QUOTE(Terroriste @ 2014 06 13, 11:19)
ir nepastebi, kad ta kita puse, del kurios jis tipo ardosi ir stengiasi, is tiesu net nenori tos naujos sofos, keliones i Karibus (nes kaime pas mociute geriau) ar naujo TV. Ir gaunasi, kad tas, kuris nenori ir nesistengia del tu daiktu kuriu nenori, is tiesu yra chamas ir tinginys, ir savo antros puses isnaudotojas 

Apie tokius dalykus šeimose reikia kalbėtis. Kas ko nori ar nenori. Kas mato tikslą ardytis dėl sofos, o kam ir senoji visai gera. Kaip skirstomi finansiniai prioritetai, ar tų pinigų išties trūksta, ar paprasčiausiai sutuoktiniai sudėlioję skirtingus prioritetus.
Bet yra ir kitas variantas. Kai iš principo pasirenkama pozicija, kas bebūtų - ne ieškoti alternatyvų padidinti pajamas, o mažinti savo (savo šeimos, savo vaikų) poreikius. T.y., nepriklausomai nuo tikslo - ar tai būtų sofa, ar Karibai, ar pagaliau degalai nuvažiuoti pas močiutę į kaimą, pasirenkamas gan asketiškas atsižadėjimas. Nepakanka pinigų kelionei - nieko tokio, kelionės nebus. Nepakanka mašinos išlaikymui - ką gi, įmanoma išgyventi ir be mašinos. Nepakanka tarkime, būsto išlaikymui - yra bendrabučiai, jei ką. Nepakanka bendrabučiui - ir patiltė tiks, išgyventi įmanoma. Nepakanka pramogoms - tai nepramogausim. Nepakanka maistui - mažiau valgysim. Ir t.t. ir t.t., galima tęsti.
Tuo tarpu aš užaugus šeimoje, kur kaskart susidūrus su bet kuriuo "nepakanka" (na gerai, po Karibus neskraidėm, bet keliavom kitaip), būdavo automatiškai keliamas klausimas - ką mes galime padaryti, kad pakaktų?