Bulimija & Anoreksija

Keliu temą į viršų, noriu patarimo. Žodžiu, buvau šiandien pas psichiatrą, skyrė raminamuosius, patarė dar pas endokrinologą pasitikrint, kontrolė po mėnesio. Tai kaip ir neįžvelgė VS. Dabar galvoju, gal man reiktų visgi į VSC nuvykt pasikonsultuot, o gal ne? VSC reikia siuntimo turbūt?

Patarimas praverstu o siuntimo neatsimenu,turbut kad nereikia jau ne vieni metai praejo kaip ten lankiausi...

su siuntimu nemokamai, be - 40Lt.

labai sudėtinga tavo situacija ir matosi, kad sunkiai tvarkaisi. gerai, kad jau ėmeisi veiksmų. turėk omeny, kad prie receptinių raminamųjų yra greitai priprantama ir vystosi tolerancija

Aišku. Tuos 40 lt sumokėčiau ir be siuntimo, o pirminė konsultacija būtų pas psichiatrą? Ar dietologą?
Sunku... Jau antras atkrytis (pirmas buvo pernai pavasarį) ir šįkart kažkoks nevaldomas, skaitau knygas, nešuosi maistą į darbą, mano galva, normaliom porcijom (pvz. šiandien pusryčiams 2 Weetabix, šaukštas sėlenų ir gal 290g 2.5 proc. pieno, priešpiečiams bananas, pietums salotos (pomidoras, 4 l. Pekino kopūsto, alyvuogių gal 40g, agurko apie 100g, v.š. majonezo, kiaulienos kumpis riebokas apie 90g), dvi riekės j. duonos, pavakariams virtas kiaušinis, pusė pomidoro, greipfrutas, vakarienei kepsiu žuvį, ryžiai, salotos), ir vis tiek norisi bandelių, šokolado, spurgų...

As pirmai konsultacijai buvau papuolus pas gyd.Darguziene,tai ji psichologe.Buvo jau man ji ir mobilu savo davus,skambinau ir dar kelis sykius po gulejimo.Jei tik turi noro-skambink,nieko nelauk Cia keli numeriai,gal pravers.

Valgymo sutrikimų centras
Brigita Baks
Skyriaus vedėja
215 48 81
Rūta Telksnienė
Gydytoja psichiatrė
215 48 81
Alma Trumpaitė
Gydytoja psichiatrė
215 48 81
Ilona Kajokienė
Psichologė – psichoterapeutė
215 48 81
Jurita Dargužienė
Psichologė – psichoterapeutė
215 48 81
Jurga Gužauskienė
Psichologė
215 48 81

Slaugytojų postas
215 48 81

tta,

būtų pas psichoterapeutą.

na taip svarbu, kad valgytum normaliom porcijom. o jei ir tų bandelių norisi, tai gi nieko blogo ir jų suvalgyk tik jau po maisto ir jų nereikia kaip valgymo skaičiuoti. visą laiką laikaisi reguliaraus normalaus režimo. net jei nusprendei, kad po kokių pietų prisivalgei saldumynų, bet vis tiek valgai pavakarius ir vėliau vakarienę. kadanors tiek daug nebesinorės. nes matyt, dabar vis tiek nepakankamai valgai, jei po normalaus valgymo dar nesijauti soti ir ieškai kažko skanaus. gal aktyviai gyveni, gal tos porcijos kaip parašei, tik šiandien tokios normalios, o šiaip mažesnės būna

jei valgai pakankamai ir svarbiausia subalansuota maista,tikrai dingsta tas baisinis noras bulkuciu saldainiu ir kitu skanestu VSC pirmasyk ta pajutau,kai tikrai gerai atmaitino per kokias pora savaiciu paciai keista buvo.

Labas, suprantu kaip jautiesi. Man taip pat pastaruoju metu uzeina nevaldomas alkis, negaliu sustoti, buvau sulieknejusi, taip sau patikau, aplinkiniai liaupsino komplimentais, o dabar baigiu viska priaugti - niekaip negaliu susitvarkyti su savimi, atrodo, kad rankos nepaklusta mano norams, tiesiasi prie maisto nors as jo ir nenoriu. Siandien ir vel slamsciau viska nuo A iki Z. Kai atsigavau is TOS busenos buvo praeje 3 val, nzn kiek kcal privalgiau



Merginos, o skamninti pirma reikia i registracija?


Ka turi omenyje "atmaitino"?

Pritariu, kad reikia subalansuoti maista. Bet mane ismusa net ir maziausias persivalgymas. Kaip, kad ir dabar, viena problema paskandinau maiste, kita.. Ir matau, kad tas ratas vel pradeda isisukti, vietoje to, kad numesciau tuos papildomus kg, jie man dideja-pradedu riboti kcal ir iskarto laukia apsivalgyas.. Ka daryti, ka daryti

Siandiena buvo taip blogai, kad skambinau i VSC, bet, deja, jis jau nebedirbo. Tikiuosi, ryt turesiu drasos. Nors kartais rodos, kad mano problema-jokia problema, nors pati su pagerejimais jau gerus 12 metu kankinuosi. Jau pati nebezinau ir nesuprantu kas man

Turiu omeny tai,kad buvo pakankamai daug maisto ir pakankamai daznai. tikrai ne svorio priaugima turejau minty jei tas neramina. nepriaugau nieko,netgi nukrito kilogramas pirma savaite bulimija man buvo,taigi ir nebuvau baisiai kuda,166cm ir 67kg tuo metu.

p.s.skambink pirmu pasirinktu numeriu,kad ir sk.vedejai.Daug kas pirmiausia su ja susitinka

Neramina, labai neramina..Bijau kreiptis, kad neprimaitintu dar daugiau nei jau esu dabar. Kad ir kaip vaikiskai skambetu


Bandysiu ryt skambinti ir as, aciu!

Aš jaučiuosi soti, sustoju, savęs paklausiu "ar aš FIZIŠKAI alkana?", atsakau sau, kad ne, bet kažkoks balsas smegeninėj vis myga, eik, nusipirk ką nors skanaus ir pan. Aš suprantu, kad čia emocijos, kurios giliai giliai užspaustos kažkur pasąmonėj, tos visos paauglystės nuoskaudos, išprievartavimas (rašiau, kad buvo tik pasikėsinimas, bet prieš tą įvykį pora metų atgal buvo jau baigtas nusikaltimas, tik niekur nesikreipiau, niekam nesakiau, nes kaltinau save, kad išėjau pasivaikščioti jau į pavakarę (o temo tada anksti, buvo kovo pabaiga), be telefono, be dujų balionėlio ir taip toliau, nebūčiau atpažinus to vyro, žodžiu, rezultatų nebūtų buvę jokių... dabar jau aišku, kad čia tas pats asmuo, kurį dėl pasikėsinimo padaviau į teismą, nors tiek gerai, bet pasąmonėje tokios audros kartais vyksta, kad pati su savim nesusitvarkau, su tom emocijom.)
Kažkada per pietų pertrauką nuėjau į bažnyčią pabūti su savimi, tik atsisėdau į klauptą, apsiverkiau... Pagal Geneen Roth patarimus (jos knygoj "Moterys, maistas ir Dievas") bandžiau ramiai atsigulti, įkvėpti ir pamėginti išgyventi tas emocijas, tai vėl prieš akis viskas iškilo, tie užpuolimai, tas bejėgiškumas, bandymai gintis, šauktis pagalbos, verkiau, bet nepajėgiau iki galo išjausti to, matyt per daug skaudu, per daug drasko. Man atrodo, kad pasąmoningai "baudžiu" savo kūną už tai, kad jis buvo išniekintas, į jį nukreipiu tą kaltės jausmą.
Praeitų metų pavasarį, kai sėdėjau su vaiku namie ir "stogas važiavo", pradėjau sportuoti namuose, skaičiavau kcal, laikiausi apie 1600 kcal dienos normos, tikrai ir miltinius, ir saldumynus valgiau, bet saikingai, subalansuotai, 3 pagrindiniai valgymai, 2 užkandžiai, 2l vandens, sportas apie 30-60 min. 4-5 k./sav., nepersistengiant. Paskui prasidėjo teismai ir nutrūkau... Rudenį, kai atšvenčiau 30 jubiliejų, radau internete programą (garsaus asmeninio trenerio), individuali treniruočių programa ir individualus mitybos planas, 12 savaičių trukmės, laikiausi, rezultatai buvo stulbinantys, tokio kūno seniai neturėjau, mityba buvo apie 1800 kcal per dieną, jaučiausi super, bet po to ir vėl... Tada jau kažkaip pradėjau įsisąmoninti, jog turiu VS, jog man tas ribojimas ir gyvenimas pagal planus, grafikus netinka, jog prieš tvarkydama išorę turiu išsikuopti vidų.

Oi kaip aš tave suprantu... Pas mane įsisuka taip pat, aš nepasakyčiau, kad riboju kažką labai, tik pas mane jau vos ne paranoja pagalvojus apie sveiką mitybą ar saikingas porcijas, pasąmonėj iškart užsiveda mintys, kad na ir kas, na pasimaitinsi sveikai, bet kaip ilgai? juk jau tiek kartų nepavyko, nepavyks ir šįkart, tu neturi valios ir t.t., ir pan. Aš tiesą sakant paslėpiau namie maisto, kūno svorio svarstykles, išmečiau visas knygas apie dietą ir sveiką gyvenseną, pasilikau tik tą G. Roth knygą ir P. McKenna apie intuityvų valgymą. Nežinau, ką daryti, pamenu, keldavausi ryte prieš darbą kad pasportuot, vietoj to įsijungdavau the Biggest Loser per laptopą ir rydavau, ir viskas būdavo vienodai...
Aš kankinuosi jau turbūt kokius 8 m., tada nusipirkau pirmą knygą apie idealią figūrą, o paauglystėj irgi buvo persivalgymo epizodų, bet po mokyklos kažkaip tokio laikotarpio nebepamenu.

Atsiprašau, kad tiek prirašiau. Gal paskambinsiu tais tel., pasikonsultuosiu, nors šiaip man pirmadienio vakare pas šeimos gydytoją reikia, siuntimo pas endokrinologą, prašysiu, kad nusiųstų ir į VSC.

P.S. Aš baisiai kūda ar stora nesu, ūgis 160, svoris buvo 52 kažkur, dabar 54-55, nes jau kelias savaites apsivalgau, kai buvau sukūdus, svėriau 49, mažiau 48 svert nenorėjau. Tie persivalgymo priepuoliai kaip kokia sniego lavina mane užgriuvus Va ir dabar, pavalgiau pusryčiams juodos arbatos su citrina be cukraus, juodos duonos riekę su lydytu sūreliu tepamu, virtą kiaušinį, gerą gabalą agurko, ir nors turiu priešpiečiams obuolį atsinešus, kolega pavaišino štrudelio naminio gabalėliu, guli spintelėj, bet jaučiu neatsilaikysiu ir dabar suvalgysiu, nors nesu alkana.

Man kartais rodos, kad as taip pat valgau "specialiai", lyg baudziu save. Idomu, kodel ir is kur tokios emocijos.

As jau uzsiregistravau kitai savaitei. Kazkaip baugu ir nejauku su gyvu zmogumi kalbeti, niekada nesu su niekuo apie tai kalbejusi, paikai skamba..As jau dabar noriu pabegti is to susitikimo.

Ar galite, kurios ten lankesi, papasakoti kaip viskas vyksta? Aciu!

tta registruoja siuo telefonu 2625979