem ligoninej, aiskinom, kad serga.. Kai lankem namie serganti, seneliui buvo pasidare blogai ir greitoji isveze i ligonine. Blogiausia, kad tada vaikas mate ta stresa, kuri patyreme kai senelis sublogavo.... Is ligonines senelis nebegrizo.
Kai tik galejau susigaudyti aiskinau viska kuo paprasciau, be asaru. Laidotuvese irgi visa laika buvau su juo ir viska aiskinau, kad suprastu.
Dabar jis daznai uzsimena apie seneli, jam kapines ir laidotuves kaip normalus dalykas. Nezinau ar cia blogai?? pvz. yra nupieses ateiti - save uzaugusi ir mano ir vyro antkapius.. paaiskino, kad cia bus tada kai mes visiskai pasensim , o jis bus jau suaauges...????
net nezinau, greiciausiai daugiau neimciau i laidotuves, jei tik butu su kuo palikti...
Is ligonines senelis nebegrizo. Kai tik galejau susigaudyti aiskinau viska kuo paprasciau, be asaru. Laidotuvese irgi visa laika buvau su juo ir viska aiskinau, kad suprastu.
Dabar jis daznai uzsimena apie seneli, jam kapines ir laidotuves kaip normalus dalykas. Nezinau ar cia blogai?? pvz. yra nupieses ateiti - save uzaugusi ir mano ir vyro antkapius
.. paaiskino, kad cia bus tada kai mes visiskai pasensim , o jis bus jau suaauges...???? net nezinau, greiciausiai daugiau neimciau i laidotuves, jei tik butu su kuo palikti...
O kas cia blogo, kad mirti vaikas priima kaip naturalu dalyka?
QUOTE(#Mia# @ 2008 05 20, 11:04)
O kas cia blogo, kad mirti vaikas priima kaip naturalu dalyka?
Jei vaikas jau pakankamai paaugės ir jis gali suprast pati žodį MIRTIS tai tada taip, bet jei vaikai MAŽI, kam jiem rodyt gedinčius žmones, jų sielvartą? Nes taip jus traumuosit patį vaiką, bet čia mano nuomonė ir kiekviena mama turi savo galvą
QUOTE(nataliuncik @ 2008 05 20, 10:52)
Jei vaikas jau pakankamai paaugės ir jis gali suprast pati žodį MIRTIS tai tada taip, bet jei vaikai MAŽI, kam jiem rodyt gedinčius žmones, jų sielvartą? Nes taip jus traumuosit patį vaiką, bet čia mano nuomonė ir kiekviena mama turi savo galvą
Bet kurio amziaus vaikui gali paaiskinti zodi "mirtis" (vieni per nebuti, kiti per isejima pas Dieva...), bet vistiek jis pasidarys savo isvada. O letos DJ vaikas mirti prieme be jokios traumos ir mamai baisu, kad jis supranta kad kiekvienas zmogus mirsta.
O tu isivaizduoji kaip baisu bus kokiam 14meciui, kai jis tik girdejes per zinias apie zutis, mirtis, staiga pamatys ja savo akimis, t.y. iki tol jo gyvenime viskas buvo be sielvarto (vos ne kaip Tome ir Jery voztelejus per galva su plaktuku nieko neatsitinka, taip ir zinios: zusta ir sekancia diena vel is naujo gyvas) ir staiga dingsta artimas zmogus. Gerai dar jei tevai spes ji nuteikti, kad taip bus, o jei staiga?
Vaikui trauma ne zmoniu sielvartas, o nesupratimas, nesugebejimas pasakyti, kad sielvartas musu gyvenime yra.
QUOTE(#Mia# @ 2008 05 20, 12:26)
Bet kurio amziaus vaikui gali paaiskinti zodi "mirtis" (vieni per nebuti, kiti per isejima pas Dieva...), bet vistiek jis pasidarys savo isvada. O letos DJ vaikas mirti prieme be jokios traumos ir mamai baisu, kad jis supranta kad kiekvienas zmogus mirsta.
O tu isivaizduoji kaip baisu bus kokiam 14meciui, kai jis tik girdejes per zinias apie zutis, mirtis, staiga pamatys ja savo akimis, t.y. iki tol jo gyvenime viskas buvo be sielvarto (vos ne kaip Tome ir Jery voztelejus per galva su plaktuku nieko neatsitinka, taip ir zinios: zusta ir sekancia diena vel is naujo gyvas) ir staiga dingsta artimas zmogus. Gerai dar jei tevai spes ji nuteikti, kad taip bus, o jei staiga?
Vaikui trauma ne zmoniu sielvartas, o nesupratimas, nesugebejimas pasakyti, kad sielvartas musu gyvenime yra.
O tu isivaizduoji kaip baisu bus kokiam 14meciui, kai jis tik girdejes per zinias apie zutis, mirtis, staiga pamatys ja savo akimis, t.y. iki tol jo gyvenime viskas buvo be sielvarto (vos ne kaip Tome ir Jery voztelejus per galva su plaktuku nieko neatsitinka, taip ir zinios: zusta ir sekancia diena vel is naujo gyvas) ir staiga dingsta artimas zmogus. Gerai dar jei tevai spes ji nuteikti, kad taip bus, o jei staiga?
Vaikui trauma ne zmoniu sielvartas, o nesupratimas, nesugebejimas pasakyti, kad sielvartas musu gyvenime yra.
Aš nekalbu apie 14-metį, nes jis jau supranta kas dedasi aplinkui ir pats jau gali dalyvaut laidotuvėse, būna kad net ir paguodžia. Čia kalba eina apie MAŽUS VAIKUS, kurie nesupranta apie dvasinį skausmą ir, kiek pati mačiau, patįs pradeda verkt, isterikuoti net nežinodami kas ir kodėl
