mergaites, o gal tarp cia diskutuojanciu yra merginu iki 18 metu...? jei taip, labai labai labai rupi Jusu nuomone. gal galetumete atsakyti i keleta klausimu? darau toki mokslini darbeli apie tai, kaip valgymo sutrikimai susije su santykiais seimoje.. darbas daromas su paaugliu psichiatre, tai nera siaip sau apklausa.... anketos pradzioje yra klausimu apie dietas, gal taip pat turite kazkokia nuomone, patirti..?
ideti nuoroda i apklausa siame forume nera leidziama. merginos, gal galeciau paprasyti Jusu parasyti man asmenine zinute, jei esate iki 18 metu ir manote, jog kazkas su jusu mityba yra ne taip...?
QUOTE(domutiene @ 2012 03 20, 02:22)
Sveikos, mielosios!
Nuspredziau ir as jums papasakoti savo istorija, kuri, deja, dar nera pasibaigusi.
Kokiu budu ir kada prasidejo mano problema tiksliai pasakyti negaliu, bet samoningai suvokiau tai pries 3metus. Iki tol aplinkiniai "padare" savo stulbinancia itaka: nuo paauglystes girdejau kad esu stora ir turiu laikytis dietu. I tuos "aplinkinius" ieina ir mano tevai. Budama 20 metu turejau tvirta kompleksa del savo figuros ir nepasitikejimo savimi, nepaisant to suradau sau vyra, susilaukem pirmos atzalos ir po gymdymo, visi vel kaip susitare pradejo man aiskinti del mano figuros ir svorio. Supikusi ant viso pasaulio nuspredziau, kad butinai privalau priaugti svorio ir parodyti kokia esu, kai is tikruju esu stora ir veliau be problemu numesiu nereikalingus kilogramus. Mano nevykusi mintis privede mane iki nervines bulimijos. Ir pries 3metus(seimos daktares deka) suzinojau apie VSC ir nusprendziau ieskoti pagalbos ten. Iki to laiko buvo isbandyta begales dietu ir prieita iki absurdo, kai laisvinamuju ir acto gerimo. Buvo beproto sunku pirmus metus, kol ismokinau save valgyti ir pripratinau savo organizma prie naujo rezimo (su vyro pagalba, mes kartu dirbam, tai labai priziuredavo, kad nepraleisciau maitinimo). Taipogi nemazai pastangu idejau pati. VSC lankiausi dienos stacionare ir kaip kempine semdavau visa informacija, ir grizdama namo "virskindavau" kiekviena pasakyta zodi, beveik kiekviena karta grizdavau apsiverkusi nuo pamastymu ir isvadu. Kadangi buvau dirbanti tai leisti sau dar viena rata dienos stacionare negalejau, toliau teko tvarkytis paciai. Su valgymu susitvarkyti gavosi geriau, negu psichologiskai, mane vis tiek persekioje mintys kad esu stora ir niekam vykusi. Patys dydziausi pasikeitimai ivyko pries 1.5 metu, kai vyras paprase antro vaiko. Is laimes buvau 9 dangui, bet sirdy buvo nerimas. Labai bijojau ppriagti dar kilogramu (turejau virsvori 20kg), bet maisto neribojau ir porciju nedidinau. Per visa nestuma priaugau 1.5kg. Dabar mazylei beveik 8men. ir tu 20kg virsvorio neturiu ir valgymo rezimo nesugadinau nei per nestuma, nei po gimdymo. Organizmas jau taip priprato prie reguliaraus maitinimo, kad jei laiku nepavalgau pradeda skaudeti galva ir skrandis. Su 2vaikais ir vyru (kuris namu ruosos darbus beveik neatlieka) yra labai sunku laikytis ir neatkrysti, del to pradzioj ir parasiau, kad mano istorija dar nera baigta. Manau, kad baigta bus tik tuo atveju, kai neliks minciu apie valgyma, o liks tik noras megautis maistu.
Beje, nors ir numeciau 20kg vis tiek jauciuosi stora, nors pakartotinai perskaiciau ir atlikau visus testus is knygos "Kuno samprata".
Gal kam nors mano istorija bus kaip ikvepimas nenuleisti ranku
Linkiu visoms stiprybes ir sekmes kovojant su liga.
Nuspredziau ir as jums papasakoti savo istorija, kuri, deja, dar nera pasibaigusi.
Kokiu budu ir kada prasidejo mano problema tiksliai pasakyti negaliu, bet samoningai suvokiau tai pries 3metus. Iki tol aplinkiniai "padare" savo stulbinancia itaka: nuo paauglystes girdejau kad esu stora ir turiu laikytis dietu. I tuos "aplinkinius" ieina ir mano tevai. Budama 20 metu turejau tvirta kompleksa del savo figuros ir nepasitikejimo savimi, nepaisant to suradau sau vyra, susilaukem pirmos atzalos ir po gymdymo, visi vel kaip susitare pradejo man aiskinti del mano figuros ir svorio. Supikusi ant viso pasaulio nuspredziau, kad butinai privalau priaugti svorio ir parodyti kokia esu, kai is tikruju esu stora ir veliau be problemu numesiu nereikalingus kilogramus. Mano nevykusi mintis privede mane iki nervines bulimijos. Ir pries 3metus(seimos daktares deka) suzinojau apie VSC ir nusprendziau ieskoti pagalbos ten. Iki to laiko buvo isbandyta begales dietu ir prieita iki absurdo, kai laisvinamuju ir acto gerimo. Buvo beproto sunku pirmus metus, kol ismokinau save valgyti ir pripratinau savo organizma prie naujo rezimo (su vyro pagalba, mes kartu dirbam, tai labai priziuredavo, kad nepraleisciau maitinimo). Taipogi nemazai pastangu idejau pati. VSC lankiausi dienos stacionare ir kaip kempine semdavau visa informacija, ir grizdama namo "virskindavau" kiekviena pasakyta zodi, beveik kiekviena karta grizdavau apsiverkusi nuo pamastymu ir isvadu. Kadangi buvau dirbanti tai leisti sau dar viena rata dienos stacionare negalejau, toliau teko tvarkytis paciai. Su valgymu susitvarkyti gavosi geriau, negu psichologiskai, mane vis tiek persekioje mintys kad esu stora ir niekam vykusi. Patys dydziausi pasikeitimai ivyko pries 1.5 metu, kai vyras paprase antro vaiko. Is laimes buvau 9 dangui, bet sirdy buvo nerimas. Labai bijojau ppriagti dar kilogramu (turejau virsvori 20kg), bet maisto neribojau ir porciju nedidinau. Per visa nestuma priaugau 1.5kg. Dabar mazylei beveik 8men. ir tu 20kg virsvorio neturiu ir valgymo rezimo nesugadinau nei per nestuma, nei po gimdymo. Organizmas jau taip priprato prie reguliaraus maitinimo, kad jei laiku nepavalgau pradeda skaudeti galva ir skrandis. Su 2vaikais ir vyru (kuris namu ruosos darbus beveik neatlieka) yra labai sunku laikytis ir neatkrysti, del to pradzioj ir parasiau, kad mano istorija dar nera baigta. Manau, kad baigta bus tik tuo atveju, kai neliks minciu apie valgyma, o liks tik noras megautis maistu.
Beje, nors ir numeciau 20kg vis tiek jauciuosi stora, nors pakartotinai perskaiciau ir atlikau visus testus is knygos "Kuno samprata".
Gal kam nors mano istorija bus kaip ikvepimas nenuleisti ranku
Linkiu visoms stiprybes ir sekmes kovojant su liga.
domutiene, labai aciu, kad pasidalinai savo istorija- labai idomu pasiskaityti. Noriu paklausti pas tave o kaip tu valgai dabar? Vis dar 5 kartus dienoje? O tuos 20 kg numetei taip pat valgydama? Gal galetum parasyti keliu dienu savo meniu?
Mane kankina baime, kad taip valgydama pasidarysiu triguba. Nors kaip ir sakiau, nuotaikos is depresyvios pasikeite i visai neblogas vien pradejus daznai valgyti, kazkaip mastyti pradejau aiskiau, nera noro prisiryti visiskai. Bet ta baime, kad dar labiau sustoresiu kankina kiekviena diena.
QUOTE(*Matrem* @ 2012 03 20, 11:35)
As suprantu kad galima valgyt pagal planelius,galima prisiverst ydet kasny y burna 5 kart per diena,galima netgi isnesiot vaikus sergant VS... 
bet kaip susitaikyt su svoriu????Kaip but patenkintai juo,kad nekirbetu mintis kad gal dar numest nors biski... As kiekviena diena bandau save ytikint kad atrodau normaliai,kad nieko man netruksta,bet kas is to.Tikrai taip nera kad negalvociau apie svory nors man 35 mretai,esu 166cm ir sveriu 59-60kg.Ir nors logiskai mastant suprantu kad viskas absoliuciai normos ribose,bet.....
bet kaip susitaikyt su svoriu????Kaip but patenkintai juo,kad nekirbetu mintis kad gal dar numest nors biski... As kiekviena diena bandau save ytikint kad atrodau normaliai,kad nieko man netruksta,bet kas is to.Tikrai taip nera kad negalvociau apie svory nors man 35 mretai,esu 166cm ir sveriu 59-60kg.Ir nors logiskai mastant suprantu kad viskas absoliuciai normos ribose,bet.....Cia kuria dienele skaiciau, kad kai mintyse sakome "jauciuosi stora" tai reiskia, kad jauciuosi nelaiminga ir kazkokia emocija grauzia is vidaus, o tokio kaip storumo jausmas net nera, reikia isigilinti kas is tiesu neduoda ramybes ir imtis veiksmu, kad ja pasalintumem
O tavo svoris, *Matrem*, tiesiog puikus
QUOTE(domutiene @ 2012 03 20, 11:50)
Austuke05 gerai parase, kad nelipa ant svarstykliu ir tu ju atsikratyk. As irgi jau nelipu. O susitaikyti padeda isejimas i drabuziu praduotuve, kur matuoju viska kas patiko ir matau savo kuno grazias linijas. O ka reiskia skaiciai ant svarstykliu? VISISKAI NIEKO!!!
QUOTE(*Matrem* @ 2012 03 20, 12:15)
nu zinokit rimtai ,man nesove mintis nesisvert gal reiktu...nes kol nezinau skaiciuku savo isvaizda esu ABSOLIUCIAI PATENKINTA 
ir su B vis pasneku kad keistai viskas,lyg ir graziai atrodau ir nenoriu but dziusna ar numest svorio,kol nepasisveriu Neturiu galimybes lankytis pas psichologa...o taip noreciau
Si sekmadieni buvo pirmas rytas kai strimagalviais nelekiau prie svarstykliu. Kiek man tai kainavo pastangu, puse nakties nemiegojau bandydama save itikinti, kodel as tureciau ant ju nelipti. Ir dabar jauciuosi labai nesaugiai, nes neissivaizduoju kiek sveriu, o rodos nuo to dazno maitinimosi storeju valandom. Bandysiu svertis tik viena karta i menei, nes nesvarbu kiek svarstykles parodydavo, man vis vien skaicius nepatikdavo- budavo arba priaugto svorio daug, arba nukrite per mazai. Dar ka padariau tai issiregistravau is visokiu dietu puslapiu, istrinu visus emailus, kas susije su kcal ir t.t. Kai valgau maista mintyse kartoju, "jis nera blogas ar geras tai tik kuras"
Nors vis vien nera taip, kad viska valgau.
[quote=Cukruota_mania,2012 03 21, 14:12]
Mane kankina baime, kad taip valgydama pasidarysiu triguba.
Bet ta baime, kad dar labiau sustoresiu kankina kiekviena diena.
Lygiai tokias pacias baimes ir as turejau,bet nusprendziau visu 100% atsiduoti VSC taisyklems (valgymo daznumo ir kiekio). Pati sau pagalvojau, kad jei ir taip turiu virsvori papildomi 5kg vaizdo stipriai nesugadins ("jis ir taip yra baisus"
tokios mintys egzistavo nuolatos). Bet mano nuostabai kg neaugo. Bet kol as priejau iki sio zingsnio praejo gal kokie 3men. minimum. As iki dienos stacionaro laukiau beveik pora men. valgiau pagal per pirma konsultacija duota valgarasti, bet samoningai mazinau porciajs troksdama suliekneti, bet persijimo priepoliai vis tiek egzistavo. Netgi pradejus lankyti dienos stacionara pietus ir pavakarius ten suvalgydavau pilnai, o vakariene namuose jau buvo sumazinta. Labai daug informacijos ir perversmu galvoja padare VSC. Per pirmuosius metus as tik ir mokinausi valgyti ir atsikratyti minciy, kad visas maistas eina i kuna (jei taip galvosi, taip ir bus), mokinausi megautis maistu (anksciau kiekviena karta valgydavau taip kaip paskutini). Siais laikais deficito NERA, gali megautis tuo paciu produktu nors ir istesus metus. O ir dar vienas dalykas: per diena dazniau pailsi 
. Kiek kartu per diena leidi sau prisesti ir pailseti? Ir trecia: alkoholis, kuo reciau ir maziau tuo geriau. Siuo metu jokiu apribojimu (apart alkoholio) sau netaikau, valgau VISKA bet proto rybose. O papildomi kg nukrito del to dazno valgymo, per nestuma laaabai mazo svorio prieugio (vaikas issiurbe mano riebaliukus, nes pirmi 10 nukrito per pati gimdyma) o likusieji zindymo metu. Siuo metu maitinu tik 1 karta krutimi ir valgydama 5 kartus svoris kol kas neauga.
Bandysiu svertis tik viena karta i menesi, nes nesvarbu kiek svarstykles parodydavo, man vis vien skaicius nepatikdavo- budavo arba priaugto svorio daug, arba nukrite per mazai.
Gali atsitikti tai, kad niekada neliksi patenkinta savo skaiciukais parodytais ant svarstykliu. Kuo mazesni skaiciu tu matysi tuo malonesnis jis bus TIK tavo AKIAI, bet sveikatai NEEEEEEEE. As save dabar vertinu tik pamatyta vaizda veidrodyje ir pasakau sau mintys, kad jis yra NUOSTABUS.
Dar ka padariau tai issiregistravau is visokiu dietu puslapiu, istrinu visus emailus, kas susije su kcal ir t.t. Kai valgau maista mintyse kartoju, "jis nera blogas ar geras tai tik kuras"
GERA PRADZIA, sveikinu.
Siuo metu patiriu laaaaaabai dideli stresa ir beproto sunku susitvarkyti, kad neuzvalgyti savo emocijas, o jas isgyventi. Draudziu sau eiti i parduotuve ir pirkti maista, kad nenupirkti slamsto ir juolab prisivalgyti. Saldytuve mazai kas yra, bet ir prie jo nearteju kol "neprieina" laikas valgymui.
Mane kankina baime, kad taip valgydama pasidarysiu triguba.
Bet ta baime, kad dar labiau sustoresiu kankina kiekviena diena.
Lygiai tokias pacias baimes ir as turejau,bet nusprendziau visu 100% atsiduoti VSC taisyklems (valgymo daznumo ir kiekio). Pati sau pagalvojau, kad jei ir taip turiu virsvori papildomi 5kg vaizdo stipriai nesugadins ("jis ir taip yra baisus"
tokios mintys egzistavo nuolatos). Bet mano nuostabai kg neaugo. Bet kol as priejau iki sio zingsnio praejo gal kokie 3men. minimum. As iki dienos stacionaro laukiau beveik pora men. valgiau pagal per pirma konsultacija duota valgarasti, bet samoningai mazinau porciajs troksdama suliekneti, bet persijimo priepoliai vis tiek egzistavo. Netgi pradejus lankyti dienos stacionara pietus ir pavakarius ten suvalgydavau pilnai, o vakariene namuose jau buvo sumazinta. Labai daug informacijos ir perversmu galvoja padare VSC. Per pirmuosius metus as tik ir mokinausi valgyti ir atsikratyti minciy, kad visas maistas eina i kuna (jei taip galvosi, taip ir bus), mokinausi megautis maistu (anksciau kiekviena karta valgydavau taip kaip paskutini). Siais laikais deficito NERA, gali megautis tuo paciu produktu nors ir istesus metus. O ir dar vienas dalykas: per diena dazniau pailsi . Kiek kartu per diena leidi sau prisesti ir pailseti? Ir trecia: alkoholis, kuo reciau ir maziau tuo geriau. Siuo metu jokiu apribojimu (apart alkoholio) sau netaikau, valgau VISKA bet proto rybose. O papildomi kg nukrito del to dazno valgymo, per nestuma laaabai mazo svorio prieugio (vaikas issiurbe mano riebaliukus, nes pirmi 10 nukrito per pati gimdyma) o likusieji zindymo metu. Siuo metu maitinu tik 1 karta krutimi ir valgydama 5 kartus svoris kol kas neauga.Bandysiu svertis tik viena karta i menesi, nes nesvarbu kiek svarstykles parodydavo, man vis vien skaicius nepatikdavo- budavo arba priaugto svorio daug, arba nukrite per mazai.
Gali atsitikti tai, kad niekada neliksi patenkinta savo skaiciukais parodytais ant svarstykliu. Kuo mazesni skaiciu tu matysi tuo malonesnis jis bus TIK tavo AKIAI, bet sveikatai NEEEEEEEE. As save dabar vertinu tik pamatyta vaizda veidrodyje ir pasakau sau mintys, kad jis yra NUOSTABUS.
Dar ka padariau tai issiregistravau is visokiu dietu puslapiu, istrinu visus emailus, kas susije su kcal ir t.t. Kai valgau maista mintyse kartoju, "jis nera blogas ar geras tai tik kuras"
GERA PRADZIA, sveikinu.
Siuo metu patiriu laaaaaabai dideli stresa ir beproto sunku susitvarkyti, kad neuzvalgyti savo emocijas, o jas isgyventi. Draudziu sau eiti i parduotuve ir pirkti maista, kad nenupirkti slamsto ir juolab prisivalgyti. Saldytuve mazai kas yra, bet ir prie jo nearteju kol "neprieina" laikas valgymui.
domutiene, sveika Kas per knyga ta "Kūno samprata"? Aš šiuo metu irgi laukiu dienos stacionaro, geriu VSC psichiatrės paskirtus AD, turiu tą planelį ir mitybos rekomendacijas, skaitau Ch. Fairburn knygą apie pastovaus persivalgymo įveikimą, bet vis tiek visokių minčių kyla
Man netinka patarimas nesisverti, nes tada visiškai atsipalaiduoju, na ta prasme kaip ir atkrytis su pagreičiu gaunasi, jei po kažkiek laiko užlipu ir pamatau, jog grįžau į pradinį svorį, vėl persivalgymai, savigrauža ir t.t. Pačiai net savęs baisu kartais. Vakar darbe užsiparinau, pavedžiau kitus žmones, ne dėl savo kaltės, bet labai pergyvenau, na ir niekaip nesusivaldžiau, nuėjau į parduotuvę, prisipirkau visko, ai aš jau išvis bijau eit ten, nes visad įsijungia autopilotas kai stresuoju, o maistą šeimai pirkt turiu ir gamint...Neišmanau, kaip 100% laikytis to VSC planelio, maistą nešuosi iš namų, nes darbe brangu, o čia sriubos. Kartais dar galvojasi, jog tos porcijos arkliškos, ir taip netelpu jau į rūbus, o kas bus vėliau?
Nežinau, kažkaip esu susiparinus, ir dėl tų vaistų, ar man jų reikia, vis tiek tų persivalgymo priepuolių išvengti nepavyks. Ir šiaip liūdna, vyras nesupranta mano problemos, mama nesupranta, visi sako, jog iš musės darau dramblį... Bet reikia stotis ir eiti toliau.
Kas per knyga ta "Kūno samprata"? Aš šiuo metu irgi laukiu dienos stacionaro, geriu VSC psichiatrės paskirtus AD, turiu tą planelį ir mitybos rekomendacijas, skaitau Ch. Fairburn knygą apie pastovaus persivalgymo įveikimą, bet vis tiek visokių minčių kyla Man netinka patarimas nesisverti, nes tada visiškai atsipalaiduoju, na ta prasme kaip ir atkrytis su pagreičiu gaunasi, jei po kažkiek laiko užlipu ir pamatau, jog grįžau į pradinį svorį, vėl persivalgymai, savigrauža ir t.t. Pačiai net savęs baisu kartais. Vakar darbe užsiparinau, pavedžiau kitus žmones, ne dėl savo kaltės, bet labai pergyvenau, na ir niekaip nesusivaldžiau, nuėjau į parduotuvę, prisipirkau visko, ai aš jau išvis bijau eit ten, nes visad įsijungia autopilotas kai stresuoju, o maistą šeimai pirkt turiu ir gamint...Neišmanau, kaip 100% laikytis to VSC planelio, maistą nešuosi iš namų, nes darbe brangu, o čia sriubos. Kartais dar galvojasi, jog tos porcijos arkliškos, ir taip netelpu jau į rūbus, o kas bus vėliau?
Nežinau, kažkaip esu susiparinus, ir dėl tų vaistų, ar man jų reikia, vis tiek tų persivalgymo priepuolių išvengti nepavyks. Ir šiaip liūdna, vyras nesupranta mano problemos, mama nesupranta, visi sako, jog iš musės darau dramblį... Bet reikia stotis ir eiti toliau.
QUOTE(domutiene @ 2012 03 21, 14:01)
Lygiai tokias pacias baimes ir as turejau,bet nusprendziau visu 100% atsiduoti VSC taisyklems (valgymo daznumo ir kiekio).Bet mano nuostabai kg neaugo. Bet kol as priejau iki sio zingsnio praejo gal kokie 3men. minimum. Per pirmuosius metus as tik ir mokinausi valgyti ir atsikratyti minciy, kad visas maistas eina i kuna (jei taip galvosi, taip ir bus), mokinausi megautis maistu (anksciau kiekviena karta valgydavau taip kaip paskutini). Siais laikais deficito NERA, gali megautis tuo paciu produktu nors ir istesus metus. Ir trecia: alkoholis, kuo reciau ir maziau tuo geriau. Siuo metu jokiu apribojimu (apart alkoholio) sau netaikau, valgau VISKA bet proto rybose. O papildomi kg nukrito del to dazno valgymo, per nestuma laaabai mazo svorio prieugio (vaikas issiurbe mano riebaliukus, nes pirmi 10 nukrito per pati gimdyma) o likusieji zindymo metu. Siuo metu maitinu tik 1 karta krutimi ir valgydama 5 kartus svoris kol kas neauga.
Gali atsitikti tai, kad niekada neliksi patenkinta savo skaiciukais parodytais ant svarstykliu. As save dabar vertinu tik pamatyta vaizda veidrodyje ir pasakau sau mintys, kad jis yra NUOSTABUS.
Siuo metu patiriu laaaaaabai dideli stresa ir beproto sunku susitvarkyti, kad neuzvalgyti savo emocijas, o jas isgyventi. Draudziu sau eiti i parduotuve ir pirkti maista, kad nenupirkti slamsto ir juolab prisivalgyti. Saldytuve mazai kas yra, bet ir prie jo nearteju kol "neprieina" laikas valgymui.
Gali atsitikti tai, kad niekada neliksi patenkinta savo skaiciukais parodytais ant svarstykliu. As save dabar vertinu tik pamatyta vaizda veidrodyje ir pasakau sau mintys, kad jis yra NUOSTABUS.
Siuo metu patiriu laaaaaabai dideli stresa ir beproto sunku susitvarkyti, kad neuzvalgyti savo emocijas, o jas isgyventi. Draudziu sau eiti i parduotuve ir pirkti maista, kad nenupirkti slamsto ir juolab prisivalgyti. Saldytuve mazai kas yra, bet ir prie jo nearteju kol "neprieina" laikas valgymui.
Kokia tu teisi, domutiene! Labai dekui, kad pasidalini savo patirtimi. Stipri moteris esi
Nepasiduok ir si karta- neverta. Norint viskas imanoma, o svarbiausia ir yra tai, kad tu nori nepaslysti 
Taip, perprogramuoti savo sudirbtas smegeneles uztrunka laiko, sutinku. Bet kazkur savo sirdies gilumoje as zinau, kad imanoma. MB liepia stengtis ir laikytis vsc plano, kad kazkada ateityje galetumem kartu valgyti ledus nakti ir as nesigrauzciau, o suvalgiusi pamirsciau.Juk taip visi zmones ir gyvena, valgo megaudamiesi, o suvalge -pamirsta. Kadanors taip ir bus tikiuosi
Alkoholio siuo metu galima sakyti visai nevartoju, bet turiu pastebeti tai, kad buvau priejus riba, kad nusitasydavau kaip turi buti, kartais nebudavo stabdziu, manau cia irgi ta bulimiska prigimtis susijusi su siuo reikalu. Dargi man visad budavo apsirijimo priepolis pavartojus alkoholio kita diena. O jums?
Beje, ka daryti tokiu atveju jeigu, sakykim, suvalgiau pusrycius ir neturejau laiko suvalgyti priespieciu Tai man juos aplamai jau isbraukti ir valgyti jau tik pietus, nors laiko tarpas gaunasi 4-5 val? Ar priespiecius nors ir paveluotai, bet suvalgyti 1.5 val veliau (bet tuomet pasislinks ir pietu laikas)
Kazkaip sunkiai man gaunasi valgyti butent tuo paciu metu. Bet stengiuosi kas 2.5-3.5h.Kada nors ir man tie skaiciai neberupes. Dabar pasiziurejus i veidrodi tik verkti norisi, gelbejimosi ratas kaip nezinau kas akis bado
O dar orai atsyla, nesinori buti visai isplerzejusiai, mane jau dabar panika ima kaip reiks paltus nusimesti..QUOTE(#ta @ 2012 03 21, 17:32)
domutiene, sveika Kas per knyga ta "Kūno samprata"? Aš šiuo metu irgi laukiu dienos stacionaro, geriu VSC psichiatrės paskirtus AD, turiu tą planelį ir mitybos rekomendacijas, skaitau Ch. Fairburn knygą apie pastovaus persivalgymo įveikimą, bet vis tiek visokių minčių kyla
Man netinka patarimas nesisverti, nes tada visiškai atsipalaiduoju, na ta prasme kaip ir atkrytis su pagreičiu gaunasi, jei po kažkiek laiko užlipu ir pamatau, jog grįžau į pradinį svorį, vėl persivalgymai, savigrauža ir t.t. Pačiai net savęs baisu kartais. Vakar darbe užsiparinau, pavedžiau kitus žmones, ne dėl savo kaltės, bet labai pergyvenau, na ir niekaip nesusivaldžiau, nuėjau į parduotuvę, prisipirkau visko, ai aš jau išvis bijau eit ten, nes visad įsijungia autopilotas kai stresuoju, o maistą šeimai pirkt turiu ir gamint...Neišmanau, kaip 100% laikytis to VSC planelio, maistą nešuosi iš namų, nes darbe brangu, o čia sriubos. Kartais dar galvojasi, jog tos porcijos arkliškos, ir taip netelpu jau į rūbus, o kas bus vėliau?
Nežinau, kažkaip esu susiparinus, ir dėl tų vaistų, ar man jų reikia, vis tiek tų persivalgymo priepuolių išvengti nepavyks. Ir šiaip liūdna, vyras nesupranta mano problemos, mama nesupranta, visi sako, jog iš musės darau dramblį... Bet reikia stotis ir eiti toliau.
Kas per knyga ta "Kūno samprata"? Aš šiuo metu irgi laukiu dienos stacionaro, geriu VSC psichiatrės paskirtus AD, turiu tą planelį ir mitybos rekomendacijas, skaitau Ch. Fairburn knygą apie pastovaus persivalgymo įveikimą, bet vis tiek visokių minčių kyla Man netinka patarimas nesisverti, nes tada visiškai atsipalaiduoju, na ta prasme kaip ir atkrytis su pagreičiu gaunasi, jei po kažkiek laiko užlipu ir pamatau, jog grįžau į pradinį svorį, vėl persivalgymai, savigrauža ir t.t. Pačiai net savęs baisu kartais. Vakar darbe užsiparinau, pavedžiau kitus žmones, ne dėl savo kaltės, bet labai pergyvenau, na ir niekaip nesusivaldžiau, nuėjau į parduotuvę, prisipirkau visko, ai aš jau išvis bijau eit ten, nes visad įsijungia autopilotas kai stresuoju, o maistą šeimai pirkt turiu ir gamint...Neišmanau, kaip 100% laikytis to VSC planelio, maistą nešuosi iš namų, nes darbe brangu, o čia sriubos. Kartais dar galvojasi, jog tos porcijos arkliškos, ir taip netelpu jau į rūbus, o kas bus vėliau?
Nežinau, kažkaip esu susiparinus, ir dėl tų vaistų, ar man jų reikia, vis tiek tų persivalgymo priepuolių išvengti nepavyks. Ir šiaip liūdna, vyras nesupranta mano problemos, mama nesupranta, visi sako, jog iš musės darau dramblį... Bet reikia stotis ir eiti toliau.
Man taip paciai su sverimusi, bet kazkaip persilauziau, nors kaulus suko kaip norejosi uzlipt ant tu prakeiktu svarstykliu. Gal pazadek sau, kad sversies kiekvieno menesio 1 diena, ar kas antra savaite. Na, nezinau, jeigu sveriesi kasdien, nereikia drastiskai nutraukti, tiesiog palaipsniui. Mano mama irgi nesupranta, paliko pati isizeidusi kuomet pasakiau, kad viskas is vaikystes. #ta, nesiparink, viskas cia gerai, eini teisingu keliu
[quote=#ta,2012 03 21, 18:32]
Kas per knyga ta "Kūno samprata"?
Sita knyga duos dienos stacionare nukopijoti per kuno sampratos uzsiemimus.
niekaip nesusivaldžiau, nuėjau į parduotuvę, prisipirkau visko, ai aš jau išvis bijau eit ten, nes visad įsijungia autopilotas kai stresuoju, o maistą šeimai pirkt turiu ir gamint...
Pirk maista i namus tik tai ko reikia, jei abejoji ar reikes pvz. bananu, tai geriau neimk, tol kol tvirtai nezinai kad be ju negalima pagaminti tam tikro patiekalo - cia banalus pavyzdys. Ir patikek daugiau pinigu sitaip sutaupysi. O kai susinervini pradek gerti arbata (nesvarbu kokia) nusiraminsi po tokio pat laikotarpio kaip ir prisiesdama, bet be sazines grauziates.
Neišmanau, kaip 100% laikytis to VSC planelio, maistą nešuosi iš namų, nes darbe brangu, o čia sriubos. Kartais dar galvojasi, jog tos porcijos arkliškos, ir taip netelpu jau į rūbus, o kas bus vėliau?
Tavo baimes visiskai normalios. Viska sita patyriau. Svarbiausia susitvarkyti pilnai ir gerai, jei ir uztruks tai nors ir 5metus. Tik jokiu budu nemesk vaistu gerima, jie siuo metu yra tau skirti, kad tu maximaliai nusiramintum ir adekvaciai galetum priimti ir apgalvoti bet kokia informacija. Gerk ju tiek kiek tau skirs, jie mato ar ivyksta tavo galvoj kokios permainos tikrai neskirs ju jei matys, kad tu gali susitvarkyti pati, t.y. isgyventi savo emocijas, o ne pulti prie maisto. Ir dar prisimink toki dalyka: jei siandien suklupai, jau rytoj gali pradeti is naujo tik nelauk kokio pirmo pasitaikiusio pirmadienio. Jei netycia praleidai koki valgyma tai paskirstyk ji tarp likusiu kartu. As dazniausiai valgau 4kartus, o 5penktas yra paskirstytas. Tuo paciu laiku gausis veliau, kol organizmas aplamai nepriras prie daznumo ir kiekio. Man pradzioj atsimenu skrandys skaudedavo: porcija jau baigdavosi o valgyt tik pradedavau noreti ir jausmas budavo kad amzinai nedaedus. Su laiku viskas susitvarke.
Papildyta:
Dargi man visad budavo apsirijimo priepolis pavartojus alkoholio kita diena. O jums?
Kuo greiciau atsisakyti alkoholio, jis skatina alki ir nepasisotinimo jausma. As pati sau pasakiau, del savo grozio galiu negerti. Per 1.5metu negerimo organizmas atprato ir priimti nenori, po poros tauriu vyno kita diena mirstu kaip po butelio degtines. Ir man labai patiko, kad po svenciu dauguma zmoniu kankinasi pagiriom, o tu sveika ir jokiu problemu - fantastika. Del maitinimo siek tiek auksciau surasiau savo "patirti"
SEKMES merginos kiekvienai, jus visos esat stiprios ir tikrai galit iveikti sia pproblema.
Kas per knyga ta "Kūno samprata"?
Sita knyga duos dienos stacionare nukopijoti per kuno sampratos uzsiemimus.
niekaip nesusivaldžiau, nuėjau į parduotuvę, prisipirkau visko, ai aš jau išvis bijau eit ten, nes visad įsijungia autopilotas kai stresuoju, o maistą šeimai pirkt turiu ir gamint...
Pirk maista i namus tik tai ko reikia, jei abejoji ar reikes pvz. bananu, tai geriau neimk, tol kol tvirtai nezinai kad be ju negalima pagaminti tam tikro patiekalo - cia banalus pavyzdys. Ir patikek daugiau pinigu sitaip sutaupysi. O kai susinervini pradek gerti arbata (nesvarbu kokia) nusiraminsi po tokio pat laikotarpio kaip ir prisiesdama, bet be sazines grauziates.
Neišmanau, kaip 100% laikytis to VSC planelio, maistą nešuosi iš namų, nes darbe brangu, o čia sriubos. Kartais dar galvojasi, jog tos porcijos arkliškos, ir taip netelpu jau į rūbus, o kas bus vėliau?
Tavo baimes visiskai normalios. Viska sita patyriau. Svarbiausia susitvarkyti pilnai ir gerai, jei ir uztruks tai nors ir 5metus. Tik jokiu budu nemesk vaistu gerima, jie siuo metu yra tau skirti, kad tu maximaliai nusiramintum ir adekvaciai galetum priimti ir apgalvoti bet kokia informacija. Gerk ju tiek kiek tau skirs, jie mato ar ivyksta tavo galvoj kokios permainos tikrai neskirs ju jei matys, kad tu gali susitvarkyti pati, t.y. isgyventi savo emocijas, o ne pulti prie maisto. Ir dar prisimink toki dalyka: jei siandien suklupai, jau rytoj gali pradeti is naujo tik nelauk kokio pirmo pasitaikiusio pirmadienio. Jei netycia praleidai koki valgyma tai paskirstyk ji tarp likusiu kartu. As dazniausiai valgau 4kartus, o 5penktas yra paskirstytas. Tuo paciu laiku gausis veliau, kol organizmas aplamai nepriras prie daznumo ir kiekio. Man pradzioj atsimenu skrandys skaudedavo: porcija jau baigdavosi o valgyt tik pradedavau noreti ir jausmas budavo kad amzinai nedaedus. Su laiku viskas susitvarke.
Papildyta:
Dargi man visad budavo apsirijimo priepolis pavartojus alkoholio kita diena. O jums?
Kuo greiciau atsisakyti alkoholio, jis skatina alki ir nepasisotinimo jausma. As pati sau pasakiau, del savo grozio galiu negerti. Per 1.5metu negerimo organizmas atprato ir priimti nenori, po poros tauriu vyno kita diena mirstu kaip po butelio degtines. Ir man labai patiko, kad po svenciu dauguma zmoniu kankinasi pagiriom, o tu sveika ir jokiu problemu - fantastika. Del maitinimo siek tiek auksciau surasiau savo "patirti"
SEKMES merginos kiekvienai, jus visos esat stiprios ir tikrai galit iveikti sia pproblema.
QUOTE(pikudama @ 2012 03 20, 21:59)
mergaites, o gal tarp cia diskutuojanciu yra merginu iki 18 metu...? jei taip, labai labai labai rupi Jusu nuomone. gal galetumete atsakyti i keleta klausimu? darau toki mokslini darbeli apie tai, kaip valgymo sutrikimai susije su santykiais seimoje.. darbas daromas su paaugliu psichiatre, tai nera siaip sau apklausa.... anketos pradzioje yra klausimu apie dietas, gal taip pat turite kazkokia nuomone, patirti..?
ideti nuoroda i apklausa siame forume nera leidziama. merginos, gal galeciau paprasyti Jusu parasyti man asmenine zinute, jei esate iki 18 metu ir manote, jog kazkas su jusu mityba yra ne taip...?
ideti nuoroda i apklausa siame forume nera leidziama. merginos, gal galeciau paprasyti Jusu parasyti man asmenine zinute, jei esate iki 18 metu ir manote, jog kazkas su jusu mityba yra ne taip...?
Man neseniai 18-niolika suėjo, prieš 2 mėn. Manau gali atsiųsti. Juk patys psichologai įrodę, kad žmogaus paauglystė trunka iki 21 m.
Kaip sekasi visoms?
Man nelabai...
Už 1,5 sav. kalbėjimo įskaita labai bijau, aš apskritai labai kompleksuota. Neišmanau kaip padaryti, kad grįžus po mokyklos neryčiau kaip žvėris. Manęs anksčiau netraukdavo saldumynai, bet dabar pusės kg. kaip nebūta, visom prasmėm. Gal taip yra dėl to, kad kai mesdavau svorį jų atsisakydavau net jei kartais ir norėdavau, o dabar nevalingai noriu atsigriebt? Gal galit kuri parašyti savo meniu kurį jums sudarė VSC? Būčiau labai dėkinga.
Vaistų geriau jau gert tiek kiek liepia, kad ir kokios mintys bekankintų. Kol juos gėriau irgi keikiausi ir kiekvieną tabletę su siaubu rydavau, bet faktas tas, kad jie padeda. Tik tiek, kad aš nuo jų daug miegodavau, bet baigus kursą, gal po mėnesio organizmas tarsi išsivalė, o smegenys atsigavo, atėjo ramybė į mano kiemą 
Aš irgi manau, kad tam tikri planelio nukrypimai nieko tokio, ypač jei praleidai užkandį, paskirstai jį kitu metu. Kadangi turiu galimybes tai maitinuosi daugmaž tuo pat metu ir jau priprato organizmas prie to, pusvalandis iki valgio atsiranda maršo ritmas
Aš ant svarstyklių buvau prieš 15 mėnesių ir nenoriu ant jų lipt, man gerai kaip yra. O čia užlipsi kartą, kitą, pagalvosi, kad gal gramas priaugo, gal numažint ir vėl slyyyyyyst atgalios į ligos glėbį, tai kam tos bereikalingos emocijos.
Aš irgi manau, kad tam tikri planelio nukrypimai nieko tokio, ypač jei praleidai užkandį, paskirstai jį kitu metu. Kadangi turiu galimybes tai maitinuosi daugmaž tuo pat metu ir jau priprato organizmas prie to, pusvalandis iki valgio atsiranda maršo ritmas
Aš ant svarstyklių buvau prieš 15 mėnesių ir nenoriu ant jų lipt, man gerai kaip yra. O čia užlipsi kartą, kitą, pagalvosi, kad gal gramas priaugo, gal numažint ir vėl slyyyyyyst atgalios į ligos glėbį, tai kam tos bereikalingos emocijos.
Ačiū už naudingus patarimus ir palaikymą, gersiu vaistus toliau, pažiūrėsiu, galgi apsitvarkys ta smegeninė pagaliau.
Laikykis Pas mane irgi tokių visokių minčių buvo ir kartais būna, patyriau daug nuoskaudų iš vyro pusės ir iki galo atvirai jų neišsiaiškinom, gal nelabai mokam, nes abu esam labai impulsyvūs, turbūt geriausia būtų abiem nueiti pas psichologą, bet jis kategoriškai prieš bet kokius gydytojus, tai žodžiu... Stengiuosi dabar su savo problemom susitvarkyt, o paskui gal kažkas smegeninėj prašviesės ir priimsiu atitinkamus sprendimus. Man atrodo, jog aš esu per daug priklausoma nuo santykių su kitais žmonėmis, įskaitant ir vyrą, bandau taikytis, "nekelti bangų", nors daugelis dalykų manęs netenkina, na toks buvo mano tėvų santykių modelis ir aš pasąmoningai jį perėmiau. Kažkaip kuo toliau, tuo sunkiau susivokti savy, ko aš iš tiesų noriu.
Gal nueik pas psichologą ar psichoterapeutą pasikonsultuoti? Iš esmės tai vaikai juk skriaudžiami ir dabar, kai mato tuos nesutarimus, o jei išsiskirtumėte, vis tiek bendrautų su tėčiu, tad dabar visų pirma galvok apie save, kaip gali būti laiminga, ko tau trūksta iki pilnos laimės.
Šiuo metu perrašyt nelabai laiko turiu, bet iš esmės toks pat (na labai panašus, ir kcal kiekis tas pats) VSC meniu įkeltas šios temos pirmam puslapy, antram (Medelės) poste, aš jį t.p. atsispausdinau, pavarijuosiu su man duotu.
QUOTE(domutiene @ 2012 03 20, 10:50)
Svarstau apie skyrybas paskutini pusmeti, bet vis sulaiko mintis kad neturiu teises del musu nesutarymu skriausti vaikus. Iklimpau iki ausu nezinomybei.
QUOTE(domutiene @ 2012 03 21, 13:01)
Siuo metu patiriu laaaaaabai dideli stresa ir beproto sunku susitvarkyti, kad neuzvalgyti savo emocijas, o jas isgyventi.
Laikykis
Pas mane irgi tokių visokių minčių buvo ir kartais būna, patyriau daug nuoskaudų iš vyro pusės ir iki galo atvirai jų neišsiaiškinom, gal nelabai mokam, nes abu esam labai impulsyvūs, turbūt geriausia būtų abiem nueiti pas psichologą, bet jis kategoriškai prieš bet kokius gydytojus, tai žodžiu... Stengiuosi dabar su savo problemom susitvarkyt, o paskui gal kažkas smegeninėj prašviesės ir priimsiu atitinkamus sprendimus. Man atrodo, jog aš esu per daug priklausoma nuo santykių su kitais žmonėmis, įskaitant ir vyrą, bandau taikytis, "nekelti bangų", nors daugelis dalykų manęs netenkina, na toks buvo mano tėvų santykių modelis ir aš pasąmoningai jį perėmiau. Kažkaip kuo toliau, tuo sunkiau susivokti savy, ko aš iš tiesų noriu.Gal nueik pas psichologą ar psichoterapeutą pasikonsultuoti? Iš esmės tai vaikai juk skriaudžiami ir dabar, kai mato tuos nesutarimus, o jei išsiskirtumėte, vis tiek bendrautų su tėčiu, tad dabar visų pirma galvok apie save, kaip gali būti laiminga, ko tau trūksta iki pilnos laimės.
QUOTE(lemouriukas @ 2012 03 21, 23:26)
Gal galit kuri parašyti savo meniu kurį jums sudarė VSC? Būčiau labai dėkinga.
Šiuo metu perrašyt nelabai laiko turiu, bet iš esmės toks pat (na labai panašus, ir kcal kiekis tas pats) VSC meniu įkeltas šios temos pirmam puslapy, antram (Medelės) poste, aš jį t.p. atsispausdinau, pavarijuosiu su man duotu.
[quote=#ta,2012 03 22, 10:22]
Aciu. Baigiu nusiraminti del paskutiniu musu nesutarymu ir nusprendziau, kad rupinsiuos tik SAVO vaikais ir savimi, o jis tegul daro sau ka nori. Nera jis prates rupintis kitais tad ir as jo nesirupinsiu ir anyta, kuri siuo metu yra pati kalciausia ir del kurios kilo audra. Skyrybom as tik palengvinciau jam gyvenima, to nedarysiu
Aciu. Baigiu nusiraminti del paskutiniu musu nesutarymu ir nusprendziau, kad rupinsiuos tik SAVO vaikais ir savimi, o jis tegul daro sau ka nori. Nera jis prates rupintis kitais tad ir as jo nesirupinsiu ir anyta, kuri siuo metu yra pati kalciausia ir del kurios kilo audra. Skyrybom as tik palengvinciau jam gyvenima, to nedarysiu
Och tu velnias - atkritau! Po gerų 3 savaičių normalaus valgymo (man tai labai daug) jau ketvirta diena vemiu.... Ir viskas dėl to, kad nebenoriu žiūrėti į veidrodį! Dievulėliau - ir taip visada būdavau ne itin liekna, bet dabar taip negera darosi žiūrėti į save Toks jausmas, kad visi anksčiau mane matę plonesnę dabar apkalbinėja - kaip aš papilnėjau Nebežinau ką daryt... Toks jausmas, kad jei noriu būti sveika - turiu būti negraži. O tiek optimizmo katik buvo...
Po gerų 3 savaičių normalaus valgymo (man tai labai daug) jau ketvirta diena vemiu.... Ir viskas dėl to, kad nebenoriu žiūrėti į veidrodį! Dievulėliau - ir taip visada būdavau ne itin liekna, bet dabar taip negera darosi žiūrėti į save Toks jausmas, kad visi anksčiau mane matę plonesnę dabar apkalbinėja - kaip aš papilnėjau Nebežinau ką daryt... Toks jausmas, kad jei noriu būti sveika - turiu būti negraži. O tiek optimizmo katik buvo...
QUOTE(Karelija @ 2012 03 23, 19:38)
Toks jausmas, kad visi anksčiau mane matę plonesnę dabar apkalbinėja - kaip aš papilnėjau
Oi, kaip man pažįstama.. Kai svėriau gerokai žemiau normalios ribos, iš aplinkinių girdėjau komentarus apie nevalgymą-lieknumą, o kai sugrįžau prie normalaus svorio ir pasirodžiau seniai matytiems žmonėms, tai pirmi dalykai, kuriuos iš moteriškos lyties draugių išgirdau buvo "sustorėjai". Ir supratau, kad tai reiškia kažką panašaus į "pagaliau esi normali", bet pačios suprantat, kaip sužaidžia galvelėj mąstymas tokiais atvejais.
O man neramu dėl vieno dalyko darosi, gal patars tos, kurios po anoreksijos bulimiją patyrė? Žodžiu, maitinuosi jau ilgą laiką normaliai, t.y. 3 pagrindiniai valgymai ir 2 užkandžiai (su visokiais mažais nukrypimais), bet pataruoju metu arba valgau daug visą dieną (pvz po pietų man norisi nemažo deserto, bet grynai ne dėl saldumo, o tos koncentruotos energijos), arba visą dieną normaliai ir vakare daug (praėjus kokiais valandai po vakarienės valgau užkandį, ir neretai dar po jo nesijaučiu soti). Be jokių persivalgymų, skrandžio tempimų ir panašiai, tiesiog jaučiuosi labai alkana. Svarstau,kad gal čia suveikia tai, kad sportuoju, turiu normalų metabolizmą + aktyviai gyvenu, o mano galvoj įstrigęs tam tikras kalorijų skaičius kaip kokia konstanta, kurią peržengus būna arba per mažai, arba per daug(nors normalus žmogus čia dėmesio nekreiptų), ir kai visą dieną stengiuos laikytis įprastinio kaloražo, vakare organizmui tiesiog prireikia "atsigriebti" trūkstamą energiją. Bet esmė ta, kad aš bijau, kad šitai nevirstų persivalgymais su atpirkinėjimu. Dabar nekyla minčių apie tai, kad turėčiau badauti, daugiau sportuoti ar ką, bet ką aš žinau, kas toliau susišvies. Tad papasakokit, kur ta riba tarp normalaus alkio ir nesveiko persivalgymo. Gal aš čia hipochondriškai iš niekur problemų prisipaišau..
