del laidotuviu.... manau, jei vaikas yra pakankamai didelis, pakankamai protaujantis, kad jam butu pries vaziuojant paaiskinti, kas vyksta, kad zmogus mirsta, kas yra mirtis ir tt ir pan, tuomet gal ir TAIP- bet, ko gero, tik tuo blogiausiu atveju, kai nera kam jo palikti. o sakyti taip dristu is savo patirties: iki siol siaubingai bijau tamsos, vaiduokliu, numireliu, laidotuviu, man kraupus paprotys atsisveikinant pabuciuoti mirusiji artima-gal kas mane ir sukritikuos, bet tiesiog NEGALIU, net seneli kai laidojom negalejau to padaryti- taip pat negaliu likti namie viena, jei yra tamsu... o visa tai prasidejo po to, kai budama kokiu ketveriu "sudalyvavau" laidotuvese, ir, deja deja, niekas man nepaaiskino, nei kodel ten tas dede nejuda karste, nei kodel ji zemen uzkase. o kai pradejau naktimis saukti, kad bijau, jog numirs mama, ir ja uzkas, buvau baudziama ir barama...
taigi pries priimant toki sprendima-veztis vaika ilaidotuves- reiketu pasvarstyti, ar JIS psichologiskai yra tam pasirenges, kitaip, drasiai galiu tvirtinti, jam tai bus trauma visam gyvenimui...
neimčiau i laidotuves, nebent labai artimas zmogus mirtu, bet ir tik trumpam atsisveikinti. Ir dar labai nuo vaiko amziaus priklauso. kai man buvo 15metu, laidojom zuvusi broli, tai iki siol nevaikstau i laidotuves, tik pagerbiu mirusiji ir artimuosius, ir tai sunku prisiversti...
mano mergaite dar maza, bet jau dabar pradedu galvot, ka reiks daryt, nes kaip bebutu skaudu, gali tekti greit su tuom susidurti 
ir neturesiu kur jos palikti zinoma, ji dar nieko nesupras, bet kaip ja reiks islaikyti ramia?
dziaugiuosi, kad mano tevai rado tinkama laika mane supazindinti su laidotuvemis. tai buvo ne itin artimo zmogaus, nebuvo daug asaru, tiesiog ramiai gedima ir tiek. po to dar daug kartu vaziavau i tolimesniu giminaiciu laidotuves (nes tevai neturedavo kur manes palikt), tai dabar man laidotuves yra nebaisus dalykas ir priimu tai labai naturaliai.
ir neturesiu kur jos palikti zinoma, ji dar nieko nesupras, bet kaip ja reiks islaikyti ramia? dziaugiuosi, kad mano tevai rado tinkama laika mane supazindinti su laidotuvemis. tai buvo ne itin artimo zmogaus, nebuvo daug asaru, tiesiog ramiai gedima ir tiek. po to dar daug kartu vaziavau i tolimesniu giminaiciu laidotuves (nes tevai neturedavo kur manes palikt), tai dabar man laidotuves yra nebaisus dalykas ir priimu tai labai naturaliai.
QUOTE(rikutis @ 2007 08 23, 15:37)
<...> o visa tai prasidejo po to, kai budama kokiu ketveriu "sudalyvavau" laidotuvese, ir, deja deja, niekas man nepaaiskino, nei kodel ten tas dede nejuda karste, nei kodel ji zemen uzkase. o kai pradejau naktimis saukti, kad bijau, jog numirs mama, ir ja uzkas, buvau baudziama ir barama...
taigi pries priimant toki sprendima-veztis vaika ilaidotuves- reiketu pasvarstyti, ar JIS psichologiskai yra tam pasirenges, kitaip, drasiai galiu tvirtinti, jam tai bus trauma visam gyvenimui...
taigi pries priimant toki sprendima-veztis vaika ilaidotuves- reiketu pasvarstyti, ar JIS psichologiskai yra tam pasirenges, kitaip, drasiai galiu tvirtinti, jam tai bus trauma visam gyvenimui...
Tavo trauma buvo ne todėl, kad dalyvavai laidotuvėse, ar, kad ten buvai per anksti, o todėl, kad niekas su tavim nesikalbėjo, o baudė ir laidotuvių nesuprantamumui prisidėjo bausmės baisumas ir liko baimė visam gyvenimui. Ne laidotuvės kaltos.
QUOTE(oxygen @ 2007 08 24, 17:54)
neimčiau i laidotuves, nebent labai artimas zmogus mirtu, bet ir tik trumpam atsisveikinti. Ir dar labai nuo vaiko amziaus priklauso. kai man buvo 15metu , laidojom zuvusi broli, tai iki siol nevaikstau i laidotuves, tik pagerbiu mirusiji ir artimuosius, ir tai sunku prisiversti...
Manau, kad vaikas turi gyventi kartu su tėvais ir jei tėvai vyksta į laidotuves kartu verta vykti ir vaikui. Kuo anksčiau susipažins su įvairiomis gyvenimo situacijomis tuo saugiau jausis. Mažas vaikas nesuvokia mirčiai priskiriamo tragiškumo - puiku, tai proga supažindinti, kaip viskas atrodo, kaip vyksta. Kai vaikui ima kilti klausimai apie mirtį, laikas paaiškinti kas tai yra (būtų gerai negąsdinant ir nedramatizuojant, net verta negąsdinti mirtimi ir kitu laiku, kaip pvz "neik į vandenį, nes paskęsi, numirsi, visiems bus labai baisu, tavęs nebebus...") Kai jau suvokdamas, kad mirtis yra netektis ir gana skaudi artimiesiems vaikas eis į laidotuves ten nebepamatys "naujienų"(juk tai kas nepažįstama ir taip gąsdina), laidotuvėse matys pažįstamą vaizdą ir tai ramins, o ne trikdys. 15m pirmą kartą patekti į laidotuves, o dar artimo žmogaus ,tikrai baisus smūgis, o 2 - 4 m vaikas ten matytų daug gėlyčių, žvakučių ir kažką ten tarp jų paguldytą, jei mama atkreips dėmesį į gėlytes, tai vaikui tas gulintis bus buvęs nebuvęs.
Nepilnai 3 metuku savo zuiki vedemes i laidotuves, bet jam visiskai buvo kasdienine situacija, neidomu jam buvo, kad kazkas guli negyvas ir t.t.Jam tik buvo idomu kiti vaikai ir dukti, todel nusprendziau, jei bus imanoma tikrai daugiau jokiu laidotuviu vaikiukui bent kol sukaks 5-6 metai.
Neprisimenu kada pirma kart dalyvavau laidotuvese, bet man niekad tai nesukele jokiu blogu emogiju, gal todel, kaf man nuo mazens buvo aiskinama, kad mirtis tai gyvenimo dalis, aisku kai pirma kart mire man artimas zmogus, buvau 15, skausmo skaumo tas zinojimas nesumazino, bet tragedijos is to nedariau. Savo vaiko tikrai nesiruosiu palikti kazkam nesiruosiu kai reikes vaziuot i laidotuves, viska jam paaiskinsiu ir tikiuosi jis ismoks nebijoti mirties ir laidotuviu. Beje jis jau dalyvavo savo prosenelio laidotuvese tik tada buvo 4 men.
Aš tai vaiko nesiveščiau į laidotuves.
QUOTE(Margarita23 @ 2007 09 14, 14:33)
Aš tai vaiko nesiveščiau į laidotuves.
Kodėl?
Aš irgi nesivežčiau, jai vaikas dar nesuvokia kas čia darosi, tai kam tas triukšmas ir lakstymas paskui vaiką, kur žmonės susirenka palydėti mirusio į amžinajį gyvenimą.
QUOTE(Luknė @ 2007 09 08, 08:04)
Tavo trauma buvo ne todėl, kad dalyvavai laidotuvėse, ar, kad ten buvai per anksti, o todėl, kad niekas su tavim nesikalbėjo, o baudė ir laidotuvių nesuprantamumui prisidėjo bausmės baisumas ir liko baimė visam gyvenimui. Ne laidotuvės kaltos.
Manau, kad vaikas turi gyventi kartu su tėvais ir jei tėvai vyksta į laidotuves kartu verta vykti ir vaikui. Kuo anksčiau susipažins su įvairiomis gyvenimo situacijomis tuo saugiau jausis. Mažas vaikas nesuvokia mirčiai priskiriamo tragiškumo - puiku, tai proga supažindinti, kaip viskas atrodo, kaip vyksta. Kai vaikui ima kilti klausimai apie mirtį, laikas paaiškinti kas tai yra (būtų gerai negąsdinant ir nedramatizuojant, net verta negąsdinti mirtimi ir kitu laiku, kaip pvz "neik į vandenį, nes paskęsi, numirsi, visiems bus labai baisu, tavęs nebebus...") Kai jau suvokdamas, kad mirtis yra netektis ir gana skaudi artimiesiems vaikas eis į laidotuves ten nebepamatys "naujienų"(juk tai kas nepažįstama ir taip gąsdina), laidotuvėse matys pažįstamą vaizdą ir tai ramins, o ne trikdys. 15m pirmą kartą patekti į laidotuves, o dar artimo žmogaus ,tikrai baisus smūgis, o 2 - 4 m vaikas ten matytų daug gėlyčių, žvakučių ir kažką ten tarp jų paguldytą, jei mama atkreips dėmesį į gėlytes, tai vaikui tas gulintis bus buvęs nebuvęs.
Manau, kad vaikas turi gyventi kartu su tėvais ir jei tėvai vyksta į laidotuves kartu verta vykti ir vaikui. Kuo anksčiau susipažins su įvairiomis gyvenimo situacijomis tuo saugiau jausis. Mažas vaikas nesuvokia mirčiai priskiriamo tragiškumo - puiku, tai proga supažindinti, kaip viskas atrodo, kaip vyksta. Kai vaikui ima kilti klausimai apie mirtį, laikas paaiškinti kas tai yra (būtų gerai negąsdinant ir nedramatizuojant, net verta negąsdinti mirtimi ir kitu laiku, kaip pvz "neik į vandenį, nes paskęsi, numirsi, visiems bus labai baisu, tavęs nebebus...") Kai jau suvokdamas, kad mirtis yra netektis ir gana skaudi artimiesiems vaikas eis į laidotuves ten nebepamatys "naujienų"(juk tai kas nepažįstama ir taip gąsdina), laidotuvėse matys pažįstamą vaizdą ir tai ramins, o ne trikdys. 15m pirmą kartą patekti į laidotuves, o dar artimo žmogaus ,tikrai baisus smūgis, o 2 - 4 m vaikas ten matytų daug gėlyčių, žvakučių ir kažką ten tarp jų paguldytą, jei mama atkreips dėmesį į gėlytes, tai vaikui tas gulintis bus buvęs nebuvęs.
Visiškai sutinku.
Aš abi mergaites vežuosi i laidotuves. ir ne tik todėl kad vyras dirba užsieny ir trikrai neturiu kur palikti dukrų. vaikai elgiasi normaliai, nebijo, nerėkia, paklausia pvz. kodel tetos tokia lova. Na ir pasikalbi, paaiškini vaikui. Ir didesniam, paaugusiam tikrai nebus šoko papuolus i laidotuves.
QUOTE(Z1V1L3 @ 2007 09 13, 00:04)
Nepilnai 3 metuku savo zuiki vedemes i laidotuves, bet jam visiskai buvo kasdienine situacija, neidomu jam buvo, kad kazkas guli negyvas ir t.t.Jam tik buvo idomu kiti vaikai ir dukti, todel nusprendziau, jei bus imanoma tikrai daugiau jokiu laidotuviu vaikiukui bent kol sukaks 5-6 metai.
O kas cia blogo, kad vaikui laidotuves nebuvo baisu?
As jau rasiau, per mano mociutes laidotuves buvo kruva vaiku, vienintele taisykle: patalpoj nesukauti ir nebuvo su vaikais jokiu problemu, ir vaikams jokiu neigiamu ispudziu neliko (nu kiek gali nelikti netekus artimo zmogaus). Ir dabar kai pasikalbam, jos laidotuviu nesureiksmina.
