Bulimija & Anoreksija

Sveikos merginos,
sergu nervine bulimija jau beveik 3 metus . Pastaruoju metu buvo neblogas pagerėjimas,tačiau pastarasias 2 dienas persivalgau ir vemiu...gal turit patarimų kaip išsikapstyti iš atkričio? Gal turit kokių minčių,idėjų, kažko,net pati nebežinau ko...mat per 2 mėnesius vėmiau tik du kartus,nebenoriu atgal i ligą .Be to turiu problemėle, skaičiuoju kalorijas, suvalgau kasdien po 2 tūkst.,tačiau turiu susiskaičiuoti, gal turit kokių patarimų kaip nustoti skaičiuoti?Labai dėkoju už atsakymus

kaip idomu . O kodel taip galvojate ? juk kiekvienas atvejis individualus, kiekviena turi 'savas' baimes, del kuriu kyla nerimas ir imama valgyti, ramintis tokiu netikusiu budu.

Justina, o gal turi galimybę kaip nors nukreipti dėmesį nuo maisto? Pavyzdžiui, būreliai, draugai (jei nejauti gėdos rodytis prieš žmones), pasivaikščiojimai.
Mane labai gelbėja kitų minčių okupavimas. Taip pat nebesilankau visokiuose angliškuose VS forumuose, kur anksčiau buvau tikrai aktyvi.
O maitinuosi šiuo metu taip, kad visokį "blogą" maistą dabar jau sugebu pasilikti kitos dienos pusryčiams, taip žinau, kad jis niekur nepabėgs, kad per dieną, kad ir kiek per pusryčius suvalgysiu (o ryte mano apetitas vis tiek ne toks žvėriškas kaip vakare), viską sudeginsiu. Kiekvienas rytas dabar kaip šventė, o vakarai ramesni, nes žinau, kad galiu sustoti, o ko noriu valgyti, tą jau ateinantį rytą ragausiu su kava Gal ir Tau būtų toks variantas priimtinas?

Man dar praeityje labai padėdavo šiltų skysčių (sultinių, arbatų, lengvų sriubų) vartojimas vakare gan nemažais kiekiais, nes, kaip jau minėjau, vakarais man atsilaikyti būdavo sunkiausia po vakarienės, nes apetitas jau būdavo sužadintas nežmoniškas.
Kartais jausdavau važiuodama namo iš paskaitų, kad grįžusi apsivalgysiu, nes ar tai bloga diena buvo, ar šiaip kokia tuštuma viduje, tada greitai perkratydavau galvą ir susiplanuodavau, ką grįžusi valgysiu, kad būčiau pakankamai soti.

O dėl skaičiavimų, kai tie skaičiai įlindę į galvą, jų jau nebepanaikinsi, bet bandyk jau po to sudėties operacijų galvoje nebeatlikinėti, ant popieriaus išvis niekur nerašyk, jei lįs į galvą veiksmai, bandyk ignoruoti juos, bent jau man taip išeina dabar. Aišku pavienių produktų skaičius vis tiek dar matau, bet nebežinau kiek per dieną iš viso suvartoju.

Ačiū už atsakymą , labai neblogai skamba būdas su pusryčiais. Oj,kaip man atsibodo ta bulimija...nebegaliu. Susiimsiu, nes po keletos tokių dienų atrodo tamsa aptraukė viską,gėda,pikta,mintys visokios blogos lenda. Mat kaip nevemiu, kažkaip šviesiau viskas atrodo,atrodo galiu gyventi ir visai neblogai . Reikia bandyti nebeskaičiuoti,nes vis tik tai ligos išraiška, kontrolė. O kaip su svoriu?mat baimė yra priaugti,bet pati suprantu,kad kaip bus taip...o bus tik i gera

Justina, suprantu tą jausmą, kai į daugiadienes įklimsti Galvok apie tą šviesumą, pozityvumą, kurį pažįsti ir motyvuok save stengtis dėl savęs pačios

Aš svorio priaugau, nes buvau jo nemažai numetusi kai buvau į visišką apatiją įklimpusi. Dabartinis mano KMI: 19.1 ir žemiau tikrai nebandysiu eiti. Iš tikro žinau, kad mano svoris labai lengvai užkyla ir lengvai nukrenta. Atrodo, kad nori atsipalaiduoti, tiesiog maitintis tvarkingiau, bet jei ne svarstyklės, tai drabužiai praneša apie kūno pokyčius ir tada savaime vėl sukyla noras sužinoti padėtį. Norėčiau visiškai negalvoti apie skaičius, bet kartu norėčiau, kad liktų dabartinis svoris, o balansuoti dėl jo ir visada reguliuoti taip nesinori
Nežinau ką dėl to patarti ir pati

Karile, nemanau, kad visais atvejais tai tik su mirties baime susije. Daugelio atveju kaip tik yra noras numirti. Save nukankinti, sunaikinti, isnykti. Patikek noro gyvent tokiu ligu gleby absoliuciai nera...


Na man pats didziausias stumis - nneoras grizti i bloga busena (buvau as cia tkritus uzpraita savaite, tai issigandau labai, nes viskas grizo galvon - nors numest kokius 15kg, vemt po belekokio maisto ir t.t. viskas labai tikra buvo, uzejo panika, kad vel vasara VSC teks praleisti, kad vel nebus gyvenimo - pavasari kaip pernai praleisiu kambary vemdama ir verkdama, besipjaustydama ir svajodama kada greiciau nudvesiu... nenene nenoriu to. Kazkaip padejo Atsistojau vel Svoris kazkaip dabar gan pastovus laikosi - KMI geras, ir nuotaika daznai gera, gyvenimas yra, nevemiu, linksminuosi O kai svorio nebuvo, kai vemdavau kiaura para, nebuvo nieko... tuscias vidus, tuscia aplinka...


As ir nebeskaiciuoju, kazkaip tiesiog, ignora metu kaip sakai. Nes negaliu kaip tai nervina. Tikrai dabar daug laisviau i maista ziuriu

Ačiū,merginos už atsakymus. Malonu kai tave išgirsta ir pagelbėje . Jau išsikapsčiau iš atkričio, vakar "švari" diena buvo,tai šiandien jau galvoju kaip aš taip galėjau. Pastebėjau,kad kai užpuola atkrytis, reikia nors vienos geros dienos ir "ratas" užsidaro. Tik veidas kaip balionėlio primena kas nutiko . Dabar išsikėliau tikslą nustoti skaičiuoti, pirmas žingsnis- svarstyklės maistui svert lėks lauk!!!Nes atsibodo,negaliu...O dėl svorio tikrai žinau, kad jis laimės neatneša, nes tada pagal įdėją mes,ligoniukės, turėtume būti pačios laimingiausios . Gera skaityti,kad taip šauniai laikotės ir nepasiduodat,gyvenimas be vs tikrai ŽYMIAI geresnis

labas rytas mielosios
buvau atostogose:) pailsejau pavalgiau...ir persivalgius keleta dienu buvau... bet turiu ir kuo pasidziaugti:) sendien pas mane svente 61 diena kai nevemiau... galiu tuo tik pasidziaugti... beveik gryzo mano sotumo jausmas ... turiu tiksla su vemimu jau viskas man aisku kas beatsitiktu niekada to nebedarysiu ... laukiu savo simtadienio per kuri sau pasidovanosiu pacia nuostabiausia dovana kokios tik tuo metu man noresis... ir tada bus laikas naujam etapui... kai jau zinosiu kad galiu valdyti save ir nebevemti... tada prasides 2 etapas... saugosiu save nuo persivalgymo... po truputi su paklydimais ir be jokio kaltes jausmo suvalgius sokolado...
anksciau mano tikslas buvo sverti 44-45kg. siuo metu sveriu 53kg db iki pavasario noriu 49-50kg ir bus super ... iki pavasario dar turiu 4 men... atsils oriukas prasides pas mane krosiukai... kai bus pliusine temperatura . oj laukiu nesulaukiu pavasario:)

Sveikos, Merginos
Labai senai skaitau jusu gyvenimo istorijas, bet niekaip negalejau pati prisijungti ir pradeti bendrauti ....Trumpai papasakosiu savo ligos istrorija. Tai va, sergu anoreksija beveik 3 metus. 2 metus buvo laibai griezta maisto kontrole, viena menesi net gi badavau( per diena isgerdavau du puodelius juodosios arbatos su pienu ir cukrum). Buvo laikotarpis(apie menesi) kai vakarais nesusilaikidavau ir prisikimzdavau pilna skrandi dziuveeliu , o po to, igerus didziuli puodeli ramuneliu arbatos su medumi< isvemdavau tai... Taciau , tai greitai pasibaige, nes man buvo ziauriai nemalonu tai daryti ... Gal pries kokius metus, tetis predejo suprati , kad ne viskas su manimi yra gerai... Kad ne nuo gastrito( man nustate ji pries 3,5 metu, del jo nukrito svoris is pradziu) mano toks mazas svoris. Pasiule surasti psichologe.As sutikau. Pradejau pas ja lankytis. Is pradziu jai melavau, maniau, kad niekuo ji man nepades, taciau su laiku pradejau ja pasitiketi ir vis labiau jai atsiverti... Praeita pavasari buvo pagerejimas, priaugau 2,5 kg per keleta savaiciu...Bet, musu seimoje atsitiko nelaime ir tas svoris dingo , lyg ir nebuvo atsirades... Isvaziavau vasara padeti tetai i Sventaja ir negalejau lankytis pas savo psichologe... Beveik nevalgiau, bet ziauriai daug fiziskai dirbau... Vis daugiau krausciausi is proto. Sugrizau i Vilniu, bet pabijojau jai skambinti... Delsiau 4 savaites, kol viena diena tetis nepasake, kad jam atrodo, kad kraustausi is proto ir liepe vel skambinti psichologei... Vel sugrizau pas ja... Kazkur Lapkricio pradzioje prasidejo visika apatija viskam..gyventi jau nebesinorejo...nieko negalejau daryti, bet priversdavau save, priversdavau bendrauti , nes kitaip, tikrai bandyciau pakelti pries save rankas... Pradejau suprasti, kad TIKRAI noriu bristi is sito meslo...bet pati,deja, jau sito nepajegiau... Galvoje pradejo suktis mintys apie vienintele vieta, kur mane priverstu valgyti , kur as tikrai negaleciau pabegti nuo maisto... Tai VSC. Labai ilgai dvejojau, bet per viena sustikima isdrisau ir paprasiau avo psichologes suzinoti , kaip galima atsigulti i VSC. Ir ka jus manot, lyg koks angelas man buvo padejes, per kita musu susitikima ji man pasake, kad nuo pirmadienio (tai buvo ketvirtadienis) atsilaisvins vieta... Dieve, kiek daug as isgyvenau ta momenta...ir laime, ir baime, i pykti- viska... Tetis susitare su vedeja susitikti kita diena... Kiek kartu as persigalvojau per ta viana vakara.. Is prazdiu pasakiau, kad cia likimo dovana, paskuj nusprendziau , kad niekur nevaziuosiu ir pati susitvarkisiu ...Labai bijojau to priverstinio valgymo VSC.... Bet vedeja ismuse is manes visas mano abejones ir ta pirmadieni atsiguliau i skyriu( gruodzio 12 diena)... Jo, visai netrumpa ta mano istorija isejo Atsiprasau Suprasiu , jeigu atsibos skaityti jau po pirmu 5 sakiniu
VSC buvau 28 dienas ir dekoju Dievui uz tokia galimybe! Guleciau visas 52 dienas, bet turejau sugrizti i mokykla, o dar tie egzaminai ant nosies PAti bandau tvarkytis, valgau pagal planeli, lankausi dienos stacionare( einu i terapijas, vaikstau pas dietologe ir psichoterapeute). Susipazinau su tiek daug nuostabiu merginu
Tikiuosi isitraukti i jusu bendruomene ir palaikyti visas siame sunkiame, bet tikrai REALIAME, sveikimo kelyje ))))!!!!!!!

Labas mergytes

Vis paskaitydavau jus,esu pries keleta metu ir rasius nemazai(atsimenu noriuzako,dziaugiuosi kad ji atsigauna )bet kadangi jauciausi visiskai issivadavus is bulimijos gniauztu,nustojau rasineti.
Deja,siandien kaip niekad supratau,kad niekur nedingo ta bulimija...Priezastis paprasta-per ta laika susilaukiau antro vaikelio,su jo gimimu atsirado tolia pilnatve,tokia laiminga jauciuosi,kol supratau kad su antru vaikeliu ir mano antsvoris sugrizo
Todel vel jungiuosi pas jus,prisipazystu,kad sergu ir bandau kovoti su savo baisiom mintim,kurios yra baisios tik tada kai galvoju apie svori. Tiesiog niekaip niekaip nesusitaikau,kad nuo 65 kg.nusivaziavau iki 80kg. Kartais paskaitau kai cia rasancios bijo piaugti keleta kilu,o ka daryt kai visi cieli 15kg.uzderejo? Va cia mano didziausia problema.Vakar net nusprendziau eit vemt,gal tada prades tirpti tie prakeikti kilai.O jau nevemiau 4 metus,maniau viskas praeity.Kadangi zinau,kad jei pradejau galvot,tuoj pradesiu ir realiai ta daryt,tai atlekiau pas jus,kad mane sustabdytumet. Man reik gero spyrio i minksta vieta, kadangi pati nepasiekiu,tai reik kitu pagalbos
Papildyta:
WinnieThePooh, smagu kad VSC tau padejo, as irgi gydziausi ten.Labai linkiu,kad ir toliau taip laikytumeisi.Mums,sirgusioms VS ligoms svarbu,kad sios ligos yra psichologines ir reik ypac dideles stiprybes joms atlaikyti...

midnightlady,

pagirtina ir labai labai svarbu, kad nebevemi.

reikia žinoti, kad ne tik persivalgymai iš ligos kyla, bet ir badavimai, porcijų mažinimai. turi ne nepersivalgyti stengtis, bet - valgyti pakankamai.

o dėl norėjimo numesti svorį... nu ir kas kad vietoj 8kg nori numesti 4kg. svorio metimas ir sveikimas yra nebūtinai priešiški, bet tikrai nelygiaverčiai. tol kol norėsi mažiau sverti, tol sveikimas bus reliatyvus.
Papildyta:


sveika,
man didžiausias paskatinimas susirgti ir buvo numesti vos kelis kg. ir man taip niekad ir nepavyko jų numesti. šitose ligose ne skaičiai esminiai. čia tas visas iškreiptas kūno suvokimas. aš ir plona būdama, savęs kaip plonos negalėjau suvokti, nes kiekvieną dieną sau sakiau, kad esu per stora.
juk pati sakai, kad buvai savim patenkinta iki tol, kol pastebėjai, jog kilogramus priaugai.
ne svarstyklės turi tau pasakyti, ar esi graži ir verta būti laiminga
Papildyta:


labas, taip tikrai realus sveikimas. labai noriu tuo tikėti ir labai labai noriu, kad dar po kurio laiko viską 100proc. įveiksiu

[quote=arbataa,2012 01 31, 16:09]
midnightlady,

pagirtina ir labai labai svarbu, kad nebevemi.

reikia žinoti, kad ne tik persivalgymai iš ligos kyla, bet ir badavimai, porcijų mažinimai. turi ne nepersivalgyti stengtis, bet - valgyti pakankamai.

o dėl norėjimo numesti svorį... nu ir kas kad vietoj 8kg nori numesti 4kg. svorio metimas ir sveikimas yra nebūtinai priešiški, bet tikrai nelygiaverčiai. tol kol norėsi mažiau sverti, tol sveikimas bus reliatyvus.
Papildyta:

labas rytas...
nei svorio metimas nei pociju mazinimas manes siuo metu nekamuoja. tiesiog sakau kad kai sustipresiu emociskai ir nebegalvosiu apie savo priaugtus ir numestus kg tada grysiu i sporta savo malonumui...begiosiu krosiukus ... darysiu pratimukus ... mityba jau db turiu pakankamai nebloga... o apie svoriuka tai nesiplesidama kolkas bandau islaikyti tai ka turiu + - 1kg man tai iseina savaime... bet kai vel pradesiu sportuoti zinau kad grysiu i savo forma ir del to esu laiminga... be vemimu be maisto sverimo, be kuno svarstykliu ir visos kitos vs atributikos... dar manau kad pradesiu rasyti dienorasti... ir maziau vaikscioti i parduotuve ... tiesiog sveikai matinuosi kaip tai imanoma... na pasitaiko ir bandele ir sokoladas racione ... bet db stengiuosi ismokti ju nebepirkti ... sendien 66 dienos kai nevemiau... buvo gal kokie 4 kartelei per tas dienas kai pavalius normalius pusrycius pietus ar vakariene norejau ja isvemti bet susilaikiau... todel sendien galiu pasidziaugti... arteju prie savo simtadienio... ir tikiu kad man viskas bus gerai nes as myliu save:)